Smidrai – madingas ir sveikatai naudingas skanėstas | KaunoDiena.lt

SMIDRAI – MADINGAS IR SVEIKATAI NAUDINGAS SKANĖSTAS

  • 3

Nors dalis žmonių dar lyg šiol nėra ragavę smidrų ir žino apie juos nedaug, šiandien ši daržovė yra laikoma vienu skaniausių delikatesų. Iš jų gaminami įvairiausi patiekalai ir garnyrai.

„Žiežmarių gėlių“ agronomė, doc. dr. Audronė Žebrauskienė sako, kad nėra kitos tokios daržovės kaip smidrai, kuri būtų prisotinta tokia gausa vitaminų bei tokia skani.

Kas yra smidras?

Vaistinis smidras – daugiametis augalas, auginamas visame pasaulyje, kurio švieži, traškūs, sultingi ūgliai valgomi jau ankstyvą pavasarį. Ne tik Vakarų Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje vaistinis smidras jau kelis šimtmečius auginamas kaip vertinga, maistinga delikatesinė daržovė.

Smidrų ūgliai  gali būti žalios, violetinės  ar baltos spalvos, kitaip sakant, jie yra balinami augimo metu (auginami aukštose vagose po žeme, lysvė uždengiama juoda plėvele, kad ūgliai negautų saulės šviesos). Žalieji smidrai turi didesnę dietinę vertę nei baltieji, be to, žaliųjų smidrų ūglių skonis yra švelnesnis nei baltųjų.

Vertingiausia yra ūglio galvutė, nes joje susikaupia daugiausia maisto medžiagų.

„Vertingiausia yra ūglio galvutė, nes joje susikaupia daugiausia maisto medžiagų,“ – teigia dr. A. Žebrauskienė

Kokia jo nauda žmogaus organizmui?

Ar žinojote, kad 100 g žaliųjų smidrų turi vos 17 kalorijų? Tai daržovė, prisotinta puokšte vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų ir kt.

Smidrų ūgliuose yra  apie 20 aminorūgščių, daugiausiai – asparagino, kuris labai vertinamas medikų ir dietologų. Taip pat ir vitamino E – viena porcija ūglių tenkina visos dienos šio vitamino poreikį. Smidrų ūgliai – vitamino A ir B grupės vitaminų šaltinis, be to, juose gausu folio rūgšties, kalio ir cinko.

Smidrai pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis, kaip ir avokadai, lapiniai bei briuseliniai kopūstai, turi daug glutationo – toksinus šalinančio organinio junginio, kuris padeda skaidyti kancerogenus ir kitus žalingus junginius. „Dėl šios priežasties, valgant smidrus, galima išvengti tam tikrų vėžinių susirgimų“ – pasakoja agronomė.

Smidrų auginimas

Smidrai – daugiamečiai augalai, todėl yra atsparūs šalčiui. Suaugę neiššąla esant -20-30 °C šalčiui, net ir esant plonai sniego dangai. Pradeda augti, kai tik dirva įšyla. O jauni smidrų ūgliai – jautrūs šalčiui.

Smidrams augti ir derėti būtina drėgmė. Esant sausam rudens periodui sulėtėja smidrų ūglių vystymasis ir pavasarį gaunamas mažesnis derlius.

„Smidrams daug šviesos nereikia – tik pirmaisiais augimo metais, esant šviesos trūkumui, augimas ir vystymasis sulėtėja. Vyresni augalai gerai auga ir vystosi pavėsyje, tačiau saulėtame plote dirva įšyla greičiau, taip gaunamas ankstyvesnis ūglių derlius,“ – patarimais dalinasis „Žiežmarių gėlių“ agronomė.

Įmonės „Žiežmarių gėlės“ laukuose smidrų sezonas tęsiasi iki pat Joninių. Paskui augalams reikia leisti pailsėti ir kaupti maisto medžiagas kitų metų derliui. Smidrų derliaus nuėmimas yra labai atsakingas darbas. Juk tai – daržovė, kuri valgoma šviežia, nupjovus ūglius, juos būtina kuo greičiau atvėsinti, kad neišsiskleistų galvutė, neprarastų puikios išvaizdos ir nepablogėtų maistinė vertė. Suvalgyti ūglius reiktų per keturias dienas ir ilgai nelaikyti šaldytuve, kol yra šviežių, augančių ūglių.

GALERIJA

  • Tai ne tik madinga, bet ir skanu
  • Smidrai – daugiamečiai augalai
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Mamai

Mamytė iš patvorio apart cepelinu negirdėjus niėko apmaudu.

Nuomone

Man neskanus, kaip nebandziau gaminti.

Mama

Trūksta gaminimo budu:)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS