VERSLAS VIS DAŽNIAU ATRANDA PETRAŠIŪNUS

Sakyti, kad Petrašiūnai išgyvena renesansą, būtų gal kiek per drąsu, tačiau akivaizdu, kad Kauno miesto dalis, kuriai kadaise klijuota pramoninio rajono etiketė, ruošiasi dideliam proveržiui.

Nepažintas rajonas

Miestiečiai ir svečiai aikčioja matydami stulbinančius Kauno pokyčius.

Vienas po kito savo apdarą čia keičia senieji pastatai, greta jų kyla nauji, modernūs. Miesto gatves vagojusių Marso kraterių nebeliko, o Kauno namų sienos virto išradingų menininkų drobėmis. Iš pelenų kyla centras, Senamiestis, Vilijampolė, Šančiai ir net miegamieji rajonai. Petrašiūnus žmonės vis dar nurašo į užribį.

"Veikiausiai jie būtų paskutinė vieta, kurioje norėčiau gyventi arba dirbti. Be Petrašiūnų kapinių, kuriose palaidoti tolimi giminaičiai, ir degalinės, kurioje prieš kirsdamas Kauno hidroelektrinės tiltą sustoju užkandžių, nelabai ką ir žinau. Taip, Pažaislio vienuolynas su taip pavadintu festivaliu vasaromis ir Jachtklubas, į kurį, jei atvirai, nepamenu kada kėliau koją, – į storą šaliką susigūžęs Laisvės alėjos praeivis Arnas demonstravo priešiškumą Petrašiūnams ir prieraišumą vietai, kurioje gimė. – Žaliakalnis labiausiai patinka, bet juk niekada nežinai, kur likimas nuneš. Gal po metų pats lėksiu į rytinį Kauno pakraštį."

Petrašiūnuose šiuo metu veikia daugiau nei 700 įvairių įmonių. Jose dirba tūkstančiai žmonių.

Kauno miesto dalimi rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante, apimančia 330 ha teritoriją, Petrašiūnai pristatomi ir Vikipedijoje. Internetinė enciklopedija, kurią gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės, apie šį rajoną rašo sausai. Visagalio "Google" paieškoje įvedus rajono pavadinimą, virtuali erdvė taip pat šykšti bet kokios informacijos. Pro akis šmėsteli keliolika Aronijų take, M.Gimbutienės gatvėje ar Kukmedžio skersgatvyje parduodamų butų skelbimų, Petrašiūnų progimnazijos internetinis puslapis, rajono bendruomenės centro kontaktai, skurdi žinutė apie virtusį ir du lengvuosius automobilius prispaudusį elektros stulpą ir "Kauno dienos" rašinys apie vieną T.Masiulio gatvės kiemą, kuris griauna pilko ir nuobodaus rajono stereotipus.

Keičia savo veidą

"Tik nereikia manyti, kad Petrašiūnai nyksta iš Kauno žemėlapio. Taip, ilgą laiką jie buvo atgrasūs, dabar gi tampa traukos vieta. Vis dažniau į šį rajoną keliasi naujakuriai, bet labiausiai Petrašiūnai vilioja įvairaus kalibro verslininkus. Nuoma čia, manau, tikrai pigesnė nei centre, susisiekimas patogus, atstumai nėra dideli, o automobilių statymas, skirtingai nei Savanorių prospekte ar Klinikas supančiose gatvelėse vis dar nemokamas", – lenkdama pirštus rajono pranašumus vardijo ir mitą, esą Petrašiūnai pasmerkti gūdžiai vienatvei, griovė T.Masiulio gatvės senbuvė Regina Kasparavičienė.

Jau daugiau nei tris dešimtmečius Petrašiūnuose gyvenanti moteris pamena, kaip bėgantis laikas keitė šio rajono vaizdą ir vietinius gyventojus. Iš pradžių netoli jos namų esą lakstė naminiai gyvūnai ir įkaušę vyrai, vėliau gi pro langus moteris ėmė skaičiuoti dygstančius daugiabučius ir metalinius garažus šalia jų. Neliko sunkiosios pramonės įmonių, gamyklų kaminų ir iš jų besiveržiančių tirštų dūmų.

