Kauno klinikose verslas svarbiau už gyvybę? | KaunoDiena.lt

KAUNO KLINIKOSE VERSLAS SVARBIAU UŽ GYVYBĘ?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išpureno dirvą Kauno klinikų vadovo Renaldo Jurkevičiaus verslo planui, kurio autoriai nusispjovė į ligonių interesus, nes galvoja tik apie pinigus. Taip mano autoriteto nestokojantys specialistai, susipažinę su nauja kaulų čiulpų transplantacijų tvarka.

Reveransas buvusiai darbovietei

Žinia, kad Kauno klinikose bus galima atlikti daugiau kaulų čiulpų transplantacijų nei iki šiol, sukėlė dvigubą efektą. Kodėl apskritai iš anksto nustatoma ši statistika? Kas bus daroma, jei kraujo vėžys, kuris gydomas būtent šiuo metodu, bus diagnozuotas didesniam skaičiui ligonių, nei leidžiama atlikti transplantacijų?

"Baisu, kad medicina tapo grobuonišku verslu, kurio esmė – ne ligonių gydymas, o pinigai, gaunami už gydymą. Ir tai dominuoja net ne privačioje, o valstybinėje medicinoje", – nuoskaudą išreiškė kaunietis, medikų pacientas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Kaulų čiulpų transplantacijos onkologinėms ligoms gydyti mūsų šalyje atliekamos dviejose medicinos įstaigose: Vilniaus Santaros ir Kauno klinikose. Vilniečiai turi didesnę, aštuoniolikos metų šio darbo patirtį, metodą taiko ir vaikams.

Kauniečiai kaulų čiulpų transplantacijas atlieka tik suaugusiesiems, metodą įdiegę prieš pustrečių metų. Per tą laiką atliko pusšimtį transplantacijų. Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė Kauno klinikoms gerokai palengvintą kaulų čiulpų transplantacijų taikymo tvarkos aprašą.

Kodėl to bent viena diena anksčiau nepadarė A.Veryga? Atsakymų galėtų būti keli: jo žmona Rasa Verygienė dirba Onkologijos ir hematologijos klinikoje, kurioje atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos, jis pats yra išeivis iš Kauno klinikų, kur dirbo psichiatru ir kur gali norėti grįžti, kai nedirbs ministru.

Klinikų statusas – vienodas

"Buvo teismo išaiškinimas, kuriuo mes vadovavomės. Jis gana aiškiai pasakė, kad tie apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juos buvo parengti tie pakoregavimai", – taip sprendimą keisti tvarkos aprašą yra paaiškinęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Kas pasikeitė? Atsisakyta medikams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo. Iki šiol pacientų po kaulų čiulpų transplantacijos būklei vertinti ir slaugyti medikams reikėjo turėti dvejų metų patirtį, o dabar pakaks vienų. Neliko ir rodiklio, kad ligonių mirštamumas per 100 dienų po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc. Suvienodintas indikacijų sąrašas. Iki šiol Kauno klinikos galėjo teikti ne visas paslaugas, kurias teikia Santaros klinikos. Viena tokių – kaulų čiulpų transplantacijos vaikams.

Abi šios ligoninės – universitetinės, vadinasi, yra medicinos specialistų rengimo bazė, taigi natūralu, kad diskriminacijos negali būti.

"Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Jei Lietuvoje yra dvi universitetinės ligoninės, naudinga turėti ir du transplantacijos centrus – pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jų prieinamumą", – aiškina A.Veryga.

O gal ministro uždavinys – padėti realizuoti dar vieną verslo planelį sveikatos apsaugos sistemoje, kur nauda ligoniui nėra tikslas, tik priemonė gauti daugiau lėšų?

Ministras kauniečius pateisina

Ar tikrai šie tikslai yra pagrindiniai?

Kalbant apie provincijos mediciną universitetinių ligoninių vadovai seniai šaukia, kad gydymą reikia centralizuoti, kad Lietuvai nereikia tiek daug ligoninių, nes taip švaistomos lėšos jiems išlaikyti. Esą ligonius pigiau atvežti į daugiaprofilį centrą, nei kiekviename bažnytkaimyje įsteigti po gydymo įstaigą. Lietuva nėra tokia turtinga, kad kiekvienoje jų galėtų taikyti pažangiausius gydymo metodus.

Kalbant apie kaulų čiulpų transplantaciją, reikėtų džiaugtis, kad Kauno klinikose šių procedūrų bus galima atlikti daugiau. Kam tai naudinga? Konkurencija skatins pažangą? Betgi ar galima konkuruoti ir eksperimentuoti medicinoje? Šiuos klausimus kelia ir piktinasi pacientų organizacijos.

"Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems ligoniams, paverčia juos nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose mirštamumas po kaulų čiulpų transplantacijos per 100 dienų yra 5,9 proc., o Vilniaus Santaros klinikose – 0,7 proc.", – tvirtina asociacijos "Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kauniečius pateisina. Anot jo, prastesnę statistiką Kauno klinikose gali lemti mažesnis atliekamų transplantacijų skaičius, kai net ir viena komplikacija šiuos rodiklius didina.

Ligonių atstovai piktinasi

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė apskritai neigia šią statistiką.

"Pacientų organizacijų pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidina visuomenę. Kauno klinikose nuo 2015-ųjų vidurio, kada pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, jų atlikta 49. Per pirmąjį pusmetį – septynios, 2016-aisiais – penkiolika, pernai – 27. Ir tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija", – tvirtina profesorė E.Juozaitytė.

Jos teigimu, leidimu pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas vaikams Kauno klinikos kol kas nežada naudotis.

"Tokie sprendimai dėl kaulų čiulpų transplantacijų tvarkos diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės sveikatos sistemą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų", – piktinasi Vaikų vėžio asociacijos "Paguoda" vadovė Daiva Žaromskienė.

Ar ligonių organizacijos nėra Vilniaus medikų, siekiančių būti vienvaldžiais brangių paslaugų teikėjais, įrankiais? I.Drėgvienė tvirtina disponuojanti iš Valstybinės ligonių kasos ir Higienos instituto gautais vienodais duomenimis ir rodo atsiųstus failus.

"Keista, kad skaičiai nesutampa. Galbūt Kauno klinikos nedeklaravo šių duomenų", – svarsto I.Drėgvienė.

Ji, iš arti mačiusi kaulų čiulpų transplatacijos, kuri buvo atlikta jos vyrui, padarinius, teigia, kad ir Vilniuje anksčiau mirdavo daug daugiau ligonių.

"Žinau, ką tai reiškia, koks pavojus kyla, kai patirties neturinčios slaugytojos laiku neįvertina po transplantacijos pacientui iškilusio spuogo ar vos vos padidėjusios kūno temperatūros. Po penkiolikos minučių gali ištikti septinis šokas", – liūdnais prisiminimais dalijasi I.Drėgvienė.

Ji tvirtai įsitikinusi, kad reikia vertinti patirtį, o vienas transplantacijos centras Lietuvoje pakankamai užtikrina šalies gyventojų poreikį šioms medicinos paslaugoms. Medikai turi galimybę jas suteikti ir kaimynams: pas mus gydosi labai daug latvių.

"Ar reikia mirčių, kad gydytojai pasimokytų? Tai per daug jautri sritis. Gydytojams ir politikams tai tik statistika, o artimiesiems yra pats brangiausias tas vienas vienintelis susirgęs žmogus", – I.Drėgvienė išgyvena, kad itin daug patirties reikia atliekant kaulų čiulpų transplantaciją iš negiminingų donorų.

Lietuvoje per metus kaulų čiulpų transplantacijos prireikia maždaug 200 ligonių, iš jų trečdaliui – ne autologinės, o svetimų žmonių, sutinkančių būti donorais, kaulų čiulpų.

Amžina priešprieša

"Medicinos įstaigų vadovai, per teritorines ligonių kasas gavę apmokėjimą už medicinos paslaugas, nusprendžia, kaip paskirstyti šias lėšas. Didžioji dalis, 70–80 proc. jų yra skiriama darbo užmokesčiui. Natūralu, kad ligonių tyrimams ir gydymui pinigų beveik nelieka. Ir sutaupyti nėra iš kur. Taigi, kokios kokybės medicinos paslaugos gali būti suteiktos tokiomis sąlygomis?" – paklaustas apie kaulų čiulpų transplantacijos plėtros Kauno klinikose tikslus, aplinkybes dėsto Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Eduardas Vaitkus.

Jis puikiai mena šio metodo priešaušrį Lietuvoje – buvo komisijos kaulų čiulpų transplantacijos tvarkai nustatyti narys. Tačiau profesorius atsisakė pasirašyti parengtus protokolus, jo pastebėjimu, skirtus vienos Lietuvos ligoninės – Santaros klinikų interesams tenkinti.

"Dėl to buvau išbrauktas iš tuomečio sveikatos apsaugos ministro Juozo Olekos sudarytos komisijos ir transplantacijos tvarkai buvo pritarta", – mena E.Vaitkus.

Dabar profesorius klausia: kokios kokybės medicinos paslaugos gali būti suteiktos be finansinių investicijų į jas?

"Aišku, kad teigiamas psichologinis poveikis ligoniui yra. Juk jis pateko į ligoninę, kur juo bus pasirūpinta. Šis poveikis yra visuotinai pripažįstamas medicinoje, jis yra labai svarbus, bet argi to gali užtekti Lietuvoje XXI amžiuje?" – diskusiją provokuoja gydytojas hematologas E.Vaitkus.

