MĮSLINGA ANTSTOLĖS MIRTIS: BE PAGRINDINĖS VERSIJOS TEBETIRIAMOS IR KITOS

Teismo medicinos ekspertams pirmine antstolės Ramunės Mikliušienės mirties priežastimi įvardijus sušalimą, šio įvykio aplinkybes narpliojantys teisėsaugininkai teigia tiriantys ne vieną versiją, kodėl taip atsitiko.

Išskirtinis ministro dėmesys

Naujausiais duomenimis, mįslingos antstolės mirties aplinkybės turėtų išsigryninti po mėnesio. Papildomus tyrimus atliekantys ekspertai žada savo išvadas vasario pabaigoje. Nepaisant teisingumo ministro Elvio Jankevičiaus kartu su užuojauta velionės artimiesiems bei visai antstolių bendruomenei parodyto dalį visuomenės suerzinto padidinto dėmesio šiam įvykiui, ekspertai teigia įtraukę šį tyrimą į bendrą eilę.

Tuo tarpu jų išvados, turėsiančios sudėti visus taškus ant „i“, laukiantys teisėsaugininkai teigia neabejojantys pirmine savo prielaida, kad R.Mikliušienės mirtis nebuvo smurtinė. Nepaisant dalyje visuomenės vyraujančios nuomonės, kad buvo atvirkščiai, tačiau, kažkas šioje nemažą atgarsį sukėlusioje istorijoje nutylima arba tiesiog nueita lengviausiu keliu.

Tačiau, anot prie panašių išvedžiojimų tokio atgarsio bylose pripratusių teisėsaugininkų, kol kas visi surinkti duomenys patvirtina jų prielaidą, kad viskas įvyko dėl kažkokio 51-erių metų R.Mikliušienės negalavimo. Dėl jo ne tik įvyko nelaimė, bet ir nebuvo galimybės išsikviesti pagalbos.

Skardžio versija netirta

Patikslintais duomenimis, pasivaikščioti sekmadienį išėjusios ir dingusios antstolės telefonas buvo rastas prie jos – beveik pačioje aukštoko skardžio papėdėje. Tačiau, išsikrovęs. Neatmetama, kad nuo skambučių gausos, jos pasigedus.

Paskutinis šio telefono signalas buvo užfiksuotas, einantis nuo artimiausio šiose apylinkėse mobiliojo telefono bokšto. Tačiau, jis nenurodo konkrečios vietos, o tik kryptį, kuriai būdingas tam tikras atstumas.

Be to, teisėsaugininkai prisipažįsta, kad tarp gausybės versijų, kas galėjo nutikti dingusiai antstolei, nebuvo prielaidos apie nelaimę nukritus nuo šio skardžio. Greičiausiai, to nenumatė ir kelias savaites trukusiose R.Mikliušienės paieškose dalyvavę kiti asmenys, šiandien neslepiantys nuostabos, kaip galėjo nepastebėti jos kūno tarp skardžio medžių.

Visus laurus dėl to, kad sausio 2-osios popietę pagaliau pavyko jį aptikti, teisėsaugininkai atiduoda ne tik savo tarnybiniam keturkojui, bet ir tądien staigiai nutirpusiam sniegui.

Artimieji kol kas tyli

Anot teisėsaugininkų, ties nelaimingo atsitikimo prielaida apsistota ir dingusiosios palaikų radimo vietoje konstatavus tam tikrus mirtino sušalimo požymius velionės elgesyje.

Be to, neatmetant, kad antstolė dėl savo darbo specifikos galėjo turėti nemažai priešų, buvo tirta ir ši versija. Galiausiai konstatuota, kad visos R.Mikliušienės turėtos konfliktinės situacijos išsisprendė dar iki jos mįslingos mirties.

Tikrinant galimos smurtinės mirties versiją, peržiūrėti ir vaizdo kamerų, buvusių antstolės pasivaikščiojimo kelyje, įrašai. Juose nieko įtartino neužfiksuota, nors pripažįstama, kad šie įrašai įamžino tik dalį kelio.

Šiandien portalas kauno.diena.lt pasiteiravo R.Mikliušienės dukters, ar ji tiki esą teismo medicinos ekspertų patvirtinta teisėsaugininkų prielaida, kad jos mamos mirtis galimai susijusi kažkokia liga? Ir, ar mama tikrai turėjo sveikatos problemų?

R.Mikliušienės dukra, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, atsakyti į šiuos klausimus atsisakė.

Pasigedo tik kitą dieną

Kaip jau rašyta, Jonavoje bei Kėdainiuose antstolių kontoras turėjusi R.Mikliušienė, su kuria artimiesiems nepavyko susisiekti nuo gruodžio 10-osios, buvo aptikta netoli savo namų L.Ivinskio gatvėje.

Anot teisėsaugininkų, šis nuošalus gamtos kampelis, vietiniu vadinamas Ąžuolyno parku, buvo mėgiama R.Mikliušienės pasivaikščiojimų vieta.

Šalia jos kūno buvo rasti ir, išeinant iš namų, pasiimti asmeniniai daiktai – mobilusis telefonas ir raktai.

Jokių į akis krentančių išorinio smurto žymių, aptikus R.Mikliušienės kūną, jį įvykio vietoje apžiūrėjęs ekspertas nerado. O kitą dieną atlikus palaikų skrodimą, jau oficialiai konstatuota, kad ant velionės kūno aptikti tik paviršiniai nubrozdinimai, būdingi kritimui.

Apie R.Mikliušienės dingimą pranešė sūnus. Tačiau, ne tą pačią dieną, o kitą. R.Mikliušienė gyveno su juo tame pačiame name. Tačiau turėjo atskirus įėjimus, dėl ko sūnus jos pasigedo ne iš karto. O galimai tik tada, kai pamatė pirmadienį prie namų stovintį mamos automobilį, kuriuo ji turėjo būti išvažiavusi į darbą.