AUDRA, KAINAVUSI ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ EURŲ

Draudimo bendrovės pastebi, kad gamtos stichijos padaromų nuostolių pasitaiko vis dažniau ir atsieina vis brangiau. Vien liepos pabaigoje per Kauno miestą ir rajoną praslinkusi audra kainuos šimtus tūkstančių eurų.

Užplūdo pranešimai

Lietūs Lietuvoje – ne naujiena, tačiau tokių didžiulių nuostolių, kokių patirta liepos 28 d. pro Kauną ir Kauno rajoną praūžus audrai, mažai kas tikėjosi.

"Užregistravome beveik 240 pranešimų dėl tą ketvirtadienį patirtos žalos (ne tik dėl liūties ir krušos, bet taip pat – dėl vėjų ir žaibų) tiek iš privačių, tiek iš juridinių klientų. Jų patirti nuostoliai, negalutiniais duomenimis, siekia beveik 200 tūkst. eurų", – atskleidė "Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Tuomet sulaukta daug pranešimų apie nuo žaibo iškrovos sugadintus elektros prietaisus, dėl liūties ar užsikimšus lietaus kanalizacijai apsemtas patalpas.

Didžiausia liūčių žala, kurią šiemet "Lietuvos draudimas" atlygino klientui, – beveik 3 tūkst. eurų. Žalą klientas patyrė balandį, kai įvykusios liūties metu buvo užlietos patalpos.

Didžiausia žala pernai buvo atlyginta gruodį, taip pat panašaus dydžio – apie 3 tūkst. eurų: transporto priemonėje lapais užsikišus vandens ištekėjimo angai, liūties metu vandens pribėgo į saloną.

Gali pradėti skilti

"Dažniausiai nukenčia požeminėse pastatų dalyse esantys objektai, sandėliukuose laikomi daiktai. Kartais pažeidžiami ir patys statiniai: vandeniui pažeidus pamatus, statiniai gali pradėti skilti ar net griūti", – pastebėjo "If" privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

"Turime užregistravę ir labai išskirtinų atvejų. Pavyzdžiui, lietaus vanduo apsėmė vieną serverių patalpą, buvo užlietas požeminis kuro rezervuaras. Vidutinė žala turtui siekia beveik 900 eurų, o didžiausia yra siekusi net 20 tūkst. eurų", – išskyrė A.Juodeikis.

Dažniausiai kenčia mašinos

"ERGO Insurance" Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebėjo, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl žalos, kurią potvyniai padarė automobiliams.

"Pagrindinė vairuotojams keliama problema – dėl didelių liūčių, nuo lapų, šiukšlių užsikimšusios kanalizacijos ar kanalizacijos avarijų užtvindytos gatvės ir sunkiai pravažiuojamos apsemtos kelių įdubos. Per 2015-uosius dėl patvinusių gatvių ir užlietų namų vien į "Ergo" kreipėsi 94 klientai. Iš viso dėl vandens padarytos žalos buvo kompensuota nuostolių už 12 tūkst. eurų", – teigė R.Bieliauskas.

Viena didžiausių žalų, fiksuota transporto žalas administruojančių ekspertų – tai 2015-ųjų spalio mėnesį dėl hidraulinio smūgio apgadintas automobilis. Jį apsėmus, vanduo pasiekė variklį ir visiškai jį sugadino. Tokiais atvejais yra sugadinama ir visa automobilio elektronika. Dėl hidraulinio smūgio automobilio savininkui buvo išmokėta apie 6 tūkst. eurų.

Vien dėl minėto ketvirtadienio liūties Kauno regione nukentėjo daugiau kaip pusšimtis transporto priemonių.

"Vieniems kruša apgadino kėbulus, kitų variklius ištiko hidraulinis smūgis. Būna, kad pro nesandarius automobilio langus prilyja į automobilį. Vidutinė žala transporto priemonėms siekia apie 750 eurų", – sakė A.Juodeikis.

Dvigubai daugiau nei pernai

Draudimo bendrovės palygino, kad šiemet liūtys ir krušos pridarė dvigubai daugiau žalos nei pernai per tą patį laikotarpį.

2015 m. "Lietuvos draudimas" savo klientams atlygino apie 50 žalų, kurias sukėlė liūtys ir kruša, išmokėta 20 tūkst. eurų kompensacijų. "Per septynis šių metų mėnesius jau atlyginome daugiau žalų nei pernai per visus metus – iš viso per pusšimtį žalų, kurių bendra vertė siekia 25 tūkst. eurų", – sakė A.Juodeikis.

"Ergo" duomenimis, vien per šiuos metus dėl įvairių vandens stichijų jau nukentėjo 203 klientai, kuriems iš viso buvo kompensuoti 25 tūkst. eurų.

Santechnikos avarijos – pavojingiau

"Kalbant apie dažniausius vandens pavojus, įdomu tai, kad gyventojai gerokai daugiau nuostolių savo turtui patiria ne dėl liūties sukeltų padarinių, o dėl vandens užliejimų pratrūkus santechnikos vamzdžiams, prakiurus kranams ar vandens žarnelėms. Per praėjusius metus tokių išmokų išmokėta 80 kartų daugiau nei išmokų už žalas, kurios buvo patirtos dėl liūčių – apie 4 tūkst.", – pasakojo A.Juodeikis.

Per praėjusius metus dėl tokių įvykių, skaičiavo pašnekovas, "Lietuvos draudimas" išmokėjo apie 1,8 mln. eurų, o didžiausia žala dėl užliejimo siekė 20 tūkst. eurų privačiam turtui.

Draudimo bendrovė "If", rinkdama gamtinių jėgų sukeltų žalų statistiką, konkrečiai lietaus sukeltų nuostolių neišskiria, tačiau mano, kad ši stichija sudaro maždaug 15 proc. visų žalų.

Vidutiniškai per metus ši bendrovė išmoka apie 100–260 tūkst. eurų išmokų dėl gamtinių jėgų.

Vertins regreso galimybes

Didelė dalis Kauno nuotekų tinklų yra pasenę ir stipriau palijus yra neefektyvūs. Didelis kritulių kiekis per itin trumpą laiką apkrauna vandens surinkimo ir nutekėjimo sistemas tiek, kad jos nebepajėgia efektyviai šalinti gatvėse besikaupiančio vandens.

Gal draudimo bendrovės yra bandžiusios arba ruošiasi išsireikalauti bent dalį išmokėto žalos atlyginimo iš, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės ar miesto kanalizacijos sistema besirūpinančios bendrovės "Kauno vandenys"?

"Kalbant apie pastarųjų savaičių įvykius, kai dėl liūties apsemtų Kauno gatvių buvo aplieti automobiliai ir pastatai, mūsų prioritetas buvo kuo skubiau išmokėti klientams išmokas. Kiek vėliau atsižvelgę į aplinkybes vertinsime regreso galimybes", – sakė T.Sinkevičius.

A.Juodeikis tikino, kad "Lietuvos draudimas" išsireikalauti žalų iš Kauno miesto savivaldybės ar jos įmonių nėra bandęs. Jis svarstė, kad tokios bylos būtų gana sudėtingos, būtų reikalingos įvairios ekspertizės, siekiant įrodyti, kad inžinerinės sistemos netinkamai suprojektuotos, įrengtos ar prižiūrėtos.