SVEČIUOSE PAS NAMINIŲ PAUKŠČIŲ KARALIENĘ

Giedrė Mazienė, ketverius metus vadovavusi Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijai, sukaupė didžiulį žinių bagažą apie dekoratyvinius ir kitus naminius paukščius, o dabar laukia, kai galės išvažiuoti į sodybą kaime, kur gyvena dauguma jos įspūdingo grožio augintinių.

Naminių paukščių įvairovė

Kaune žiemojanti Giedrė pasilikusi vos kelias, jai labai patinkančių veislių višteles, gyvenančias ūkiniame pastate. "Nuo vaikystės draugauju su vištomis, kurių pulką ganydavau vasarodama pas močiutę kaime. Ir dabar, nors ir turiu kelis aukštojo mokslo diplomus, vis vien traukia prie kaimiško gyvenimo ir jam būdingų naminių gyvūnų: vištų, žąsų, ančių, šunų, kačių, avių, bičių", – neslėpė savo polinkio Giedrė.

Pašnekovė pažymėjo, kad savo naminių paukščių kolekcijoje – dvylikos veislių vištos, kelių veislių antys ir vienos veislės žąsys – itin didžiuojasi nuosavame inkubatoriuje išperėtais vienintelės išlikusios lietuviškos veislės – vištinių žąsų – palikuonimis, nes, kaip byloja Valstybės kontrolės departamento Valstybinio audito 2014 m. ataskaita, prieš devynerius metus Lietuvoje tebuvo 864 vištinės žąsys. Šie dideli balti naminiai paukščiai tinka pūkų, mėsos ir kepenų gamybai, neblogai deda kiaušinius.

Veisti padeda inkubatorius

Giedrės naminių paukščių kolekcijos pagrindas – įvairių dekoratyvinių veislių vištos, kurių dauguma parsivežtos iš užsienio parodų arba atsisiųstos kaip kiaušiniai ir išperėtos inkubatoriuje.

"Štai šiuose, į vaflinę panašaus inkubatoriaus loveliuose buvo perinami ne tik vienintelės lietuviškos veislės vištinių žąsų kiaušiniai, įsigyti Baisogalos gyvulininkystės institute, bet ir įvairių vištų veislių kiaušiniai. Jie kas valandą automatiškai apsiverčia tuose inkubatoriaus loveliuose, kad 37,5 laipsnių šilumos temperatūroje kiaušinių gemaliukai nepridžiūtų vienoje lukšto pusėje. Kai inkubatoriuje suskamba maloni muzika, vadinasi, tuo metu loveliuose apsiverčia kiaušiniai. Ši automatiškai atliekama procedūra su muzika – smagus momentas pašalinio žmogaus ausims ir akims", – sakė Giedrė.

Devynmetė vištelė

Pasak Giedrės, Lietuvoje yra apie 200 veislių dekoratyvinių vištų, kurios ir kiaušinukus deda, ir kai kuriais atvejais gali būti mėsai panaudotos. Dėsliausios ir dažniausiai auginamos yra leghornų, rodailendų, saseksų, plimutrokų, zumtalių veislių vištos, dedančios iki 300 kiaušinių per metus. Žinoma, jų dėslumas priklauso nuo laikymo sąlygų, lesalų, priežiūros.

Kai pasidomėjome, kaip ilgai pas Giedrę gyvena vištos, moteris atsakė:

"Neseniai nugaišo mano devynmetė mylima barneveldų vištelė, bet esu girdėjusi ir apie dvylikmetę vištą, kuri, prieš iškeliaudama į pauščių rojų, dar padėjo kiaušinuką", – nustebino pašnekovė, kartu paneigusi gajų mitą, kad vištas verta laikyti tik dvejus trejus metus. Giedrė daugumą savo sparnuočių dažniausiai laiko iki natūralios jų gyvenimo pabaigos.

Esu girdėjusi ir apie dvylikmetę vištą, kuri, prieš iškeliaudama į pauščių rojų, dar padėjo kiaušinuką.

Gydanti tuberkuliozę vištiena

Dar kartą Giedrė nustebino, pareiškusi, kad jos vištų ūkyje yra kilusių iš Kinijos šilkaplunksnių vištų, kurios garsėja ne tik penkiais kojų pirštais, bet ir violetinės spalvos mėsa, kinų labai vertinama dėl gydomųjų savybių. Mat kinai tiki, kad ši ypatingos spalvos vištiena gali padėti išgyti nuo tuberkuliozės. Įdomu ir tai, kad šilkaplunksnių vištų oda ir kaulai taip pat tamsios violetinės spalvos.

