Skaitytojas nesupranta: kodėl bankas privertė uždaryti sąskaitą? | KaunoDiena.lt

SKAITYTOJAS NESUPRANTA: KODĖL BANKAS PRIVERTĖ UŽDARYTI SĄSKAITĄ?

„Nežinojau, kad atsisakius leisti bankui naudoti asmens duomenis rinkodaros tikslais, jis gali apriboti naudojimąsi sąskaita“, – į portalą kauno.diena.lt besikreipusiam skaitytojui neaiškioje situacijoje kilo ir daugiau klausimų.

Privalėjo užpildyti anketą

Prisistatyti nepanoręs kaunietis pasakojo, kad maždaug prieš mėnesį Šiaulių bankas pareikalavo atnaujinti asmeninius duomenis, perspėdamas, kad neatnaujinus duomenų prieiga prie sąskaitos bus apribota.

„Duomenų nenaujinau ne tik todėl, kad jie (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir pan.) nesikeitė, bet, svarbiausia, todėl, kad atnaujinant reikia pasirašyti sutikimą, leidžiantį bankui naudoti asmens duomenis rinkodaros tikslais. Netrukus įsitikinau, kad bankas nejuokavo: internetinė prieiga prie banko sąskaitos buvo apribota, o mokėjimo kortelė užblokuota“, – nustebęs skaitytojas klausė, kodėl asmens duomenų apsaugos reglamentas negalioja bankams.

Šiaulių banko atstovų pasiteiravus, ar išties klientui nesutikus leisti asmens duomenis naudoti rinkodaros tikslais gali būti uždaryta jo banko sąskaita, jie tikino įgyvendinantys Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Tad, anot banko atstovų, jie informaciją apie klientą, jo veiklos pobūdį, planuojamas pinigines operacijas ir kitą aktualią informaciją renka ne savo iniciatyva, o paiso įstatymų nustatytos tvarkos.

Kadangi klientas anketos per nustatytą terminą neužpildė ir duomenų neatnaujino (nors jie ir nebuvo pasikeitę, anketą vis tiek privaloma pildyti), dėl šios priežasties jam ir buvo apribotas naudojimasis sąskaita.

„Visi bankai periodiškai prašo klientų atnaujinti savo duomenis ir užpildyti Kliento pažinimo anketą „Pažink savo klientą“ (angl. „Know your client“). Šiaulių banko internetinės bankininkystės sistemoje klientas taip pat turėjo užpildyti pažinimo anketą – klientui nepateikus prašomos informacijos, vadovaujantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, bankas turi teisę apriboti kliento galimybę naudotis paslaugomis, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie internetinės bankininkystės. Kadangi, kaip teigia pats klientas, anketos jis per nustatytą terminą neužpildė ir duomenų neatnaujino (nors jie ir nebuvo pasikeitę, anketą vis tiek privaloma pildyti), dėl šios priežasties jam ir buvo apribotas naudojimasis sąskaita. Kliento pažinimo anketos pabaigoje techniškai buvo prijungtas klausimas dėl tiesioginės rinkodaros sutikimo – jis buvo pateiktas su vienodai gerai matomomis atskiromis pasirinktimis TAIP ir NE. Tad klientas, pateikdamas duomenis privalomai Kliento pažinimo anketai, tiesioginės rinkodaros sutikimo neprivalėjo duoti, jis galėjo laisvai pasirinkti, jog tiesioginės rinkodaros nenori gauti, pažymėdamas opciją NE. Šalia klientui pateiktos informacijos, kas yra tiesioginė rinkodara, buvo nurodyta ir galimybė bet kada atšaukti savo sutikimą (jeigu toks būtų duotas), atitinkamai tai pažymėjus iš banko gautame naujienlaiškyje arba bet kuriame banko padalinyje. Taip pat buvo patalpinta nuoroda į „Šiaulių banko asmens duomenų apsaugos taisykles“ dėl klientų duomenų tvarkymo“, – rašoma Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorės Daivos Grikšienės atsiųstame laiške. 

Anot banko atstovų, tikėtina, kad nesusipratimas kilo dėl to, kad klientas nesuprato, jog gali ir nesutikti dėl tiesioginės rinkodaros, bet Kliento pažinimo anketą užpildyti privalėjo. Anot banko atstovų, jų anketa neprieštarauja gegužės 25 d. įsigaliojusiems naujiems asmens duomenų apsaugos reglamento reikalavimams, nes ja buvo siekiama pasitikslinti, ar klientas nori, ar nenori gauti tiesioginės rinkodaros informaciją, nes anksčiau jo išreikšta valia gali negalioti.

Priėjimą prie sąskaitos apribojo, bet liepė susimokėti

Portalo skaitytojui taip pat nebuvo aišku, kodėl apribojus prieigą prie elektroninės banko sąskaitos, jo buvo paprašyta susimokėti. „Vargais negalais pavyko sąskaitą uždaryti: pinigų likutis, laimei, nedidelis, taip ir liko bankui. Tiek jau to tą likutį. Bet kodėl bankas siūlo atlikti piniginių lėšų pavedimą, nors puikiai žino, kad apribojus prieigą prie sąskaitos atlikti operacijų neįmanoma?“, – klausė skaitytojas, pasidalijęs ir susirašinėjimo su banku, bandant uždaryti sąskaitą, ištrauka. „Atsakydami į Jūsų naujai užpildytą laisvos formos prašymą, maloniai prašome prisijungti prie interneto banko „SB linija“ ir atlikti piniginių lėšų pavedimą, kadangi dėl sąskaitoje esančio likučio negalime uždaryti sąskaitos, atliekant mokėjimą būtina palikti 0.41 EUR (administravimo mokestį už pavedimą)“, – rašoma pokalbio išraše.

Banko atstovai aiškino, kad kai su klientu susitariama, kad jis užsidarys sąskaitą, ribojimas panaikinamas ir klientas gali nusiimti pinigus. Mat toliau dalykiniai santykiai tarp banko ir kliento nebetęsiami – bankas neberenka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais aktualių duomenų apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį, lėšų šaltinį ir pan. „Įstatyme numatyta, kad klientui nesutikus bendradarbiauti, nepateikiant ar neatnaujinant reikalaujamų duomenų, gali būti nutraukti dalykiniai santykiai“, – rašoma bankų atstovų laiške.

Klientas kilus klausimams dėl duomenų apsaugos ir asmens duomenų tvarkymo gali kreiptis į banko duomenų apsaugos pareigūną, kurio kontaktai skelbiami banko tinklapyje bei elektroniniu paštu duomenuapsauga@sb.lt. Jei kliento netenkina banko pateikti atsakymai, klientas dėl kilusių klausimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu tolimesnio nagrinėjimo, gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, dėl Kliento pažinimo anketos – į Lietuvos banką.

Gairės: Šiaulių bankas, skaitytojo naujiena, elektroninė banko sąskaita, asmens duomenų apsaugos įstatymas, banko sąskaita
Rašyti komentarą
Komentarai (14)

palaukite

Dar ne to sulauksite , jei runkeliai išrinks nuolat už bankų pinigus TV šmėžuojantį "geriausią" kandidatą į prezidentus Nausėdą . Tas tai jau atidirbs ...

Tai kad

unijos irgi tarpininkai! Kodėl nebeįmanoma gauti algos BE TARPININKŲ???

ir randa žmonės kur eiti

kai Lietuvoje veikia kelios kredito unijos, kuriose indeliai drausti. Tai jie vistiek autopilotu varo į bankus.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS