Skęstanti Laisvės alėja: vieni rodo trūkumus, kiti ragina drąsiai bristi į balas | KaunoDiena.lt

SKĘSTANTI LAISVĖS ALĖJA: VIENI RODO TRŪKUMUS, KITI RAGINA DRĄSIAI BRISTI Į BALAS

Pernai, praūžus stiprioms liūtims, skendo dalis Vilniaus gatvių. Panašu, kad ši problema nėra svetima ir laikinajai sostinei – praėjusią savaitę gausus lietus užtvindė Kauno centrą, o rekonstruojama Laisvės alėja priminė Veneciją. Dalis savivaldybės tarybos narių baksnoja į galimą alėjos rekonstrukcijos, kuriai prireikė jau ne vieno milijono eurų, darbų broką. Tuo metu laikinosios sostinės valdininkai atrodo pasimetę, mat vieni tikina radę būdą, kaip išvengti alėjoje kas kartą susidarančio baseino, kiti ragina nebijoti braidžioti po balas, prisimenant vaikystę.

LRT.lt primena, kad šių metų kovą Kauno miesto savivaldybė paskelbė, kad pasibaigus ilgai užsitęsusioms viešųjų pirkimų procedūroms ir teisminiams ginčams, pasirašyta sutartis su bendrovėmis „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“ dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Konkursą laimėjusios statybos kompanijos per ateinančius dvejus metus įsipareigojo atnaujinti visą likusią alėjos dalį iki pat Vilniaus gatvės. Pirmasis Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų etapas, kurį 2015 m. inicijavo praėjusios kadencijos savivaldybės valdantieji, kainavo 4,3 mln. Eur, o likusių darbų vertė – 16,4 mln. Eur.

Taigi šių metų balandį prasidėję alėjos rekonstrukcijos darbai kauniečiams įžiebė viltis, kad galiausiai jie turės jaukią ir modernią miesto centrinę dalį. Vis dėlto šį optimizmą aptemdė praėjusią savaitę Kauną ir reprezentacinę Laisvės alėją skandinusios liūtys.

Bedė pirštu į lietaus surinkimo sistemą

Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, visuomeninio komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ atstovas Petras Jakštas svarsto, kad Kauno centras po liūčių patvinsta dėl to, kad miesto centre, rekonstruojamoje Laisvės alėjoje, galimai įrengta netinkama lietaus surinkimo sistema.

„Aš manau, kad galbūt nėra laiku valomi lietaus surinkimo šulinėliai. Gali būti, kad Laisvės alėjoje paviršinių lietaus nuotekų diametrai yra nepakankami. [...] Jei tiesiant naujas gatves vėl tą problemą paliks, tai čia yra absurdas. Laisvės alėjoje, toje naujoje dalyje, yra labai maži plyšiai vandeniui subėgti. Būna, kad ten lapų prikrinta, užkemša tas vietas. Neaišku, ar toks sprendimas pasiteisina“, – LRT.lt kalbėjo P. Jakštas.

Valdantiesiems nepriklausantis P. Jakštas neslepia, kad panašios nuomonės laikosi ir dalis kitų tarybos narių.

Apie šiuos vandens surinkimo sistemos trūkumus Laisvės alėjoje užsimena ir buvęs Kauno meras, šiuo metu konservatorių frakcijai Seime priklausantis Andrius Kupčinskas. Anot jo, laikinosios sostinės centras yra įsikūręs žemumoje, tad po liūčių vanduo į Laisvės alėją suteka ir iš netoliese esančių gatvių. 

Jei tiesiant naujas gatves vėl tą problemą paliks, tai čia yra absurdas.

„Reikia pažymėti, kad rekonstruojant Laisvės alėją, nežinau, ar tinkamą dėmesį atkreipė projektuotojai į lietaus kanalizaciją; į tai, kokie gali būti lietaus, kritulių kiekiai. Aišku, dar nerekonstruotoje Laisvės alėjoje lietaus nubėgimo latakai buvo didesni negu yra dabar. Tvarkomos A. Mickevičiaus, Maironio gatvės. Dėl to iš dalies sąnašos, esant didelei liūčiai, atnešamos iki Laisvės alėjos“, – LRT.lt aiškina A. Kupčinskas.

Anot jo, šios problemos buvo pastebimos ir praėjusios Kauno savivaldybės tarybos kadencijos metu, taigi, politiko manymu, naujos kadencijos valdantieji su Visvaldu Maštijošaičiu priešakyje turėjo daugiau dėmesio skirti likusios dalies Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbams, kad alėja kaskart po intensyvios liūties netaptų Venecija.

„Atėję naujieji valdantieji koregavo projektą, atsisakė kai kurių elementų, atsisakė konkės, tai galimybė reaguoti į tam tikrus iššūkius yra. Ir dabar, matydami tas patirtis, miesto tvarkymo specialistai galėtų kartu su rangovais peržiūrėti projektą, ar galima dar jį patobulinti“, – komentuoja A. Kupčinskas.

