KAS ŠVAISTĖ SLAUGOS LIGONINĖS PINIGUS?

Teisėsauga aiškinasi, kur dingo beveik dešimtys tūkstančių eurų iš Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės sąskaitų. Stebina, kad to nepastebėjo auditoriai.

Pradėtas tyrimas

Slaugos paslaugų poreikis Kaune – didžiulis. Deklaruojama, kad padėti visiems, kuriems to reikia, neįmanoma dėl vietų ir dėl lėšų stygiaus. Vis dėlto lėšų stygius nesutrukdė norui jas švaistyti. Kauno kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai rugpjūtį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Sujudimas ligoninėje kilo, kai pasikeitė vadovės. Iki tol vadovavusią Liliją Markuckienę liepą pakeitė Žydrė Nutautienė. Ji, pastebėjusi tam tikrus neatitikimus įmonės finansiniuose dokumentuos, inicijavo išsamesnį finansinių ligoninės dokumentų nuo 2016 m. pradžios iki šių metų liepos patikrinimą.

"Kauno dienos" turimais duomenimis, užfiksuotos dešimttūkstantinės bankinių pervedimų sumos, grynųjų pinigų išėmimai, nepagrįsti jokiais apskaitos dokumentais. Pavyzdžiui, iš ligoninės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose buvo atlikti 26–1,5 tūkst. eurų mokėjimai, tad kreiptasi į nepriklausomą audito kompaniją.

Susipažinusi su audito išvadomis Kauno miesto savivaldybė, kuri yra ligoninės steigėja, kreipėsi į teisėsaugą. Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis dar nebaigtas. Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Auditui neužkliuvo

Ligoninės direktorė Ž. Nutautienė "Kauno dienai" pasakojo, kad iš pradžių jos dėmesį atkreipė buhalterinėje apskaitoje užregistruotų sumų neatitikimas pirminiams dokumentams, tai ir davė pagrindą tolimesnei ir detalesnei dokumentų analizei.

"Kiekviena viešoji įstaiga kiekvienais metais privalo atlikti praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą. Ligoninė perka tokias paslaugas kiekvienais metais. Glumina tai, kad audito metu nebuvo pastebėti neatitikimai", – teigė Ž. Nutautienė.

Pernai ir šiemet buvusi ligoninės vyriausioji finansininkė Irma Kazakevičienė ligoninėje nebedirba nuo liepos, kai į šias pareigas po vaiko auginimo atostogų grįžo iki tol jas užėmusi darbuotoja. I.Kazakevičienė iš šių pareigų atleista pasibaigus darbo sutarties terminui.

Ž.Nutautienė sakė, kad jai neteko bendrauti su I.Kazakevičiene, nes pažeidimai finansinės apskaitos dokumentuose paaiškėjo jau jos darbo sutarčiai pasibaigus. "Buvusios direktorės L.Markuckienės komentaro apie situaciją taip pat neturėjau galimybės išgirsti", – teigė dabartinė vadovė.

Glumina tai, kad audito metu nebuvo pastebėti neatitikimai.

Ji ligoninės finansinę situaciją sakė vertinanti kaip stabilią. "Ligoninė įsiskolinimų nei darbuotojams, nei tiekėjams neturi, paslaugų teikimas nesutriko. Nors šiuo metu ligoninės finansinis rezultatas yra neigiamas, esame parengę nuostolių mažinimo priemonių planą, kurį jau pradėjome vykdyti", – vardijo direktorė.

Apie konkrečius galimus nuostolius ir vagystės žalą ji tikino negalinti kalbėti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

Signalų anksčiau negauta

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, paklaustas apie ligoninės per įtariamą iššvaistymą patirtus nuostolius, leido suprasti, kad jie gali siekti mažiausiai 50 tūkst. eurų.

Apie ligoninės sudarytus galbūt neaiškius nekilnojamojo turto sandorius jis sakė negalįs nieko pasakyti. "Tegul aiškinasi teisėsauga, pats informacijos apie tai neturiu", – sakė administracijos vadovas.