"Regis, net kvėpuoti lengviau pasidarė. Žinoma, vis dar yra skaudulių, kaip kad buvusi prieplauka ar apgriuvęs pastatas troleibusų žiede, bet tikiu, kad ateis laikas ir šios vietos atgis lygiai taip pat, kaip Petrašiūnuose suklestėjo verslas", – skeptikus prie sienos darsyk rėmė rajono ilgametė Regina.

Dirba šimtai įmonių

Mes gi nieko nelaukę dirstelėjome į T.Masiulio gatvę, kuria į Pažaislio vienuolyno ansamblį ar Jachtklubą rieda romantikai, įsimylėjėliai ir miesto svečiai.

Tiek vienus, tiek kitus sveikina mėlynos ir baltos spalvų klientų aptarnavimo centras "Gilė", Lietuvos prekybos rinkos lyderės parduotuvė su erdvia parkavimo aikštele ir daugybė triaukščių namų šalia judrios gatvės. Vieni jų sutvarkyti, kiti tebelaukia statybininkų teptukų, o 8-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis greitu metu nusimes laikiną žalią apdarą ir pasirodys, kuo virto po kosmetinio remonto.

T.Masiulio gatvėje apstu įvairių įmonių. Vienų veikla matoma tarsi ant delno, kitos savo biurus paslėpusios gatvės atšakų akligatviuose, kur plėtojamas prekybos buitine technika, popieriumi ir kartonu, metalo gaminiais verslas ar perdirbamoji pramonė.

Panašių taškų apstu ir pagrindinėje Petrašiūnų arterijoje – R.Kalantos gatvėje, kurią kerta geležinkelio bėgiai. Jau sulig pirmaisiais šios gatvės metrais, skelbiančiais rajono pradžią, ėmėme skaičiuoti išvaizdžius, šiuolaikiškos architektūros, nedidelių ar gigančių verslo įmonių pastatus su gerai sutvarkytomis teritorijomis: "Ikea" biuras, viena didžiausių Lietuvos kompanijų "Švykai", teikianti specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų, laivų antikorozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir pramoninio valymo paslaugas, AB "Betonika", AB "Kauno keliai", UAB "Mechel Nemunas" ir dar daugelis kitų. Visų tiesiog nepajėgėme suskaičiuoti.

Tai už mus padarė rekvizitai.lt. Anot internetinio įmonių katalogo, Petrašiūnuose šiuo metu veikia daugiau nei 700 įvairių įmonių. Jose dirba tūkstančiai žmonių.

Ekskursija po istoriją

Ko gero, viena įspūdingiausių ir labiausiai viliojančių vietų Petrašiūnuose – Kauno ketaus liejykla "Centrolitas" , kadaise buvusi didžiausia metalo dirbinių iš ketaus liejykla Baltijos šalyse.

Pradėta statyti 1959-aisiais, jau po trejų metų gamykla pagamino pirmuosius ketaus liejinius. 1984-aisiais įmonėje dirbo kone 2 tūkst. darbuotojų. Restruktūrizavus įmonę, pastarųjų skaičius sumažėjo keturis kartus, o 2010-aisiais liejyklai iškelta bankroto byla.

"Liko didelė, dabartiniam gyvenimui nepritaikyta teritorija ir gigantiški pastatai. Reikėjo juos renovuoti, tvarkyti infrastruktūrą, kelius", – vardydamas nuveiktus darbus ekskursiją R.Kalantos g. 49-ąjį pastatą, kur kadaise sėdėjo Kauno ketaus liejyklos administracija, pradėjo UAB "KKL investicijų valdymas" direktorius Robertas Butkus.

R. Butkus/Vilmanto Raupelio nuotr.

Penkių aukštų statinys dar nėra visiškai įrengtas. Pirmąjame jo aukšte, vitrininiuose languose šmėžavo darbininkai, palubėje lingavo modernūs šviestuvai, o prispaustas prie sienos išbandyti naujai trauktą gobeleną viliojo barokinio stiliaus minkštasuolis mediniais atlošais.

"Čia – maitinimo įstaiga. Kiek žinau, bus rimta konkurentė ne vienai kauniečių pamėgtai vietai. Pažiūrėsime po mėnesio kito", – santūriai šyptelėjo R.Butkus.

Antrame aukšte kol kas taip pat mažai gyvybės. Vienoje iš erdvių už stiklo durų – "KKL investicijų valdymo" biuras, kitose apie būsimus naujakurius išduoda stilingos drabužių kabyklos, veidrodžiai ar darbininkų surenkami baldai. Kitos patalpos vis dar tuščios.

"Čia viena mažiausiųjų. Realiai nieko daryti nebereikia, tik neštis baldus ir dirbti", – duris į 46 kv. m patalpą su vėdinimu, kondicionieriumi ir kitais patogumais plačiai atvėrė vyras. Priklausomai nuo pasirinktos erdvės, vieno kv. m kaina čia siekia 6–7 eurus.

Laukia naujakurių

Trečiame, ketvirtame ir penktame giganto aukštuose nepaklotos dar ir grindys. Tiesa, šie darbai, anot R.Butkaus, netruks ilgai, todėl nuomininkams nereikės laukti vasaros ar rudens.

"Po poros mėnesių patys pamatysite iškabą, o kol kas nenoriu sakyti, kas įsikurs ketvirtame aukšte, bet jis atrodys panašiai kaip ir dabar – viena erdvė be jokių pertvarų, – laiptais pasiekęs penktąjį aukštą, verslininkas išdavė būsimą pastarojo paskirtį. – Čia bus tos pačios įmonės poilsio zona. Nežinau, kas joje atsiras – biliardo stalai ar minkštasuoliai ir virtuvė, bet tikrai ne baseinas."

Žengęs arčiau viršutinio aukšto langų eilės, R.Butkus akimis ėmė matuoti automobilių stovėjimo aikštelę apačioje. Jau dabar joje telpa 250 automobilių. Vėliau, kai pašonėje neliks nuomininkų, gaminančių medines tvoras, parkavimo plotai esą dar labiau išsiplės.

"Norime čia sukurti miestelį, kur savo vietą rastų ir buhalteris, ir teisininkas, ir logistikos specialistas, – bendrovės vadovas tikino, kad Petrašiūnai tam yra palankūs. – Miesto valdžia sutvarkė šaligatvius, R.Kalantos gatvę. Dabar ji neprimena šulinių slalomo kaip anksčiau – tai labai didelis pranašumas. Mes gi pasirūpinome šviesoforu, esančiu šalia pastato."

Dar reikia laiko

Viduje ilgai neužsibuvome. Netrukus kartu su R.Butkumi sėdome į automobilį ir pasileidome po buvusią Kauno ketaus liejyklos teritoriją, kuri apima kone 20 ha.

Beveik visuose juose dabar knibždėte knibžda verslas. Pagrindiniai du flagmanai, anot UAB "KKL investicijų valdymas" vadovo – "Peikko Lietuva", besispecializuojanti įvairiuose gelžbetonio jungčių sprendimuose ir kompozitinių statybinių konstrukcijų gamyboje, bei "Scapa Baltic" cechas, kuriame gaminami minkšti baldai. Čia pat didžiausia Lietuvoje reklamos gamybos įmonė "Admen Baltic", bendrovė "Ulmas", kurios pagrindinė veiklos sritis – didmeninė ir mažmeninė prekyba baldų gamybos medžiagomis ir kitos įmonės.

Didžioji dalis teritorijoje esančių pastatų sutvarkyti nepriekaištingai, likusieji laukia savo eilės. Nepaisant to, bendras vaizdas, pasak R.Butkaus, dešimteriopai geresnis nei lemtingais 2009 m., kai Kauno ketaus liejykla "Centrolitas" sustabdė savo veiklą.

"Kažkas daugiau investuoja, kažkas mažiau, vis dėlto vaizdas tada ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis, – R.Butkus vylėsi, kad greitu metu visuomenė pakeis savo nuomonę apie Petrašiūnus ir minėtą R.Kalantos gatvės atkarpą. – Yra dar nemažai vietų, kurias teritorijoje reikia tvarkyti. Šiemet numatyti renovavimo darbai. Viskam reikia laiko. Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog ši vieta nėra tokia, kaip apie ją spauda rašė prieš daugelį metų – kenksminga, pavojinga, o patys Petrašiūnai – vienas pozityviausių Kauno rajonų."