Architektas: „nebepaveža“ bendri pajėgumai

Tuo metu Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą parengęs architektas Šarūnas Kiaunė tvirtino pačios alėjos pertvarkymo darbuose jokio broko ar trūkumų neįžvelgiantis. Paklaustas, kodėl po Kauno centrą po liūčių tenka braidžioti, ragino atkreipti dėmesį į netoliese esančias gatves, kur vyksta remonto darbai.

„Į tą aikštę prie Soboro susirenka vanduo nuo viso Žaliakalnio. Vanduo nuo liūčių atiteka iš nesutvarkytų Žemaičių, Daukanto gatvių kanalizacijos. Dėl to visas vanduo subėga į Laisvės alėją. Iš tikrųjų tokiu atveju magistraliniai tinklai tiek vandens „nepaima“. Matėme juk, kokios liūtys, kaip šuliniai „šokinėjo“. Čia yra ne paviršiaus, o magistralinių tinklų vandens surinkimo problemos. Taip lengvai nieko nepakeisi mieste, tuo labiau, kad senamiestyje, centrinėje dalyje, kanalizacija yra mišri – fekalijos yra maišomos su lietumi, – ir nėra atskirų tinklų. Tokių liūčių atveju nespėjama surinkti vandens. Ir čia nėra vien tik naujoje Laisvės alėjoje taip, tas pats yra ir senojoje Laisvės alėjoje“, – LRT.lt dėsto Š. Kiaunė.

Nors architektas pripažino, kad situacija dėl pastaruosius kelis metus nuolat po liūčių užliejamos alėjos nėra normali, didelės tragedijos jie neįžvelgia.

„Čia nėra didelė katastrofa. Jei vanduo „stovėtų“ kelias valandas, tai sakyčiau, kad yra problema, bet liūties metu, kaip ir dabar buvo parodyta, vanduo susigeria po kokių 20 minučių. Aišku, nepatogu, taip neturėtų būti“, – dėsto pašnekovas.

Valdininkai turi skirtingus patarimus

LRT.lt susisiekus su Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskiene, ši pažymėjo, kad vandens sankaupos po liūčių Laisvės alėjoje nesusijusios su galimu alėjos rekonstrukcijos darbų broku. 

„Tikrai nieko to nenustatė nei specialistai, nei ekspertai. Viskas padaryta pagal projektą, ir tik gausūs krituliai tą situaciją iššaukia“, – aiškina J. Miliauskienė.

Be to, ji pritarė architekto Š. Kiaunės pastebėjimams, kad Kauno miesto centras patvinsta dėl šalia esančiose gatvėse vykdomų darbų. Vis dėlto J. Miliauskienė ragino nedramatizuoti situacijos.

„Viskas padaryta, kaip priklauso. Kai nebūna gausių kritulių, viskas būna gerai. Čia momentiniai yra reiškiniai Lietuvoje, kurie kartojasi ir kartosis dažniau, tai kantrybės ir supratimo reikia, prisiminkime vaikystę, kaip lakstydavome per balas kaime“, – ramina valdininkė.

Tuo metu savivaldybės Miesto skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis LRT.lt teigia, kad galiausiai, ištyrus incidentus, kai buvo smarkiai apsemta Laisvės alėja, rasta išeitis.

„Tą dieną Kaune buvo labai stipri liūtis, kuri į Laisvės alėją atnešė dumblą iš greta esančios rekonstruojamos gatvės. Tai įrodo ir drumzlina alėją apsėmusio vandens spalva. Dumblas užkimšo lietaus nuotekų sistemos viršuje esančius smulkių dalelių filtrus. Tai yra smulkūs sieteliai, kuriems užsikimšus vandens nutekėjimas sulėtėjo iki minimumo. Siekdami apsisaugoti nuo panašių įvykių ateityje, nusprendėme šiuos sietelius pašalinti“, – komentuoja A. Pakalniškis.

GALERIJA

  • Skęstanti Laisvės alėja: vieni rodo trūkumus, kiti ragina drąsiai bristi į balas
  • Skęstanti Laisvės alėja: vieni rodo trūkumus, kiti ragina drąsiai bristi į balas
  • Skęstanti Laisvės alėja: vieni rodo trūkumus, kiti ragina drąsiai bristi į balas
Rašyti komentarą
Komentarai (30)

anupras

Eilinį kartą architektas p.Š.Kiaunė seka seną pasaką lengvatikiams...

...

Tai jau dėsnis - kur tik prie remontų Keras nagus prikiša, ten paskui ir prasideda nesąmonės.

taip išeina

kad Lietuvoje nėra inžinierių?Tai ką rengia KTU???
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS