TĖVAI MOKA PINIGUS, BET KAS IR KAIP MAITINS JŲ VAIKUS – NEAIŠKU

Miesto valdžia imasi iniciatyvos suvienodinti visų Kauno darželinukų valgiaraščius, o kas ir kaip maitins moksleivius mokyklose, išvis neaišku. Nors už vaikų maitinimą moka jų tėvai, pastarųjų nuomonės niekas neklausia.

Informacija renkama skubiai

Visi miesto vaikų darželiai gavo nurodymą iš savivaldybės skubos tvarka pateikti informaciją, kiek ir kokių produktų įstaigai reikia per metus. Reikalaujama konkrečiai išvardyti visus produktus ir jų suvartojamus kiekius. Kam to reikia, nenurodoma, tačiau gali būti, kad taip tyliai bandoma pereiti prie centralizuoto maisto produktų pirkimo ar net centralizuoto paruoštų patiekalų pristatymo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, juolab kad tokių bandymų jau būta ir anksčiau.

Dar pernai pasklido žinia, kad savivaldybė ketina parengti keturis valgiaraščius, pagal kuriuos mažuosius kauniečius turės maitinti visi miesto darželiai, nepaliekant jokios laisvės pasirinkti pagal galimybes ir vaikų bei jų tėvų poreikius.

Reaguodamas į tokias savivaldybės iniciatyvas, Lietuvos tėvų forumas raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę siūlydamas sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir tėvų atstovai. Jie išsakytų tėvų lūkesčius ir pasiūlymus rengiant galimas pertvarkas, priimant sprendimus dėl maitinimo organizavimo, maisto produktų įsigijimo.

"Tų sprendimų gali būti gerokai daugiau, negu kažkuris vienas savivaldybės darbuotojas sugalvojo. Lietuvos tėvų forumas jau ne kartą savivaldybei raštais priminė apie 7,5 tūkst. tėvų, kurie savo parašais patvirtino pageidavimą dalyvauti ne tik galutiniame svarstyme, bet ir keliant pirmines idėjas.

Lietuvos tėvų forumas taip pat parodė iniciatyvą burti darbo grupę ir moksleivių maitinimo mokyklų valgyklose klausimams spręsti.

"Kauno miesto mokyklose esančių valgyklų patalpų nuomos sutartys baigėsi dar pernai, bet buvo pratęstos metams ir dabar jau tuoj baigsis jų galiojimas, tačiau kol kas neaišku, kaip bus organizuojamas mokinių maitinimas nuo rugsėjo", – pastebėjo LTF vadovas Audrius Murauskas.

(Nuotraukoje – A.Murauskas)

Žengs žingsnį atgal?

Atrodo, kad kol kas Lietuvos tėvų forumo iniciatyva pakibo kažkur ore – savivaldybė darbo grupių burti neskuba, o gal ir iš viso neketina.

Tik neaišku, dėl ko tai daroma, ar yra kokių nors slaptų kėslų, kurie po tuo slypi?

"Iš pokalbio su vicemere Rasa Šnapštiene susidarė įspūdis, kad dialogą vis tik norima palaikyti, bet nesmagu, kad tas noras – tik dėl paties dialogo. Daug žodžių rankiojimo, o sprendimų nėra jokių", – po susitikimo su vicemere pasakojo A.Murauskas.

Anot jo, R.Šnapštienė gyrė Lietuvos tėvų forumo iniciatyvas kurti darbo grupes – esą savivaldybė pritaria tam, kurkite! "Tik keistokai atrodo, kai savivaldybė visuomeninei organizacijai sako – jūs kurkite darbo grupę. Savivaldybės veiklos sritis yra kurti plačios sudėties darbo grupę pakviečiant visuomenines organizacijas ir atsakingus asmenis, paskui turėsiančius veikti pagal priimtus sprendimus, išmanančius norminius teisės aktus, egzistuojančias praktikas. O čia atrodo, kad savivaldybė nelabai to nori, o jeigu jūs norite, pasiimkite savo smėlio dėžę ir žaiskite", – apgailestavo A.Murauskas.

Kaip pasakojo Lietuvos tėvų forumo vadovas, dabar jau užsimenama ne apie keturis, o apie penkis šabloninius valgiaraščius visiems miesto vaikų darželiams, tačiau esą tai tik pirminis pamąstymas, o savivaldybė jo nenori viešinti dėl to, kad dar neturi konkretaus plano.

"Jiems nė motais, kad tie šabloniniai valgiaraščiai yra žingsnis atgal – pirmiausia reikėtų pasidomėti, kas anksčiau jau nuveikta visuomeninėms organizacijoms bendradarbiaujant su darželių vadovais, su dietologais. Gerosios praktikos yra pakankamai daug ir nereikėtų išradinėti dviračio – to, kas daroma dabar. Tik neaišku, dėl ko tai daroma, ar yra kokių nors slaptų kėslų, kurie po tuo slypi?" – svarstė pašnekovas.

Tėvams tai rūpi

A.Murauskas apgailestavo, kad kol kas nematyti realaus savivaldybės atstovų noro įsiklausyti į tikrųjų paslaugos užsakovų poreikius ir norus.

"Tėvai yra skirtingi, ugdymo įstaigų bendruomenės taip pat yra skirtingos, o centralizuoti sprendimai būtų sunkiai suprantami. Įsivaizduokime, kad visi restoranai ar kavinės siūlo tokį pat meniu ir dar įpareigoja išleisti tam fiksuotą pinigų sumą, kurią nustatė miesto taryba. Gyventume tarsi Šiaurės Korėjoje", – liūdnai šyptelėjo Lietuvos tėvų forumo vadovas.

Jis paminėjo "Raudonkepuraitės" vaikų darželį kaip gerosios praktikos pavyzdį. "Jie užtruko, kol pakeitė valgiaraščius į vaikams naudingesnius, tik tai nėra paprasta, nes viską reikia suderinti su įvairiomis valstybinėmis institucijomis. Tėvai kėlė klausimus darželio administracijai ir pasiekė rezultatų – tai rodo, kad šie klausimai yra svarbūs bendruomenei, kad vaikai būtų maitinami taip, kaip tėvai mano esant geriausia", – kalbėjo A.Murauskas.

Jis sakė jau įsitikinęs, kad per greitos pertvarkos baigiasi visišku fiasko, kai lygiagrečiai nevyksta tėvų, vaikų ir įstaigos administracijos ar virėjų švietimas. "Mačiau pavyzdį vienoje Kauno pradinėje mokykloje, kai buvo išmesta daug maisto. Vaikai tiesiog nevalgė to, ko nepažįsta, nors buvo sugalvota tiekti jiems žuvį kaip sveiką patiekalą. Galime labai greitai nuspręsti, kad visi vaikai dabar valgys žuvies pirštelius su daržovėmis, tačiau vaikai gali to ir nepripažinti. Maistas bus išmestas, o vaikai liks nevalgę", – konstatavo A.Murauskas.

Lietuvos tėvų forumo atstovai nenusiteikę sėdėti sudėję rankų ir laukti vienašališkų valdininkų sprendimų. Siekiant labiausiai įsiklausyti į ugdymo įstaigų bendruomenių poreikius ir tėvų lūkesčius, forumas ragina neabejingus kauniečius jungtis prie feisbuko grupės "LTF Kaunas", kurioje diskutuojama vaikų tėvams aktualiais klausimais.

Nieko konkretaus

"Tikrai noriu užtikrinti, kad yra tik renkama informacija, kiek mums kainuoja dietologai, kiek turime tokių etatų, kaip vyksta maitinimas. Kad suvienodintume valgiaraščius, standartizuotume, tikrai nėra jokių sprendimų", – paklausta apie savivaldybės užmojus pertvarkyti vaikų maitinimą darželiuose, tikino vicemerė R. Šnapštienė.

(Nuotraukoje – R. Šnapštienė)

Anot jos, profesionalūs dietologai pasiūlė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose galėtų būti penki galimi valgiaraščių komplektai atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, sezoniškumą ar kitus dalykus.

"Dar kartą sakau, kad jokių sprendimų dar neturime, gilinamės į patį maitinimo organizavimą, technologijos, valgiaraščio procesus ir jų tarpusavio sąveiką. Valgiaraštis – dar ne viskas. Yra produktų pirkimas, jų kokybė, stebėsena, yra gaminimo technologija, sandėliavimas, likučių apskaita ir stebėsena. Žiūrime į tai kaip į visumą. Tėveliams galime pasakyti, kad jie gali nusiraminti – tikrai visi vaikai vienodo maisto nevalgys", – aiškino vicemerė.

Tėveliams galime pasakyti, kad jie gali nusiraminti – tikrai visi vaikai vienodo maisto nevalgys.

