ŠIMTUKININKAI: MOKYTIS SAIKINGAI, BET KASDIEN

Penkių Kauno mokyklų abiturientų atestatuose šiemet puikuojasi po keturis šimtukus iš brandos egzaminų. Geriausi Kauno abiturientai šypsosi – jų galvose ne tik mokslai, bet ir įvairūs pomėgiai.

Įspūdingas finišas

"Saulės" gimnazijos šiųmetis absolventas Mantas Drelingas ir Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazijos atstovė Jogailė Markevičiūtė likusią vasarą planuoja tiesiog padykinėti ir leisti savo malonumui. Jie gali būti ramūs, kad įstos, kur tik panorės, nes iki penktojo šimtuko iš egzaminų trūko vos po vieną balą. Manto biologijos, o Jogailės anglų kalbos žinių įvertinimo langelyje švietė užrašas "99 balai".

Poilsio ir susižavėjimo po įspūdingo finišo, be abejonės, nusipelnė ir trys Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos žiburiai Neringa Levinskaitė, Justas Janickas ir Karolis Butkus. Tiesa, nors ir pavargusi nuo mokslų ir egzaminų maratono Jogailė rugpjūtį savaitę planuoja savanoriauti renginyje Italijoje, o Neringos vasaros planuose – gauti vairuotojo pažymėjimą.

Beje, greta keturių šimtukų Neringai iš penktojo – chemijos egzamino iki maksimumo pritrūko vos trijų balų, Justui – dviejų balų iš fizikos ir šešių balų iš lietuvių kalbos ir literatūros. Karolio pastarojo egzamino darbas įvertintas 89 balais.

Planų jokių, išskyrus paatostogauti.

"Iš pradžių reikėtų nesijaudinti, aišku, reikia norėti gauti tą šimtuką ir dirbti dėl jo, bet svarbiau yra labai nenusiminti negavus šimtuko", – Karolis aiškino, kad vien egzaminų rezultatai nenulemia, jog gyvenimas bus vien rožėmis klotas arba kad dešimtmečius teks tenkintis nevykėlio etikete.

Kaip gauti šimtuką?

Jogailė nejuokaudama sakė, kad egzaminams ruošėsi kaip ir daugelis: ilgai ir nykiai. "Nėra jokių išskirtinių metodų, svarbiausia atidžiai klausytis mokytojų, išnagrinėti egzamino programą ir pagal ją ruoštis, spręsti daug buvusių egzaminų užduočių. Labai padėjo tvarkingi ir išsamūs užrašai, knygų serija "Prieš egzaminą", – aiškino absolventė.

Jogailė Markevičiūtė

Ji tikėjosi, kad bus daug laiko ruoštis egzaminams, įsivaizdavo, kad prieš kiekvieną iš jų jausis labai rami. "Deja, buvo truputį kitaip. Vis dėlto egzaminų rezultatai pirmiausia privertė patikėti, kad už sunkų ir atidų darbą gyvenime atlyginama", – atsiduso mergina.

Neringa taip pat akcentavo atidumą per pamokas. "Labiausiai klausiau savo nuostabių mokytojų (ačiū jums!) Tokį vaiką kaip aš jie išaugino ne vieną, ir dar ne vieną išaugins. Nuoširdžiai dirbau ir klausiausi. Akivaizdu, kad padėjo. Pasižiūrėti praėjusių metų užduotis irgi nepakenkė", – KTU gimnazijos pedagogams dėkojo N.Levinskaitė.

Karolio tėvai jo šimtukais džiaugėsi labiau nei jis pats, nes šimtukų tikėjosi, po egzaminų jautėsi užtikrintai. Visus dvylika mokslo metų jo pažymiai buvo puikūs. Namie mokydavosi daugiausiai valandą dvi. "Man užtenka", – komentavo Karolis.

Mantas tvirtino, kad jam nereikėjo daug ruoštis egzaminams, nes mokslo metais papildomai ruošdavavosi olimpiadoms. Taip gavo ir daug papildomų žinių, ir kartu įgijo atsparumo per svarbų atsiskaitymą užklumpančiam stresui. Tad egzaminų sesiją jis vadino niekuo ypatinga. "Daug mokiausi, bet ne naktimis", – akcentavo vaikinas.

Daug mokiausi, bet ne naktimis.

Justas naudojosi dar kitokia taktika. Egzaminams per daug nesiruošė, ir apskritai jis visada teigė, kad mokykloje reikia mokytis, o namie – ilsėtis. "Ruošimasis egzaminams yra labai individualus dalykas, priklauso nuo žmogaus mokymosi būdo. Palinkėčiau atrasti patogiausią sau mokymosi būdą. Aš per pamokas tik klausydavau, nieko neužsirašydavau. Vengdavau namų darbų, bet mokykloje būdavau itin susikaupęs ir klausydavausi. Po truputį ir kapsėdavo tos žinios", – aiškino kaunietis, savo gimnazijos būsimiems abiturientams pataręs pasitikėti mokytojais: – Jie žino, ko reikia."

Domina ir kriminalistika

Savo ateitį su programavimu siejantis Karolis vienintelis iš kalbintųjų planuoja likti studijuoti gimtajame mieste. Prieš apsistodamas ties KTU jis sakė mąstęs ir apie užsienio aukštąsias mokyklas, bet vėliau tokias mintis atmetė. Sprendimą  iš dalies lėmė situacija šeimoje. Anot vaikino, tėvams reikalinga pagalba rūpinantis sese.

J.Markevičiūtė irgi tvirtai apsisprendusi toli nesižvalgyti. "Visada norėjau likti Lietuvoje, tad renkuosi medicinos studijas Vilniaus universitete. Per brandos atestatų įteikimo šventę mums, abiturientams, daug kas minėjo, kad esame šimtmečio abiturientai. Nuostabu, kad Lietuvoje siūlomos aukšto lygio studijos, kad mums suteikiamos galimybės likti tėvynėje ir savo ateitį kurti čia", – argumentavo savo pasirinkimą kaunietė.

Ne vienas šimtukininkas susiduria su plataus savo pomėgių spektro padiktuota bėda: priverstas spręsti dilemą, kurią studijų sritį pasirinkti, nes daug kas sekasi ir daug kas domina.

"Esu perfekcionistas, viskas įdomu, viską norisi padaryti kuo geriau", – kalbėjo M.Drelingas. Jis plėšėsi tarp programavimo, chemijos, medicinos ir kriminalistikos. Nugalėjo chemija, tačiau pomėgis kurti interneto svetaines, konstruoti, dalyvauti elektronikos konkursuose niekur nedingo. Jis svarsto apie universitetą Anglijoje.

Mantas Drelingas

"Taip, daug skirtingų pomėgių, gal dėl to ir gerai išlaikiau egzaminus", – bandė spėlioti vaikinas. Jis pridūrė, kad svarbiausia – netinginiauti.

Pasiteisino jo metodas mokytis saikingai, bet kasdien. "Mokytis svarbu, bet to daryti nereikia visą dieną. Čia panašiai kaip lengvoji atletika. Jeigu nuolat po truputį sportuosi, bus geras rezultatas. Bet staigiai per vieną vasarą, nors ir sportuosi visą parą, aukštumų nepasieksi", – dėstė Mantas.

Neringa taip pat nusitaikiusi į užsienį. "Studijas pasirinkau gan senokai, liko du variantai: informatika Edinburge arba matematika Kembridže, Jungtinėje Karalystėje. Širdis labiau linkusi prie matematikos, tačiau kol bus paskelbti tarptautinių egzaminų rezultatai, dar reikės palaukti", – sakė mergina.

J.Janickas irgi svarsto apie Kembridžą ir kompiuterių mokslo studijas. Dar nėra tikras, ar palankiai susiklostys finansiniai reikalai. Galbūt nuspręs likti ir Lietuvoje.

Per ramiai sureagavo

KTU gimnazijos atstovė N.Levinskaitė neslėpė prieš egzaminus galvojusi būtent apie šimtukus. "Svarbu jie. Kai kuriais klausimais esu perfekcionistė, o rezultatas – vienas iš jų. Juk tobuliau už 100 nebūna, tiesa?" – komentavo mergina, šimtukus gavusi iš lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų egzaminų.

Neringa Levinskaitė

Ji kalbėjo, kad tokiais puikiais įvertinimais, žinoma, džiaugėsi, bet tokių ji ir tikėjosi, tad euforiją suteikiančio netikėtumo faktoriaus nebuvo. "Jaučiau, kad nuoširdžiai pasistengiau, padirbau ir padariau, kiek galėjau. Gal kiek ir per ramiai sureagavau. Užtat tėvai negalėjo atsidžiaugti. Asmeniškai labiausiai patenkinta buvau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtuku. Mano nuomone, šis egzaminas mažiausiai parodo, kiek mokinys atkalė mintinai, o kaip tik atskleidžia jo sugebėjimą mąstyti ir susieti", – dėstė Neringa.

