Aiškėja, kas greičiausiai slegia per mįslingą konfliktą nušauto devyniolikmečio Marko draugų, buvusių su juo tragedijos vakarą, sąžinę. Kauno apygardos teismui vakar pavyko prisišaukti tik vieną iš dar trijų nukentėjusiųjų, kuris šiandien purtosi šio statuso.

Bijojo pažvelgti

Minėtas buvęs Marko bendramokslis, tą atmintiną 2015-ųjų gegužės 27-osios vakarą gavęs pistoleto rankena per viršugalvį, teismą tikino daug ko jau nepamenantis. Esą toks tada buvo girtas, be to, jau prabėgo nemažai laiko.

Tačiau jo laikysena, klausantis prieš tai parodymus davusių velionio tėvų bei senelių, buvo išdavikiška – taip virpėjo jo keliai, belaukiant savo eilės. O galiausiai atėjus laikui duoti parodymus, jis net nedrįso atsisukti į teismo narvą, kuriame sėdėjo broliai Rytis Gudynas ir Deividas Ščesnavičius, – kad, teisėjos prašomas, parodytų, kurį iš jų, pavijęs su draugais prie parduotuvės, tada spardė.

Iš padrikų šio nukentėjusiojo, turėjusio prisiekti, kad nemeluos, parodymų, pasitvirtino tik tai, kad tądien Marko draugai šventė paskutinį skambutį. Iš pradžių – Senamiesčio bare, kur gėrė alų. Paskui surengė pratęsimą įprastoje savo susibūrimų vietoje – prie vienos Medvėgalio g. 29 devyniaaukščio laiptinės, kurioje vienas iš jų gyveno. Čia vartojo degtinę. Buvo su jais ir visiškai, anot artimųjų, alkoholio nevartojęs Markas, kuris po kurio laiko su vienu iš kompanijos kažkur išvažiavo, – neatmetama, kad atvežti dar alkoholio.

Lemtingas šūvis, tapęs jo žūties priežastimi, nuaidėjo grįžtant. Tačiau dėl ko, minėtas liudytojas nepaaiškino. Nors, priremtas prie sienos, neneigė, kad per Marko laidotuves jie tai aiškinęsi, bet esą neišsirinkę nė vienos versijos. O po tragedijos jų keliai išsiskyrę ir bent jis nė su vienu iš to vakaro draugų esą daugiau nebendrauja.

Nežino ir velionio tėvas

Marko tėvas taip pat teigė aiškinęsis, kas tada galėjo nutikti. To jis klausęs sūnaus draugo, atvežusio tą vakarą Marką į namus, anot jo močiutės, jau nebegyvą.

Esą minėtas draugas daugiausiai kalbėjo apie tai, kaip jam pačiam pavyko išvengti Marko likimo, nes pistoleto vamzdis, įkištas per pravirą jų automobilio langą, tada buvo nukreiptas jam į pilvą. Tačiau jam kažkaip pavyko anksčiau už šūvį pasikelti. Paleista kulka kliudė tik šlaunį. Ir tai jis sužinojęs tik ligoninėje, į kurią kartu su Marko tėvu atvežė jau gyvybės ženklų neberodantį šio sūnų. Pastarasis, kaip paaiškėjo vėliau, pervertas kulkos, kiaurai perskrodusios automobilio dureles, dar šūktelėjęs iš skausmo vairavo iki Alšėnų gatvės, tačiau posūkyje į ją liepė draugui laikyti vairą, nes jam temo akyse.

Marko tėvas teigė supratęs, kad šūviai – iš pradžių į sūnaus keleivį, o paskui – ir į sūnaus, bandžiusio išvažiuoti atbulomis, pusę nuaidėjo po to, kai kažkas buvo pasakyta ar atsakyta. Tačiau jo sūnus šio tragiškai pasibaigusio konflikto priežastimi būti negalėjo, nes jis ne tik nevartojo alkoholio, bet ir, kilus konfliktų, sugebėdavo užgesinti visus barnius ir visus sutaikyti. O tą lemtingą vakarą jis, tėvo žiniomis, turėjo būti pas savo merginą, tačiau draugas paprašė jį nuvežti į jau minėtą paskutinio skambučio šventės pratęsimą.

Iš teisiamųjų Marko tėvas su žmona prašo pusės milijono eurų moralinio atlygio.

Iškalbingos slėpynės

Marko bendrakeleivio nepavyko prisišaukti nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, nei šią nemažą atgarsį sukėlusią bylą pradėjusiai nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai. Kaip ir dar vieno tų tragiškų įvykių dalyvio, taip pat turinčio nukentėjusiojo statusą, nes jam buvo peršautos abi kojos.

Būtent pastarasis tada ėjo pasitikti grįžtančio Marko ir, pasigirdus šūviui, suagitavo prie laiptinės laukusius draugus vytis esą jo užpuoliką, kaip paaiškėjo vėliau, – D.Ščesnavičių, kuriam įvykių metu tebuvo septyniolika. O jo penkeriais metais vyresnis brolis R.Gudynas tuo metu neseniausiai buvo paleistas į laisvę. Marko draugų teigimu, jiedu taip pat vizualiai buvo apsvaigę. Neatmetama, kad – ne nuo alkoholio, o nuo kvaišalų.

Kaip jau rašyta, kaltinimai tyčia nužudžius Marką bei pasikėsinus į jo keleivio gyvybę, o paskui – ir į kitus jų draugus, vieną peršaunant, o kitam sužalojant galvą, pareikšti tik jau penkis kartus teistam R.Gudynui. Tačiau šis neigia, kad taip pasielgė tyčia.

Rytis Gudynas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Žudiko versija

Anot R.Gudyno, tą vakarą, paprašyti mamos, jiedu su jaunesniu broliu ieškojo dingusios trylikametės sesers. Ir į paieškas dėl viso pikto pasiėmė prieš savaitę iš nepažįstamo asmens prie vienos Aukštųjų Šančių parduotuvės atimtą ginklą, nes po minėto įvykio jautėsi nesaugus. O esą buvo priverstas šiuo ginklu pasinaudoti, patekęs į spąstus.

Esą, einant pro vieną Medvėgalio gatvės devyniaaukštį, iš kiemo gilumos link jų artėjo kažką grubaus šūkaujantis nepažįstamasis. Šiam atsikirtus, nepažįstamojo taikiniu tapo jo brolis. Beveik tuo pačiu metu iš už nugaros pasigirdo ir automobilio, su kuriuo jie prieš tai prasilenkė ir esą ekipažo buvo nedraugiškai nužvelgti, burzgimas. Automobiliui sustojus ir pasigirdus komandai, panašiai į "čiupkit!", jų pusėn puolė bėgti dar apie dešimt asmenų.

R.Gudynas tikino iš pradžių šovęs, tik norėdamas pagąsdinti. Tačiau, jo paleista kulka, kaip nustatė ekspertai, įlėkė į automobilio saloną greičiausiai per pravirą durelių langą. Antrą šūvį jis teigė nukreipęs jau į galinį automobilio ratą. Esą, kai šios vairuotojas bandė pavyti jį bėgantį atbulas ir partrenkti.

R.Gudynas tikino ir prie kitoje gatvės pusėje esančios parduotuvės, kur brolį spardė jį pavijusieji, šovęs tik į žemę. Nors ir vienam iš ten buvusiųjų buvo peršautos kojos. Ir trenkęs kitam brolio užpuolikui ginklo rankena per galvą, nes šis, kitiems po jo šūvio išsilaksčius, toliau smurtavo.

Anot R.Gudyno, kuo viskas baigėsi – kad vienas nušautas, o du sužeisti, jiedu su broliu sužinoję tik vienoje Berlyno, kur beveik dvejus metus slapstėsi, interneto kavinėje. O ginklu, kuriuo darė nusikaltimus, jis atsikratė dar tą patį vakarą – esą įmetė į šiukšlių konteinerį prie savo namų.

Geriausia gynyba – puolimas?

Jau du kartus teistas D.Ščesnavičius kaltinamas tik viešosios tvarkos pažeidimu – sudavęs Marko draugui, išėjusiam šio pasitikti, kumščiu į veidą. Jis savo kaltės nepripažįsta – teigia buvęs užpultas pirmas ir tik gynęsis.

Deividas Ščesnavičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Minėtas nukentėjusysis, kurio niekaip nepavyksta prisišaukti į teismą, taip pat nėra pareiškęs jokio ieškinio. O taip pat pasielgęs, tačiau teisme pasirodęs, nors ne kažin ką pasakęs trečiasis nukentėjusysis vakar patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pasakytus savo žodžius, esą teisiamieji, gyvenę su vienu jų draugu toje pačioje laiptinėje, savo elgesiu ir gestais dėjosi esą labai svarbūs. Tačiau šių savo parodymų jis daugiau neišplėtojo.

Tuo metu R.Gudyno advokatas pateikė teismui Panemunės policijos komisariato pažymą, esą patvirtinančią jo ginamojo parodymus, kodėl šis turėjo vaikščioti su ginklu. Pažymoje teigiama, kad už kelių dienų po Marko žūties bei pasikėsinimo į jo draugų gyvybes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl grasinimo nužudyti R.Gudyno artimuosius. Ant jų buto durų buvo aptikta iškalbingų užrašų. Šis ikiteisminis tyrimas sustabdytas, o už kelių savaičių po šio sprendimo laiptinėje buvo užpulta teisiamųjų devynmetė sesuo. Dvi panašaus amžiaus mergaitės ją gąsdino bei smaugė. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to atsisakyta, tačiau įtariamosios motinai surašytas protokolas ir teismas už tai ją nubaudė įspėjimu.