Paklausus, ar tai nėra žingsnis centralizuoto produktų pirkimo ar centralizuoto patiekalų tiekimo darželiams link, R.Šnapštienė kategoriškai neigė: "Apie tai net neina kalba. Renkame informaciją, žiūrime, kaip tie valgiaraščiai sudaromi. Yra valgiaraščių, kurie jau daug metų nekeisti, dar yra darželių, kur vaikai valgo šlapianką ar dešreles, o darželiuose dirba dietologai, neturintys išsilavinimo, tik baigę kažkokius kvalifikacijos kursus. Norėtume, kad maistas nebūtų tik tam, kad vaikas kažką suvalgytų, bet kad vaikas gautų sveiką ir visavertį maitinimą." Vicemerė tikino negalinti kol kas įvardyti, kada darželinukų maitinimo srityje bus kokių nors pokyčių.

Pasiteiravus, ar vaikų maitinimo klausimams spręsti bus kuriamos darbo grupės, kaip siūlo Lietuvos tėvų forumas, R.Šnapštienė tvirto atsakymo neturėjo.

"Šiuo metu dar nežinau. Visuomenės sveikatos biuras galėtų tokius dalykus koordinuoti. Abipusis susitarimas, kad tokia grupė, kur būtų šnekėjimasis ir tarpusavio supratimas, yra. Natūraliai tėvai gali nuogąstauti, kad kažkas daroma negerai su jų vaikais. Vien dėl šito tokią darbo grupę, dėl pasišnekėjimo mes bandome daryti", – sakė savivaldybės atstovė.

Vicemerė negalėjo atsakyti, kas ir kaip kitais mokslo metais maitins Kauno mokyklose besimokančius moksleivius. 

"Dabar tikrai nieko negaliu komentuoti. Analizė yra sustojusi, nes nespėjame. Mūsų darbotvarkėje tai yra, bet pirmiausia žiūrime darželius. Galima tiesiog priimti sprendimą, bet norime, kad jis būtų argumentuotas, kad atsirastų tam tikra sistema, o nebūtų taip, kad daro kas ką nori", – aiškino R.Šnapštienė.

Komentaras

Dr. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, organizacijos "Sveikatai palankus" steigėja ir vadovė

Labai gaila, kad kol kas visi turime tik gandų lygio informaciją, bet nieko oficialaus. Ugdymo įstaigos gyvena baimėje kaip pirmykštėje bendruomenėje, nes nežino, kokie pokyčiai jų laukia. Pati planuoju tiesiogiai kreiptis į Kauno savivaldybę ir inicijuoti susitikimą bei siūlyti bendradarbiauti. Gali būti pokyčių, bet jie turi būti į gera. Klaipėdoje daug metų ruoštasi įvesti suvienodintus valgiaraščius. Buvo didžiulis pasipriešinimas, nes kai kurios įstaigos buvo ženkliai pažengusios į priekį gerinant vaikų maitinimą, o toks suvienodinimas – žingsnis atgal. Neretai tie žmonės, kurie rengia tuos planus ir valgiaraščius, nežino, kaip praktiškai tai įgyvendinama. Palaikau visus teigiamus pokyčius vaikų maitinimo srityje, bet Kaune kol kas neaišku, kokie tie pokyčiai bus. Neabejoju, kad tie vienodi valgiaraščiai atitiks privalomuosius reikalavimus, bet kuo jie skirsis nuo tų, kurie daugelyje įstaigų yra dabar? Kai kurios ugdymo įstaigos jau maitina vaikus sveikesniais patiekalais, siūlo vaikams daugiau vaisių ir daržovių. O kas bus, jeigu savivaldybės patvirtintuose valgiaraščiuose bus tik tradicinis maistas: kotletas su koše, kopūstais ir padažu? Jeigu neįvedame sveikumo principų, tokiems pokyčiams aš tikrai nepritariu. Nuo 2018 m. iš esmės keisis reikalavimai ir privalomos normos. Padažų ir batono prie kiekvieno patiekalo tikrai neliks. Vaikų mityboje turės atsirasti pilno grūdo miltai, visavertės kruopos, daugiau daržovių. Valstybės politikoje numatyta, kaip tai daryti, todėl būtina apie tai kuo daugiau kalbėti ir tokią informaciją viešinti. Savivaldybė pati turėtų būti suinteresuota viešinti tokią informaciją.