Taip susidėliojo, kad ji šį pavasarį iš viso laikė net dešimt egzaminų. Pusė jų – valstybiniai brandos, kiti – stojamieji. "Trys tarptautiniai Kembridžo matematikos egzaminai (STEP), vokiečių kalbos lygio nustatymo egzaminas (DSD) ir anglų kalbos tarptautinis egzaminas (IELTS). Išskyrus vokiečių, visi yra reikalingi stojant į pasirinktus užsienio universitetus. Natūraliai susidėliojo, kad tobulai visų išlaikyti negaliu. Tačiau pasistengti vis vien norėjosi, viskas pavyko puikiai, pasiekiau užsibrėžtus rezultatus", – konstatavo kaunietė.

Patikėjo po kelių dienų

M.Drelingas irgi pasitikėjo savo jėgomis, tačiau su tiek šimtukų (chemijos, informatikos, anglų kalbos ir matematikos) jis nustebino pats save. Egzaminai, jo nuomone, iš dalies loterija, kad visaip galėjo būti. "Daugiausia abejonių buvo dėl informatikos, bet, kaip matau, vertinimo instrukcija man buvo labai palanki. Kituose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbos, žinojau, kad viskas bus labai gerai", – kalbėjo vaikinas, iš šeštojo laikyto brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros gavęs 43 balus. Neneigė, kad šį dalyką buvo gana apleidęs.

"Jeigu būčiau lietuvių daugiau mokęsis, pavyzdžiui, daugiau skaitęs apie autorius, būčiau tikrai gavęs daugiau balų. Kitus dalykus mokydavausi vos grįžęs po pamokų, pavyzdžiui, biologiją", – pasakojo Mantas.

J.Markevičiūtė sakė, kad jai svarbiausia buvo pasiekti aukštą konkursinį balą, kad būtų priimta į valstybės finansuojamą vietą. "Žinoma, šimtukai buvo labai džiugus netikėtumas. Jais labai džiaugiausi, juo labiau, kad tai suteikė laimės ir tėvams, ir mokytojams. Šimtukas nėra vien tik mokinio įvertinimas, jam pasiekti būtina mokytojo pagalba, palaikymas šeimoje", – kalbėjo gimnazistė ir pridūrė, kad prireikė kelių dienų patikėti, kad šie įvertinimai yra jos. Jai pabiro šimtukai iš lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos ir anglų kalbos egzaminų.

Tikrino kelionėje

"Šimtukų labai norėjau, bet jie nebuvo mano tikslas", – sakė J.Janickas. Aišku, norėjo gerai išlaikyti egzaminus, bet svarbiausia, kad jų rezultatai atitiktų užsienio universiteto reikalavimus: egzaminų įvertinimų vidurkis – bent 90 balų, o matematikos, informatikos ir fizikos egzaminų rezultatai būtų  ne mažesni nei po 95 balus. Iš pastarojo jis susikrovė 98 taškų kraitį, o matematikos, informacinių technologijų, chemijos ir anglų kalbos – po 100.

Jis pasakojo, kad pradėjus skelbti svarbiausias abiturientams naujienas, buvo kelionėje. Sulaukęs draugų žinučių, kiek gavo balų, imdavo tikrinti, o ten – 100 balų. Dar tiek pat. Dar tiek pat.

Justas Janickas

"Egzaminų rezultatų skelbimo tvarkaraštį sekiau, bet buvo nurodoma tik diena, kada bus. Laukdamas paskutinių egzaminų rezultatų vis tikrinau, tikrinau, bet tą dieną, kai jie turėjo būti skelbiami, taip ir nesulaukiau, tik kitą dieną", – prisiminė jaudulį Justas.

Apie jį patį užplūdusias emocijas vaikinas nedaugžodžiavo, bet juokėsi, kad tėvų pasididžiavimui ribų nebuvo: mamos net visos bendradarbės žinojo jo puikius rezultatus.

