AKIMIRKOS KAINA: VIETOJ ŠAŠLYKŲ – ILGI MĖNESIAI LIGONINĖJE

Dauguma Kauno klinikose nuo nudegimų gydomų ligonių čia atsidūrė dėl paprasčiausio neatsargumo. "Velnias pristojo ir nuvedė mane prie ugnies", – kaltina 87–erių moteris, dėl medikų profesionalumo ir dukters meilės likusi gyva.

Tuščių lovų nebūna

Po gaisro. Taip galima apibūdinti vaizdą Kauno klinikų Nudegimų chirurgijos skyriuje. Ne, ne sienas ir grindis, o žmones, kurie čia gydomi. Jie – ne susirgę ligoniai, jie – neatsargaus elgesio, nelaimingų atsitikimų ar netgi beprotiško smurto aukos.

"Tų aukų yra gana daug, todėl nudegusiesiems gydyti įkurtas atskiras padalinys", – lydėdamas jo koridoriumi sako Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Nudegimų chirurgijos sektoriaus gydytojas Antanas Ksaveras Sincevičius.

Jis mena tuos laikus, kai Kauno klinikose kūrėsi Lietuvos nudegimų centras. Tai buvo prieš 45–erius metus. Gal dėl didžiulės darbo patirties ir profesionalumo ligoniai šį savo profesijai pasiaukojusį gydytoją vadina profesoriumi?

"Viskas gerai, labai ačiū, profesoriau", – sako plačioje lovoje, apstatytoje spintelėmis ir stovais su ant jų kabančiomis vaistų kolbomis, gydoma moteris subintuota galva.

Sukepusios lūpos vos kruta, balsas silpnas. Moteris nori bendrauti, todėl susipažįstame. Tai 51–erių Nijolė Banazienė. Ji, pakomentuoja gydytojas A.K.Sincevičius, nudegė labai daug, didelę kūno dalį. Ligonei jau atliktos trys plastinės odos persodinimo operacijos, laukia dar viena ši sudėtinga, skausminga procedūra.

"Kleboniškyje esantis namelis, kuriame buvau, užsidegė", – apie ją ištikusią nelaimę tiek tepasako N.Banazienė.

Reikia būti atsargiems

Vadinasi, ši moteris – name kilusio gaisro auka. Būtų įžūlu šią silpną būtybę varginti klausimais, kaip, kodėl viskas įvyko. N.Banazienė prašnabžda, kad parašyčiau: reikia būti atsargiems su ugnimi.

Gydytojas A.K.Sincevičius, ne tik šios pacientės vadinamas profesoriumi, džiaugiasi, kad pačius sunkiausius ligonius gali gydyti būtent šioje lovoje.

"Jos čiužinys pagamintas iš labai smulkių klinitrono dalelių – dirbtinio sintetinio smėlio. Iš apačios pučiamas šiltas filtruotas oras ir ligonis ant jo jaučiasi taip, lyg plūduriuotų ant vandens", – gydytojas A.K.Sincevičius paspaudžia vieną mygtuką, oro tiekimas išsijungia, ir čiužinys sukietėja.

Vėl įjungus akivaizdu, kaip viskas pasikeičia: minkšta, šilta, tarsi pūkuose, oro ir dirbtinio smėlio mišinio judėjimas prilygsta švelniam masažui.

"Tai yra išganymas, kai nugara nudegusi. Ant paprastos lovos toks ligonis neišgulėtų", – gydytojas aiškina, kad Kauno klinikos turi tik dvi tokias lovas, o paprastų – dar trylika, nors būtų labai gerai, jei visos būtų iš klinitrono dalelių.

Deja, tokios kainuoja apie 100 tūkst. eurų, be to, naujų niekas nebegamina.

"Išeis iš rikiuotės, ir neturėsime", – apgailestauja A.K.Sincevičius.

Padegė iš pasalų

Antrojoje lovoje su klinitrono dalelių čiužiniu guli jaunas vyras. Garbanoti plaukai sulipę sruogomis, veidas išpiltas prakaito. Nei pavardės, nei vardo vyras sakyti nenori.

"Mane padegė. Iš nugaros", – nukentėjusysis sako, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo aplinkybių pradėtas, bet įtarimai dar niekam nepareikšti.

Kol vyras nusiplėšė nuo savęs liepsnojančius drabužius, smarkiai nudegė nugarą ir rankas. Ant kairiosios – didžiulis rudas lopas.

"Tai donorinė oda. Vakar atlikome jau paskutinę odos persodinimo operaciją", – trečią mėnesį gydomo paciento ligos istoriją pakomentavo gydytojas A.K.Sincevičius.

Ne tik operuojama, bet ir nudegimų žaizdos ligoniams tvarstomos taikant narkozę. Šios procedūros labai skausmingos, o kai nudegusi dalis kūno, skauda nuo kiekvieno judesio. Dėl to ligoniai guli nejudėdami. Klinitrono dalelių čiužiniai saugo nuo pragulų, nes masažuoja.