"Šios vištos yra gan didelės, palyginti su mažomis laibakojėmis aristokratiškos išvaizdos Naujosios Anglijos peštukinėmis vištomis, tačiau pastarosios savo mažumą kompensuoja didele narsa. Jei suleistume dideles šilkaplunksnes su mažomis peštukinėmis vištelėmis, pastarosios drąsiai pultų nekviestas viešnias, taršydamos jų įspūdingas plunksnas ir net perkeldamos kovos lauką nuo žemės į orą", – tvirtino Giedrė, pasakodama apie kaime jos laikomų įvairių vištų veislių atstoves.

Kruvinos gaidžių dvikovos

Giedrė pasakojo ir apie Tuzos kovinės veislės višteles. "Porelė – vištelė su gaidžiuku gyvena vieni taikiai, tačiau jokiu būdu negalima įleisti į voljerą dar vieno šios veislės gaidžio – gyvas liks tik mirtinos dvikovos nugalėtojas. Štai todėl ir uždraustos Europoje gaidžių peštynės. Tiesa, Giedrei atostogaujant Indonezijoje, buvo pasiūlyta važiuoti stebėti pusiau legalių gaidžių kautynių, kuriose paukščiams prie kojų pririšami peiliukai – tokia kova tampa žiauriu reginiu, ir Giedrė, žinoma, jo atsisakė.

O štai olandų kuoduotųjų veislės vištelės ir gaidžiukai – visiška priešingybė karingiesiems Tuzos veislės atstovams. Net ir jų, olandžių, galvelės, atrodančios tarsi skendėtų pūkuose, byloja apie būdo švelnumą, baikštumą.

Kiaušinukai atkeliauja lėktuvu

"Žiemą Kaune laikau japonų jokohamų veislės gaidį su keliomis vištelėmis. Negaliu gaidžio išleisti į kiemą, nors jame jau seniai nebėra sniego. Šios veislės paukščiai gerai skraido – gali užplasnoti net ant dviaukščio namo stogo", – dar kartą nustebino Giedrė, tačiau dar didesnį įspūdį nei skrydžio aukštis paliko japonų jokohamų veislės gaidžio uodegos ilgis ir grožis. Maža to, šio įspūdingo paukščio šeimininkė teigė, kad japono uodega auga ir gražėja per visą jo gyvenimą. Tarp Giedrės augintinių nerasi putpelių, nes jai nepatinka skurdi šių paukštukų išvaizda ir būdas, nors pašnekovė pripažino – putpelių kiaušiniai yra labai vertingi.

"Ne vien mano močiutė, bet ir kaimynas Kaune Jurgis Napoleonas Kerys kaltas dėl mano meilės naminiams paukščiams. Tai jis prieš dešimtmetį mane sudomino savo įspūdingomis augintinėmis – bantaminėmis vištelėmis. Dabar jau aš pati parūpinu naujų veislių vištų iš užsienio šalių ar parsisiųsdama kiaušinukų. Tiesa, kartais tie kiaušinukai sušąla lėktuvo bagažo skyriuje, bet tai pasitaiko retai.

Įspūdžiai iš Indonezijos

Naminių paukščių karalienė neseniai atostogavo Indonezijos Javos ir Balio salose, kur domėjosi šiais paukščiais.

"Lankydamasi Balio salos Denpasaro gyvūnų turguje, fotografavau vietinių gyventojų laikomas vištas. Įdomu, kad dauguma jų – kovinių veislių vištelės. Nors indoneziečiai labi myli vištas, bet labiau nei pragmatiški lietuviai vertina gaidžius. Mat lietuviai vištelių pulke laiko tik po vieną gaidelį, o indoneziečiai prie savo namų narveliuose – daug gaidžių, kad jie giedotų. Tad indoneziečių kiemuose galima pamatyti vaikštinėjant pulkus gaidžių.

Gal jie vartojami maistui, gal auginami kovoms, bet neabejotinai – ir dėl grožio bei giesmių. Beje, neteko matyti storų broilerių ar kitų mėsinių veislių paukščių – turguje parduodami mėsai viščiukai yra laibi, aukšti. Tokius mes vadiname liesais. Indoneziečiai, matyt, vertina natūraliai augusio paukščio mėsą", – samprotavo Giedrė, sėdėdama svetainėje ant palangės ir glostydama mažytę barneveldo veislės vištelę, kuri tikrai nekeliaus į puodą.