Priekaištai dėl sesijos

N.Levinskaitė, planuojanti galbūt studijuoti matematiką, šio dalyko egzaminą įvardijo kaip patį sunkiausią, bet ir labiausiai pagirtiną. "Palaikau idėją palaipsniui kelti šio egzamino sudėtingumą. Pasaulis juda į priekį, į priekį turi judėti ir švietimas, ir egzaminų kokybė", – įsitikinusi pašnekovė.

J.Markevičiūtė taip pat išskyrė šį egzaminą. "Po kiekvieno egzamino lieka klausimų, abejonių kai kuriais atsakymais. Šiemet labiausiai pasižymėjo matematikos egzaminas, kai kurios užduotys egzamino metu privertė nusišypsoti, kitos reikalavo susikaupti ir įsigilinti. Visada sunkus yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Laukiant rezultatų, baisu net susimąstyti, ar tinkamai atskleidei temą, ar parinkai tinkamus argumentus", – dėstė kaunietė.

Egzaminų sesijos organizavimą ji vertino teigiamai, tačiau siūlytų kai ką keisti. Pavyzdžiui, buvo gana sunku gegužės mėnesį vienu metu ruoštis ir pamokoms, ir brandos egzaminams. "Tai įveikiama, bet visą mėnesį reikėjo labai atsakingai susiplanuoti dieną, nebuvo laiko poilsiui. Prailgo rezultatų laukimas", – pasakojo Jogailė.

Neringa taip pat atkreipė dėmesį, kad egzaminų sesija buvo neracionaliai ištempta ir varginanti. Pirmasis egzaminas vyko gegužės pradžioje, o paskutinis – tik birželio pabaigoje. "Tai beveik du mėnesiai, jau nekalbant apie prieš tai vykusias kalbėjimo įskaitas. Beveik du mėnesiai gyvenant nuo egzamino iki egzamino, pasineriant savaitėms į vieną dalyką buvo sekinantys visiems abiturientams. Be šito faktoriaus, egzaminai vyko sklandžiai, mokiniais buvo pasirūpinta. Ypač patiko egzaminai, organizuojami klasių patalpose", – vertino šimtukininkė.

Justas pridūrė, kad jam didžiausias peilis buvo tai, jog egzaminai vyko šeštadieniais. Savaitgalius norisi skirti poilsiui ar kitokiai, nei mokymasis, veiklai. Be to, egzaminų atsakymų lapuose trūkdavo vietos sprendimui surašyti. "Norisi aprašyti tiksliai, argumentuotai, kad neprarastum taškų, bet po to žiūri, kad trūksta vietos. Nuostata, kad visi sprendimai, parašyti už ribos, nebus vertinami, kėlė papildomą įtampą", – vardijo vaikinas.

Laipioja, groja, moko

Kalbinti jaunuoliai sakė, kad mokslams skyrė daugokai laiko, jo likdavo ir laisvalaikiui. Kaip atsipalaiduoja šimtukininkai?

M.Drelingas laipioja, tobulina savo kalnų kelionių techniką (su virvėmis). Septynerius metus jis lankė lengvosios atletikos treniruotes – šokinėjo į tolį, yra laimėjęs ne vienas varžybas.

Septynerius metus jis lankė lengvosios atletikos treniruotes – šokinėjo į tolį, yra laimėjęs ne vienas varžybas.

J.Markevičiūtė vardijo, kad mėgsta skaityti knygas, groti pianinu, keliauti, leisti laiką su draugais ir šeima, ypač patinka žaisti su metukų sūnėnu. Domisi mokslo naujienomis, muzika, pasaulio įvykiais, kitų tautų tradicijomis, istorija.

Vieni mėgstamiausių J.Janicko laisvalaikio užsiėmimų – kompiuteriniai žaidimai, laikas su šeima, kelionės. Jis kaip ir N.Levinskaitė yra savanoriavęs Nacionalinėje moksleivių akademijoje. Abu gabiems jaunesniems mokiniams padėjo kaip matematikos kuratoriai, o Justas dar ir kaip chemijos kuratorius.

"Labiausiai domiuosi mokslais, ypač matematika ir informacinėmis technologijomis. Dalyvauju tarptautiniuose renginiuose ir olimpiadose, nepamirštu ir nacionalinių. Stengiuosi skaityti, šviestis, sekti pagrindines naujienas", – sakė Neringa.

K.Butkus – dažnas svečias protmūšiuose, domisi krepšiniu, "Formulė1" lenktynėmis.