Jis atskleidžia, kad universitetinių ligoninių paslaugų įkainiai didesni, už brangius tyrimus nustatytas papildomas apmokėjimas, Kauno klinikų generalinis direktorius R.Jurkevičius taupo medikų atlyginimo, kuris 30–40 proc. mažesnis negu šalies vidurkis, sąskaita.

R. Jurkevičius/ Vilmanto Raupelio nuotr.

"Taigi, taip atsiranda laisvų pinigų, o tada galima kurti verslo planą, kaip gauti dar daugiau pinigų. Pavyzdžiu gali būti kaulų čiulpų transplantacija, kurios įkainis labai geras – 60 tūkst. eurų. Ligonių kasos kasmet nustato, už kiek procedūrų bus apmokėta. Ligoninė galėtų atlikti ir daugiau transplantacijų, tačiau apmokėjimo negaus", – aiškina profesorius E.Vaitkus.

Kaip uždirbami milijonai

"Kauno klinikos kitų ligonių, medikų atlyginimų sąskaita sutaupytus milijonus išleido pasiruošimo darbams ir atliko pirmąsias penkiolika transplantacijų, negaudamos jokio apmokėjimo iš ligonių kasų. O tada jo pareikalavo ir gavo leidimą atlikti 20 procedūrų per metus, už kurias bus apmokėta", – medicinos verslo pradžiamokslį dėsto E.Vaitkus.

Jis aiškina, kad nors su tokia apimtimi išnaudojamas tik trečdalis sukurtų pajėgumų, o du trečdaliai nenaudojami moraliai sensta, pirmas žingsnis atsiriekti sau finansinio pyrago gabalą yra žengtas.

"Tolesni žingsniai – pareikalauti padidinti ir procedūrų skaičių, ir jų įkainį. Dabar jis – 150 tūkst. eurų už vieną transplantaciją", – atskleidžia profesorius E.Vaitkus.

Žinau, ką tai reiškia, koks pavojus kyla, kai patirties neturinčios slaugytojos laiku neįvertina po transplantacijos pacientui iškilusio spuogo ar vos padidėjusios kūno temperatūros.

Jo, Kauno klinikų patrioto, įsitikinimu, du transplantacijos centrai Lietuvos mastu yra ne kas kita kaip neefektyvus sveikatos apsaugos sistemai skirtų lėšų panaudojimas, išlaidų dubliavimas.

"Tačiau Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius turi tokią teisę – jis valdo pinigus. O kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesubalansuoja ligoninės ir Respublikos poreikių, leidžia Kauno klinikų vadovo norus iškelti aukščiau šalies? Ar ministras negali, ar nenori to suvaldyti? O gal ministro uždavinys – padėti realizuoti dar vieną verslo planelį sveikatos apsaugos sistemoje, kur nauda ligoniui – ne tikslas, o tik priemonė gauti daugiau lėšų?" – profesoriaus E.Vaitkaus klausimai verčia susimąstyti.

Kai kurių medikų manymu, ministro A.Verygos teiginiai, kad jis vykdo teismo sprendimą, nes buvo nustatytas konkurencijos ribojimas atliekant kaulų čiulpų transplantacijas, yra mažas figos lapelis pridengti Kauno klinikų vadovybės interesus. Ministras juk pats patvirtino, kad nepanaikino konkurencijos ribojimų plaučių, kepenų ir kitų organų transplantacijos srityse.

"Pasaulis, kalbant apie kraujo navikų gydymą, jau svarsto apie ląstelių terapiją. Ligoninė, kuri užsiims tinkamas pozicijas kaulų čiulpų transplantacijoje, galės pareikšti, kad yra pasirengusi naujiems gydymo būdams ir pareikalauti apmokėti už kiekvieną procedūrą po 500–600 tūkst. eurų. Taip disproporcijos medicinoje tik didės, pelno duos prioritetinės ligos ir prioritetiniai ligoniai. Ar reikia aiškinti, kieno sąskaita?" – atkreipia dėmesį profesorius E.Vaitkus.

GALERIJA

  • Patirtis: kaulų čiulpų transplantacijos Kauno klinikose pradėtos prieš pustrečių metų.
  • Reikšminga: R.Jurkevičius randa laiko dalyvauti onkologų ir hematologų konferencijose.
  • Renaldas Jurkevičius <span style=color:red;>(dešinėje)</span>
Rašyti komentarą
Komentarai (72)

Laima

Kur gi ne. Tiek nuo mokslo nuprotejo, kad ir žiemą žolė po sniegu sugeba pjauti Gal tikisi Nobelio premijos?

Tuo viskas ur pasakyta

Veryga 'švarus":)))) "Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė Kauno klinikoms gerokai palengvintą kaulų čiulpų transplantacijų taikymo tvarkos aprašą."

kk

Laikas perkrikštyti "Kauno dieną" į Vilniaus "Santaros" diena. Ir tegul ją Griškevičius prenumeruoja su Vaitkumi.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS