Elijaus Kniežausko nuotr.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS SUTARŠĖ EKSPERIMENTINĘ BYLĄ

2018-05-17 18:00
Greta Čižinauskaitė

Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo prekiavus poveikiu buvo pripažinti du Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktoriai bei du Karo policijos atstovai.

Skandalingas kaltinimas

Kaip jau rašyta, šią bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė buvo skyrusi kaltinamiesiems minėtu nusikaltimu švelniausią už jį numatytą bausmę – pinigines baudas.

Minėtos Lietuvos kariuomenės mokyklos vairuotojų kursų instruktoriams Remigijui Liubinui ir Laimiui Kaleinikui – beveik 1130 eurų baudas. Jų rengtų kursų klausytojams – Karo policijos Vilniaus įgulos vyresniajam karo policininkui Tadui Griganavičiui bei Karo policijos Paramos ir aprūpinimo grupės ginkluotės specialistui Kšištofui Tataro – 753 eurų baudas.

Skiriant bausmes, buvo atsižvelgta į tai, kad jie teisiami pirmą kartą ir puikiai, nepaisant pareikštų kaltinimų, charakterizuojami savo vadovybės.

R.Liubinas ir L.Kaleinikas kaltinti tuo, kad pasinaudodami savo tikėtina įtaka nenustatytam „Regitros“ instruktoriui ar instruktoriams, priėmė iš mokyklos kursantų pinigus už neteisėtą „C“ kategorijos vairavimo teisių įgijimą ir padėjo jiems šias įgyti.

Su pasiūlymu sutiko ne visi

Remiantis kaltinimu, L.Kaleinikas sumą, už kurią pažada paveikti „Regitros“ egzaminatorių, užrašė tiesiog auditorijos lentoje.

Skaičius „200“ buvo išraitytas septynių kursantų, atvykusių į mokykloje rengiamus vairuotojų kursus iš visos Lietuvos karinių dalinių bei Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, akyse. Ir kitą dieną L.Kaleinikui buvo perduoti jų surinkti 1200 litų. Vienas kursantas dalyvauti šioje aferoje nepanoro.

Kaip viename iš šios bylos posėdžių pasakojo vienas iš R.Liubino 2014-ųjų vasarą vesto kurso klausytojų, išlaikius mokykloje teorijos bei vairavimo egzaminus, kurso vadovas jį pakvietė į Kačerginės prieigose esančią šašlykinę. Ten buvo susirinkę ir kiti jo pogrupio klausytojai. Visiems jiems R.Liubinas pareiškė, kad, laikant „Regitroje“ vairavimo egzaminą, reikia turėti 250 litų. Ir perspėjo, kad, jeigu klaustų kito pogrupio klausytojai, sakytų šiems, jog davė 300.

Iš visų dalyvavusiųjų šiame sandėryje neprisipažino davę pinigus, kad R.Liubinas paveiktų „Regitros“ instruktorius, tik T.Griganavičius ir K.Tataro, dėl ko ir buvo pasodinti kartu su kursų vadovu, kaltintu paėmus 1250 litų kyšį, į teisiamųjų suolą.

Neatsakyta ir į visus klausimus

Nė vienas iš kaltinamųjų dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino. Visi jie prieš teismą stojo, tebebūdami tose pačiose pareigose.

„Laukiame teismo pabaigos. Kol R.Liubino ir L.Kaleiniko kaltė neįrodyta, nieko negalime imtis. Tik nebeleidžiame jiems dalyvauti, vairavimo kursų klausytojams laikant egzaminus „Regitroje“, – jau atvertus bylą Kauno apylinkės teisme, „Kauno dienai“ teigė mokyklos viršininkas Stasys Paldūnas, pabrėždamas, kad bylon sugulę įvykiai buvo, jam dar nesant šiose pareigose.

Tai buvo ir jo atsakymas į sklandančias kalbas, kad egzaminų pirkimas „Regitroje“ Lietuvos kariuomenės mokyklos vairavimo kursų klausytojams buvo tapęs norma. Būtent, tikrindami tokią informaciją, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir atskleidė šį skandalą. Tačiau, kadangi nei vienas iš prekyba poveikiu kaltintų vairavimo instruktorių savo kaltės nepripažino, mįslingieji geradariai iš „Regitros“ liko nenustatyti.

To dar nebuvo

Po „Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymo viename iš šios bylos posėdžių teismo procesas buvo paskelbtas neviešu.

„Norint išsiaiškinti šio ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kuo buvo linkę abejoti teisiamųjų advokatai, reikėjo išanalizuoti pluoštą riboto naudojimo dokumentų, susijusių su valstybės tarnybos paslaptimis. Be to, reikėjo apklausti net penkis anoniminius liudytojus – šį ikiteisminį tyrimą inicijavusio departamento prie Krašto apsaugos ministerijos operatyvininkus“, – po nuosprendžio paskelbimo atskleidė, kodėl teismo procesas buvo paskelbtas neviešu, teisėja S.Meškauskienė.

Ji buvo linkusi akcentuoti ir kitus šios bylos savitumus. Pirmiausiai joje nebuvo naudojamos jokios Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės – nei nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nei pinigų žymėjimas, nei įtariamųjų pasiklausymas. Ir šį tyrimą turėjo atlikti Specialiųjų tyrimų tarnyba, sukurta korupcinio pobūdžio veikų tyrimui. Tačiau jos Kauno skyrius šio tyrimo neperėmė esą dėl mažareikšmiškumo. Todėl tyrimą dėl įtariamos korupcijos atliko Karo policija, kurios visai kitos funkcijos. Ir nepaisant to, kad du jos atstovai buvo įtariamieji. Ir tai buvo pirma Karo policijos tirta tokio pobūdžio byla. Tačiau surinktų įkalčių pripažinti teisiamuosius kaltais Kauno apylinkės teismui pakako.

Nei paleisti, nei pakarti

Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė visi nuteistieji. Jie prašė, kad Kauno apygardos teismas juos išteisintų.

Tačiau jų skundus nagrinėjusi šio teismo teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko ir Svetlanos Jurgaitienės kolegija ketvirtadienį priėmė nutartį Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą prokurorei dėl esą netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

Tuo tarpu visiems teistiesiems paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvusios skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai niekur neišvykti.