Pasiteiravome, gal dar iki pasikeičiant ligoninės vadovėms buvo kokių nors signalų dėl galbūt švaistomų lėšų. "Jokių signalų, skundų nėra buvę. Matyt, kol vyksta nusikaltimas, viskas dažniausiai būna tylu ir ramu", – komentavo G.Petrauskas.

Su buvusia ligoninės vadove L.Markuckiene jam tekę mažai bendrauti. Pokalbio jos nesikvietė ir iškilus nesklandumams. "Kam ją kviestis? Teisėsauga viską išsiaiškins. Nusikaltimai – ne mūsų kompetencijos klausimas.

Pareikšti įtarimai

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė "Kauno dienai" sakė, kad įtarimai dėl didelės vertės K.Griniaus ligoninės turto iššvaistymo pareikšti vienam asmeniui.

"Ikiteisminis tyrimas bus baigtas atlikus visus galimus procesinius veiksmus ir išanalizavus tyrimo metu surinktą medžiagą. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, išsamesnės informacijos šiuo metu pateikti nėra galimybės", – teigė R.Stundžienė, paprašius patikslinti, kokia galima bendra žala ligoninei, kaip konkrečiai vyko pinigų švaistymas.

Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras:

Savivaldybės ir jos įstaigų pinigai yra visų kauniečių pinigai. Niekam neleisiu jų vogti ar švaistyti. Nors visas pinigų upes, kurios anksčiau kažkur tekėdavo, užtvenkėme, retkarčiais dar pasitaiko tokių nemalonių atvejų kaip šis. Kiekvieną iš jų vertiname ir vertinsime griežtai ir principingai. Noriu paprašyti visų kauniečių – jei žinote apie tokius ar panašus atvejus, netylėkite.

240 papildomų vietų

Slaugos poreikiai mieste – didžiuliai, tad, savivaldybės administracijos direktoriaus G.Petrausko teigimu, per artimiausius dvejus metus miesto sveikatos priežiūros įstaigose planuojama įsteigti 240 naujų slaugos vietų. 100 vietų atsiras prie poliklinikų (tuščiame Kalniečių poliklinikos korpuse), o 140 – Respublikinėje Kauno ligoninėje.

K.Griniaus ligoninės plėtra, anot administracijos direktoriaus, kol kas nenumatoma, nes tam reikėtų labai daug lėšų. Artimiausiu metu Kauno miesto taryba spręs dėl savivaldybės valdomų trijų slaugos ligoninių jungimo.

Šiuo metu miesto žinioje veikia trys tokio pobūdžio įstaigos: Kauno slaugos ligoninė, Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Iš viso jose yra 345 vietos, o bendrai Kauno mieste – 421 slaugos lova. Tačiau to akivaizdžiai neužtenka – eilėje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų Kaune laukia per 400 pacientų.

Neseniai atlikta veiklos analizė parodė, kad kiekvienoje iš įstaigų iki trečdalio etatų sudaro nemedicininis personalas, o laisvų darbo vietų beveik nėra. Taigi, norint gerinti paslaugų kokybę ir didinti vietų skaičių, būtina imtis pokyčių. Tokią išvadą padarė speciali Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija. Ją sudarė savivaldybės specialistai, medikų profesinių organizacijų atstovai ir minėtų gydymo įstaigų vadovai.

Palaikymą permainoms išreiškė Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo vadovė Virginija Lukšienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė.

"Medicininės paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos kiekvienam, o ypač – garbaus amžiaus žmonėms. Kaunas turi tris slaugos ligonines, kurios ilgą laiką buvo tarsi nuošalyje. Pacientų registracija jose vykdavo chaotiškai, o vietų nuolat trūkdavo. Vadinasi, turime optimizuoti įstaigų valdymą ir vykdyti plėtrą, kad jų veikla būtų kiek įmanoma efektyvesnė", – sakė Kauno miesto mero patarėja Neringa Ivanauskienė.

Tikimasi, kad sujungus tris juridinius asmenis taps efektyvesnis jų valdymas bei kontrolė ir bus daugiau skaidrumo. Neseniai Kaunas pristatė dar vieną naujovę – rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti bendra internetinė pacientų registracijos sistema į visas tris slaugos ligonines.