Dvi moterys nuteistos už smurtą prieš sugyventinius | KaunoDiena.lt

DVI MOTERYS NUTEISTOS UŽ SMURTĄ PRIEŠ SUGYVENTINIUS

  • 2

Trečiadienį Kauno apygardos teisme dviejose baudžiamosiose bylose paskelbti nuosprendžiai moterims dėl smurto prieš sugyventinius.

57 metų kaunietė D. B. pripažinta kalta dėl savo gyvenimo draugo nužudymo. Būdama neblaivi, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu sugyventiniui.

Bylos duomenimis, 2016 metų balandį kaunietė dūriu į kairę krūtinės pusę pažeidė sugyventiniui vainikinę arteriją, tad šis įvykio vietoje mirė,

52 metų alytiškės J. K. šiemet vasarį suduotas smūgis peiliu į pilvą šeimos nariui sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Ir D. B., ir J. K. visiškai pripažino savo kaltę, pranešė teismas.

Net ir esant panašioms nusikaltimų aplinkybėms, skirdamas bausmes teismas visuomet atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pasak teismo, nors D. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra neįgali, tačiau ji padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiojo mirtį, be to, šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiojo artimiesiems ir visuomenei. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, sunkinanti – kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Už nužudymą Baudžiamajame kodekse numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teismas pažymėjo, kad net ir minimali kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs D. B. sveikatos būklę, kuri, anot ekspertų, yra lėtai blogėjanti, teismas laikėsi nuomonės, jog ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai sukels dideles kančias, be to, apsunkins tinkamo gydymo jai užtikrinimą.

Pripažinęs, kad D. B. tikslinga skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Baudžiamojo kodekso sankcijoje numatytas bausmės minimumas, teismas jai skyrė laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat D. B. turės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

J. K. byloje teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis smurtavo pirmas, o kaltinamosios veiksmai buvo atsakomieji, teismas padarė išvadą, jog šis nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga kaltinamosios ankstesnio elgesio pasekmė. Svarbi aplinkybė, teismo nuomone, yra ir nukentėjusiojo pozicija: nukentėjusysis sugyventinei visiškai atleido, jie susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, o šis prašė neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės.

Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji neteista, charakterizuojama teigiamai, augina nepilnametį vaiką, dirba, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir skyrė jai laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigodamas nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Per šį laikotarpį J. K. turės 200 valandų neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu iš J. K. priteistos ir nukentėjusiojo gydymo išlaidos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Laimingų

Leido ant sprando lupti, štai ir rezultatas. Tokios tos lygios teises

...

FE-minizmo pasekmė: "Darykit su tais vyrai ką norite, jie juk kalti vien tuo kad vyrais yra".

SUSIJUSIOS NAUJIENOS