Norėjo iškepti šašlykų

Garbaus amžiaus kaišiadoriškis vieną sekmadienio popietę namų kieme rengėsi kepti šašlyką. Prieš tai nupjovė žolę, sutvarkė aplinką.

"Tėtis iki šiol buvo sveikas, stiprus. Jis labai aktyvus: medžioja, žvejoja, atlieka visus ūkio darbus", – su ašaromis akyse į subintuotą, ištinusį, apdegusį tėčio veidą žvelgė dukra, jo aplankyti atvažiavusi su vyru.

Jų, tą dieną grybavusių netoli Kaišiadorių, pietums dabar skausmus kenčiantis vyras sugalvojo iškepti šašlykų. Į šašlykinę pridėjo malkų, bet šios neskubėjo įsidegti. Kepėjas šliūkštelėjo degaus skysčio. Jį ugnis pasigavo ore, šią vėjas tvokstelėjo tiesiai į veidą. Nudegė ne tik jis bei plaukai, bet ir rankos, pilvas, kojos.

"Labai skauda, ačiū daktarui, kad nuskausmina", – tyliai ištarė kantrus vyras.

Jo žentas Vladas Paulauskas, beje, dirbantis Kaišiadorių rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje, žino, kad malkoms užkurti yra specialus gelis ir daug geriau naudoti jį, o ne pavojingą degųjį skystį. Nuo šio padariniai liks visam gyvenimui, o mažiausiai trys mėnesiai – ligoninėje, malšinant skausmą, tvarstant sunkiai gyjančias nudegimų žaizdas, persodinant iš kitų kūno vietų paimtą odą ir laukiant, kol ji prigis.

Toks pats ir 33–ejų kauniečio Rimvydo Vaitkaus likimas. Jis smarkiai nudegė darbe, kasdamas trasą dujotiekiui.

"Aš užkliudžiau elektros kabelį. Jis buvo kiek aukščiau negu dujų", – anot R.Vaitkaus, nebuvo pažymėta, kad elektros kabelis iš viso yra, ir jį palietus tvoskė ugnies kamuolys.

Užsidegusius darbo drabužius Rimvydas pats gesino smėliu. Bendradarbiai buvo kiek tolėliau. Jie atskubėjo į pagalbą, iškvietė medikus. Jaunas vyras, trijų vaikų tėvas, smarkiai apdegė visą kūną. Laimė, kad nudegimas nebuvo kontaktinis, per kūną neperėjo elektros srovė.

"Daktaras sako, kad sveikstu", – R.Vaitkus, dirbantis bendrovėje "Labas GAS", kupinas vilties kuo greičiau atsistoti ant kojų.

Vėl mokosi vaikščioti

"Proto nebėra, velnias pristojo ir nuvedė prie ugnies", – jau šypsodamasi savo nelaimės priežastį apibendrino 87–erių Marijona iš Rumšiškių.

Jos gydymosi Kauno klinikų Nudegimų chirurgijos sektoriuje stažas – nuo pavasario, gegužės 3–iosios, kai tą lemtingą dieną smarkiai nudegė kojas, norėdama sudeginti sode susikaupusius šapus, šakas, pernykščius lapus. Nuo to laiko moteris nemažai laiko praleido klinitrono lovoje, ištvėrė trylika žaizdų tvarstymų, taikant narkozę, ir tris operacijas.

"Kai mane atvežė į ligoninę, gydytojai netikėjo, kad išgyvensiu", – prisimena Marijona, jau žengianti pirmuosius žingsnius.

Kai mane atvežė į ligoninę, gydytojai netikėjo, kad išgyvensiu.

Kas tai? Stebuklas? Gydytojo A.K.Sincevičiaus fenomenas? Marijonai, kaip ir visiems apdegėliams, taikyta daugybė gydymo priemonių, iš jų ir fizioterapija.

"Tris dienas neišlipus iš lovos sutrinka kraujotaka, pradeda atrofuotis raumenys, stingsta sąnariai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Čia ligoniai guli po mėnesį, du, todėl mokosi vaikščioti tarsi iš naujo", – pakomentavo kineziterapeutė, masažuodama ligonės kojas.

Marijonos dukra, dažnai ne vieną kartą per dieną lankydama mamą, patyrė, kaip pasiaukojamai dirba Nudegimų chirurgijos sektoriaus medikai.

"Žemai lenkiuosi prieš Antaną Ksaverą Sincevičių, kitus gydytojus, sesutes, slaugytojas", – kaunietė žino, kokias sunkias higienos, maitinimo ir visas kitas ligonių priežiūros procedūras jie atlieka.

Padariniai visam gyvenimui

Ne tik nudegusių ligonių slauga, bet ir jų gydymas yra labai sudėtingas.

