Baigiantis dvejus metus trukusiam tarptautiniam projektui, Kauno Simono Daukanto progimnazijos ir trijų užsienio mokyklų mokiniai neatsistebi, kaip prasiplėtė jų akiratis ir kaip stipriai, nors atrodytų savaime, patobulėjo jų anglų kalba bei padidėjo noras mokytis.

Pamokos keturiose šalyse

Į gamtos mokslus orientuotoje Kauno Simono Daukanto progimnazijoje trečiadienis buvo virtęs eksperimentų diena. Vietiniai mokiniai demonstravo pasiruoštus eksperimentus ir juos anglų kalba aiškino svečiams iš užsienio.

Tai buvo dalis ERASMUS+ projekto „Klimatas ir klimato kaita. Klimato įtaka žmonių populiacijoms“ (2015-1-ES01-KA219-015646_4), kuriame be kauniečių dalyvavo ir mokyklų iš Kroatijos, Lenkijos ir Ispanijos bendruomenės.

Dvejus metus tęsęsis projektas pagrįstas klimato tyrimais ir jo charakteristikomis, klimato kaita ir jo įtaka.

Visą šį laikotarpį mokiniai, koordinuojami pedagogų, rinko informaciją apie savo ir mokyklų-partnerių šalių klimatą, augalus, gyvūnus, dirvožemį, atliko įvairius tyrimus, besisvečiuodami vieni kitų mokyklose sėmėsi naujų mokymosi metodologijų, turtino užsienio kalbų, IT įgūdžių bagažą bei plėtė socialinį, geografinį akiratį.

Suteikė pasitikėjimo

Anglų kalbos mokytoja iš Kroatijos Edita Klobučara pasakojo, kad ji su kolegomis ir mokiniais yra iš mažo miestelio mokyklos, tad mokiniai natūraliai baiminosi, kad neprilygs didmiesčių atstovams, kurie turi geresnes sąlygas ir daugiau galimybių.

„Dėl to dalyvauti projekte ir mokiniams, ir mokytojams atrodė didelis iššūkis, bet jis visiškai pasiteisino. Įgavome daugiau pasitikėjimo savimi, pamatėme, kad esame taip pat labai vertinami, kad nesame prastesni, o kai kada – net ir geresni“, – džiaugėsi pedagogė.

Į šį projektą įsijungė ne tik mokiniai, mokytojai, bet visa miestelio bendruomenė, pavyzdžiui, pagelbėjo apgyvendinant viešinčius projekto dalyvius iš užsienio, o kartu ir gerinant savo anglų kalbos bei tarpkultūrines žinias.

Anglų kalbos mokytoja Joanna Szewczyka iš Lenkijos akcentavo progą patobulinti mokinių ir mokytojų bendravimo, darbo grupėse įgūdžius bei naujų galimybių atradimą. Jai ypač didelį įspūdį padarė mokinių sumanymas savarankiškai kurti filmą.

Svarbu tobulėjant ir išsaugant vienybę

Simono Daukanto progimnazijos anglų mokytoja Alma Rimkevičienė džiaugėsi mokyklos pedagogų ir mokinių entuziazmu įsitraukiant į projektą.

Klimato kaitos problema buvo integruota į įvairiausias pamokas ir veiklas. Mokytoja pastebėjo, kad integruotas mokymasis ir įvairesnė veikla padeda mokiniams atrasti mokymosi džiaugsmą, padidėjo jų motyvacija.

„Šio projekto rezultatai viršijo visus lūkesčius. Svarbiausia – sužinojome, išbandėme naujų mokymosi metodologijų. Mums labai patiko nemažai jūsų idėjų dėl mokymosi proceso, būtinai jas pabandysime pritaikyti. Pavyzdžiui, patiko tai, kaip organizuota ši eksperimentų diena“, – kalbėjo ispanas biologijos mokytojas Alejandro Luana Cabalas.

Jis džiaugėsi, kad mokiniai nuoširdžiai domisi klimato kaitos problema ir būdais, kaip ją spręsti. „Tačiau šis projektas buvo labai svarbus ir dėl to, kad mokiniams suteikė galimybė susipažinti su kitomis kultūromis, rasti draugų, pažinti vieni kitų skirtumus, o taip pat atrasti ir daug panašumų“, – sakė pedagogas.

Tokie projektai, jo nuomone, daug prisideda ir kuriant Europos vienybę.

Pravers visose gyvenimo srityse

Simono Daukanto progimnazijos aštuntokas Martynas Stankevičius, kaip ir kiti kalbinti mokiniai, pasakojo, kad projekto metu labiausiai įstrigo kelionės ir svečių šalių pažinimas. Kroatės Tea ir Katerina pridūrė, kad joms labai patiko ir darbas komandose, kai kelių skirtingų šalių, kultūrų ir kalbų atstovai turėdavo rasti bendrą sprendimą.

Lenkai Pawelas, Karlas ir Antonis nepraleido progos pasidžiaugti, kad pramoko nemažai lietuvių, kroatų ir ispanų kalbų žodžių.

Atrenkant mokyklas, kurios dalyvaus projekte, buvo kreipiamas dėmesys, kad jos būtų ir skirtingų šalių, o jose vyrautų skirtingas klimatas. Klimato įvairovė lemia kitokią biologinę ir geologinę įvairovę, tad ir ryškesni ir mokslinių tyrimų rezultatų skirtumai.

Kultūriniai skirtumai ir kalbų įvairovė prisidėjo prie įdomesnių mokinių darbo grupėse – plėtėsi dalyvių anglų kalbos žodynas, o taip pat lavėjo bendravimo gebėjimai, kas visiems itin pravers ateityje, kad ir kurioje sferoje jie darbuotųsi. Dar daugiau – tokie įgūdžiai pravers visose gyvenimo srityse.

Projekto dalyviai tikisi, kad net ir pasibaigus projektui bus tęsiamas bendradarbiavimas.

Įgūdžių spragoms šalinti

Programa „Erasmus+“ apima buvusias (2007–2013) ES švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto finansavimo programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Comenius“, „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Grundtvig“), programą „Veiklus jaunimas“ ir penkias tarptautines bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Programa „Erasmus+“ pradėta vykdyti tokiu metu, kai ES darbo neturi beveik 6 mln. jaunuolių, – kai kuriose šalyse jaunimo nedarbas viršija 50 proc. Tuo pačiu metu esama daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų, o trečdalis darbdavių teigia, kad jiems sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Tai rodo, kad Europoje esama didelių įgūdžių spragų. Programa „Erasmus+“ bus sprendžiamos su šiomis spragomis susijusios problemos, suteikiant žmonėms galimybių studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba imtis savanoriavimo užsienyje.

Suteikiant paramą mokymo ir mokymosi metodų gerinimui, naujoms mokymo programoms, švietimo įstaigų darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų profesiniam tobulėjimui bei skatinant aktyvesnį įmonių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą, padidės Europos švietimo, mokymo, jaunimo įstaigų ir sistemų kokybė bei aktualumas.