KAUNO APSKRITIES BIBLIOTEKOS TARPUKARIO PASTATAS NESULAUKIA REMONTO

Kauno apskrities viešoji biblioteka nesiima ieškoti lėšų vienam iš vertingų tarpukario pastatų Kaune tvarkyti, nors per stipresnę liūtį, varvant per stogą vandeniui, kenčia čia saugomi seni ir reti spaudiniai. Bibliotekos vadovai ir Kultūros ministerija nutarė, kad verčiau lėšų skirti pagrindiniam, prieš 30 metų statytam pastatui remontuoti.

„Kas pametė paveldą ir kam jis turi rūpėti?“ – retoriškai klausia fonduose itin retus ir vertingus spausdinius saugančio skyriaus vedėja. Vertingi čia ne tik jie, bet ir pats pastatas – prieš pat karą pastatytas Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.

Jame išliko tarpukariu architekto projektuotų baldų, Stasio Ušinsko vitražai, atidengta Petro Kalpoko su mokiniais kurta freska, dažų sluoksniai slepia dar keturias. Europos Komisija pastatui pernai suteikė Europos paveldo ženklą.

Dabar, pasak Kauno apskrities bibliotekos senųjų ir retų spausdinių skyriaus vedėjos, nei knygomis, nei pastatu tinkamai nesirūpinama – užklupus stipriam lietui, bėga per stogą, neretai ant tų pačių retų spausdinių, o ir saugyklos netinkamos jiems laikyti.

„Visi tie senuose dokumentuose esantys mikroorganizmai, paprastai mes juos vadiname pelėsiais, paprasčiausiai jiems sudaromos sąlygos – ne knygai sudaromos sąlygos ją išsaugoti, bet pelėsiui sudaromos sąlygos. Jis atšąla, sušyla, atidrėksta ir mikroorganizmų kolonijos plečiasi“, – aiškina Kauno apskr. viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spausdinių sk. vedėja Regina Stukienė.

Pastatas kapitaliai remontuotas tik 1968 m., prieš dvidešimtmetį stogas tvarkytas, tačiau nekokybiškai. Dar prieš dešimtmetį ekspertai skubino atnaujinti stogo dangą ir lietaus nutekėjimo sistemą.

„Jau praėjo dešimt metų. Pastabos liko popieriuje, bėdos tik tai senėja“, – situaciją apibūdina R. Stukienė.

Kauno apskrities viešoji biblioteka be šių, senųjų rūmų Donelaičio gatvėje, turi dar vieną pastatą – prieš 30 metų statytą Radastų gatvėje. Ir būtent jam remontuoti dabar rengia investicinį projektą – esą jis irgi labai prastos būklės, be to, jame lankosi kur kas daugiau lankytojų nei senųjų ir retų spausdinių skyriuje. Remontuoti abu pastatus vienu metu esą  nėra galimybių.

„Atrodytų, kad tai yra neįmanoma, kadangi, tokiu atveju, pasidalintų finansai ir gautųsi du tvarkomi pastatai, iš kurių nė vienas neužbaigiamas. Kitas dalykas yra tai, kad jeigu bibliotekai pasiseks, jeigu mes pradėsime jos atnaujinimą, ji vis tiek tuo metu turės veikti, vadinasi, mums bus svarbu turėti, kur susikraustyti, kaip persitvarkyti savo patalpas tam laikinam laikotarpiui“, – sako Kauno apskr. viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Ina Palaikytė.

Kultūros ministerijos atstovai sako, kad biblioteka dėl senųjų rūmų Donelaičio gatvėje nesikreipė, ir sutinka, kad pirmiausia reikia remontuoti pastatą Radastų gatvėje.

„Iš Kultūros ministerijos galimos priemonės modernizuoti kultūros infrastruktūrą nepriklausomai nuo to, ar paveldo, ar ne paveldo objektas, prioritetas yra teikiamas ne paveldo ar paveldo statusui, ne pastatui, bet būtent paslaugos gerinimo kokybei, įsivertinus, kur tą paslaugą galima teikti efektyviau, tai čia kokybės gerinimo“, – aiškina Kultūros ministerijos Europos Sąjungos paramos sk. vedėja Daiva Nazarovienė.

Kauno savivaldybė, sunerimusi dėl tarpukario pastatų, tarp jų ir senųjų bibliotekos rūmų Donelaičio gatvėje, būklės, artimiausiu metu rengs pasitarimą. Į jį ketina kviesti Kultūros ministerijos, bibliotekos, kultūros įstaigų ir paveldo specialistus.