"Pirmiausia reikia taikyti trauminio šoko būklės gydymo, skausmo šalinimo priemones. Jei nudegęs kūno plotas didelis, per jį netenkama daug skysčių. Pirmą parą jų suaugusiajam supilame maždaug dešimt-penkiolika litrų", – aiškina prityręs ligonių mylimas gydytojas A.K.Sincevičius.

Kai organizme trūksta skysčių, kraujas tirštėja ir sunkiai beprateka per inkstus, kepenis. Dėl to nebeišsiskiria šlapimas ir vystosi intoksikacija.

"Jei nelašintume skysčių, ištiktų mirtis. Nudegę ligoniai pirmiausia patenka į reanimaciją. Jiems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija", – pavojus vardija nudegimų gydymo specialistas.

Sveikatos būklei stabilizavusis ligoniai perkeliami į paprastą palatą. Ir šiose daugelis prijungti prie dirbtinio maitinimo aparatų, jiems lašinami įvairūs vaistai, neretai ir donorų kraujas, mikroelementai.

"Žaizdų gijimo laikas priklauso nuo ploto, mažiausiai tai yra du trys mėnesiai, keturi penki odos persodinimai. Donoro odą galima naudoti tik kaip laikiną tvarstį, nes svetimą baltymą organizmas pašalina", – gydymo specifiką komentuoja A.K.Sincevičius.

Vieta, kur oda nuimta, taip pat yra skausminga, ji sugyja maždaug per dvi savaites. Gydytojas džiaugiasi, kad nudegimų gydymo metodika, aparatūra tobulėja, bendra terapija bei sąlygos Kauno klinikose – taip pat. Pavyzdžiui, maitinimo aparatas veikia dieną naktį: taip maitinami ligoniai, kurie būna praradę apetitą ar negali ryti maisto.

"Psichologiniai padariniai – ugnies, degaus skysčio, elektros baimė lieka ilgam. Kosmetiniai ir funkciniai defektai – taip pat, – apgailestauja gydytojas A.K.Sincevičius. – Gilūs nudegimai sutrikdo sąnarių funkcijas, palieka randus."

Dėl visų šių priežasčių atliekamos rekonstrukcinės operacijos. Gydymas trunka iki dešimties metų ir ir dar ilgiau.

"Esu laimingas, galėdamas padėti žmonėms", – taip savo darbą apibūdina ligonių, kuriuos pradeda vizituoti jau septintą valandą ryto, profesoriumi vadinamas gydytojas A.K.Sincevičius.

Pirmoji pagalba nudegus

Nudegimų nuo saulės galima išvengti, vartojant specialius kremus. Stipriai nudegus, dera gelbėtis įvairiais vitaminizuotais ir drėkinamaisiais kremais.

Nudegus nuo karštų garų ir skysčių efektyviausia staigiai atšaldyti nudegintą vietą, 3–5 minutes laikant ją po šaltu tekančiu vandeniu arba uždėjus ledo ar sniego. Po to reikia žaizdą šildyti drėgnu 18–20 laipsnių šilumos tvarsčiu, sumirkytu ramunėlių nuoviru ar furacilo tirpalu. Vėliau, po 6 ir daugiau valandų, jei iškyla pūslės ar jos trūkinėja, uždedamas tvarstis su specialiais (levosino, silvadeno ar lavomekolio) tepalais, pagamintais neriebaliniu pagrindu. Tai nuskausmina, saugo žaizdą nuo bakterijų, drėkina ją, ir ji geriau gyja. Dažni tvarstymai kenkia, todėl geriausia tai daryti kas 2–3 dienas. Vėlesniam gijimui taip pat tinka šaltalankių aliejus ir purškiamas aerozolis "Panthenol".

Nudegus atvira liepsna, būtina nuvilkti drabužius. Jei drabužiai sintetiniai ir ant kūno išsilydė, jokiu būdu nereikia jų plėšti. Patartina palengva apipilti vandeniu. Po to 3–5 minutes vėsinti tekančiu vandeniu. Ligonis girdomas šiltu gėrimu, o žaizdos pridengiamos tvarsčiais, suvilgytais furacilino tirpalu. Jeigu aplinkos temperatūra žema, nukentėjusįjį reikėtų apkloti.

Nusideginus rūgštimi ar šarmu būtina plauti žaizdą tekančiu vandeniu ne mažiau kaip 30 minučių, kad cheminės medžiagos neliktų žaizdoje ir ji toliau nežalotų audinių. Nereikia žaizdos plauti sodos tirpalu, kaip buvo manoma anksčiau. Tam puikiai tinka ir vanduo. Gerai išplauta žaizda uždengiama furacilino tirpalu suvilgytu tvarsčiu arba patepama tepalais, pagamintais neriebaliniu pagrindu.

Šaltinis: www.sos03.lt