Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos? | KaunoDiena.lt

TAUTININKŲ AGRESYVUMĄ NUSTELBĖ VIDINĖS RIETENOS?

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai Kaune Vasario 16-osios proga tradiciškai surengė jau ne vienerius metus išskirtinio dėmesio sulaukiančias savo eitynes.

Nors šiemet jų organizatoriai deklaravo tradicijos modernizavimą, prieštaringiausiai vertinamų savo skanduočių „Lietuva – lietuviams!“ bei „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“ neatsisakyta.

Tikėtasi kelis kartus daugiau dalyvių?

Dažniausiai ketvirtadienį po pietų per Kauną žygiavusių tautininkų skanduotas šūkis buvo: „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę!“ Tačiau eitynių dalyvių gretos, palyginti su ankstesniais metais, buvo skystokos. Jų nebuvo galima lyginti su ryte Laisvės alėja pražygiavusių kariškių kolona. Jau nekalbant apie eitynes, kuriose dalyvavo Kauno studentai, moksleiviai bei visuomeninės organizacijos.

Anot šiųmetes tautininkų eitynes nuo Ramybės parko iki Istorinės prezidentūros lydėjusių policijos pareigūnų, kartu su atsivestais vaikais ir net šunimis, jose dalyvavo apie 150 žmonių, nors leidimas buvo duotas iki 500 dalyvių.

Kaip jau rašyta, šiemet tautininkų eitynės neturėjo ir jokio oficialaus šūkio. O jų organizatorius buvo ne LTJS, bet šiai priklausantis, tačiau, kaip pats prisipažino, ne per geriausiai tiek su buvusiu sąjungos vadovu, tiek su dabartiniu sutariantis Justinas Daunoras. Šis iš Ariogalos (Raseinių r.) kilęs Kauno technologijos universiteto bakalauro studijų studentas, nenorėjęs atskleisti fakulteto, kuriame mokosi, prašė Kauno savivaldybės leidimo eitynėms, nepaisydamas teistumo už nacistinės simbolikos demonstravimą viešoje vietoje. Ir šį leidimą gavo.

Nevyniojo žodžių į vatą

J.Daunoras teigė norėjęs su bendraminčiais šiųmetėmis eitynėmis perduoti žinią apie tradicijos modernizavimą. „Siaurąja prasme – kad nereikia įsikibti į senus dalykus, tokius kaip išvaizda ar stilius, o prisitaikyti prie laikmečio. Plačiąja prasme – kintančios kultūros bei civilizacijos kontekste prie jų turi prisiderinti ir tradicijos“, – aiškino šiųmečių tautininkų eitynių tikslą vienas iš jų organizatorių.

Jis teigė, kad tikisi, jog eitynių dalyvių bus tiek, kiek pernai – ne mažiau kelių šimtų, nors šiemet atsisakė dalyvauti kai kurie nuolatiniai ankstesnių eitynių dalyviai, kuriems ne viskas ankstesniuose renginiuose patiko. Tačiau žadėjo prisijungti nauji – nepriklausantys jokioms organizacijoms.

Dar kategoriškiau prieš prasidedant eitynėms pasisakė J.Daunoro bendražygis – vienas iš renginio iniciatyvinės grupės narių Tomas Skorupskas, kurio biografijoje pernai lapkritį atsirado toks pats teistumas už nacistinės simbolikos demonstravimą. „Eitynių branduolys išliko tas pats, nors Tautinė jaunimo sąjunga jau nebeegzistuoja. Dabar tai – kelių žmonių klubas. O mes norėjome pasidaryti sau šventę ir pasidžiaugti iškovota laisve. Tačiau nenorėjome neapykantos, kurią mūsų lyderiai praeityje skleidė,“ – atviravo T.Skorupskas.

Policijai užkliuvo, organizatoriams – ne

Tačiau T.Skorupskas teigė, kad šūkio „Lietuva – lietuviams!“, esą pabrėžiančio Vasario 16-osios esmę, tikrai neatsisakys. Kaip ir savo vertybių, nors ir nebelaiko savęs, kaip anksčiau, visuomenės gelbėtojais ir nebenori priešpriešos su ja.

T.Skorupskas sakė, kad jie neketina atsisakyti ir savo didvyrių garbinimo. Iš tikrųjų eisenos priešakyje vėl buvo nešamas plakatas su Kazio Škirpos citata: „Lietuva prisidės prie naujos, geresnės Europos sudarymo“. Tačiau šį kartą jos autoriaus atvaizdas buvo stilizuotas, panaudojant populiarų anekdotų personažą.

Kitas eisenos priekyje neštas plakatas citavo Kazį Binkį, raginusį eiti tėvų keliais, bet kurti savo būtį. Tačiau kur kas didesnio policijos dėmesio sulaukė moters, prisistačiusios Loreta, vertėja iš anglų kalbos, atsineštas plakatas apie esą dar 1925 metais Europos Sąjungos įkūrėjo išpranašautą Europos ateitį, susijusią su pabėgėlių antplūdžiu ir esą žydu vaidmeniu tame. Pareigūnai liepė plakato savininkei suderinti savo dalyvavimą eitynėse su šių organizatoriais. Pastarieji nieko prieš neturėjo ir net įvertino plakato turinį iškeltu nykščiu.

Profesoriui liūdna

Minėtą plakatą, kaip ir kitus, nusifotografavo taip pat nuolatinis šių eitynių dalyvis – vienas garsiausių pasaulyje jidiš kalbos profesorių Dovidas Katzas. Portalui kauno.diena.lt jis teigė fotografuojantis šiose eitynėse viską. Tačiau neslėpė, kad jam labai liūdna, kad vėl per tokią gražią šventę ir su Kauno valdžios leidimu viešai garbinamas K.Škirpa, kuris dalyvavo holokauste. Daugiau jokių pažeidimų D.Katz šiųmetėse tautininkų eitynėse sakė nematantis.

Pasiekę Istorinę prezidentūrą ir šiemet tautininkų eitynių dalyviai pagerbė tik vieną iš trijų jos sodelį puošiančių paminklų – Antanui Smetonai, kurio vardą skandavo ir eitynių metu: „Priimk, Smetona, į savo širdį!“. „Jo pažiūros labiausiai atitiko mūsų idėjas“, – J.Daunoras taip aiškino savo nepagarbą kitiems čia įamžintiems Lietuvos prezidentams.

GALERIJA

  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
  • Tautininkų agresyvumą nustelbė vidinės rietenos?
Rašyti komentarą
Komentarai (11)

jk

Vargšas Kacas ,kuris sako ,kad Škirpa dalyvavo holokauste,nors tuo metu sėdėjo namų arešte Berlyne.Tai tikras Lietuvos patriotas visom priemonėm kovojęs už nepriklausomybę su bolševikais.I r kaip po to pasaulyje nebus antisemitizmo ,kai žmogus uždarytas gestapo kaltinamas holokaustu

minde

jau puse is ten kur weidavo uzsieny liko eisenoj vaikai zydas su foto aparatu ir seniai .visi gkas galvoja apie senatve isvaziavo/o kas liko ubagu ubagai sulaujke senatves bus .tai nematau kuo didziuotis jad mus nuskurdino iki cigonu lygio bulgaru.

Varnas

Gerai, kad jaunimas per šaltį, per gruodą eina mūsų protėvių atstatytos nepriklausomybės pažymėti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS