GARSIAUSIAS LIETUVOS PEDOFILAS ATGAUS LAISVĘ: AR 75-METIS DAR GALI KELTI PAVOJŲ?

Garsiausiu Lietuvos pedofilu iki atsidūrimo už grotų tituluotas Ervydas Čekanavičius, pavasarį švęsiantis 75-metį, šių metų rudens viduryje vėl gali pasirodyti Kaune.

Tada turėtų baigtis 2011-aisiais jam Kauno apygardos teismo skirta bausmė už eilinį seksualinį nusikaltimą prieš kvaišalais apsvaigintą mažametį, kurią Apeliacinis teismas sumažino nuo septyniolikos iki penkiolikos metų ir galiausiai tai patvirtino Aukščiausiasis Teismas.

Jau nekelia pavojaus?

Šią bausmę E. Čekanavičius buvo pasiųstas atlikti į Kybartų pataisos namus. Tačiau 2021-ųjų rudenį iš jų buvo iškelti paskutiniai kaliniai, vietoj jų apgyvendinant migrantus.

Po šios rokiruotės E. Čekanavičius atsidūrė Alytaus kalėjime, kur atlieka kameros režimo bausmę iki šiol. Pasak „Kauno dienos“ šaltinių, būdamas vienu iš vyresnių šios įkalinimo įstaigos gyventojų, esą jau nebekelia jokių ypatingų problemų.

„Labai nustebtume, jeigu, paleistas į laisvę, jis vėl grįžtų prie savo ankstesnio gyvenimo būdo“, – įsitikinę minėti šaltiniai. Nors jie ir sutiko, kad mėginti tai E. Čekanavičius gali.

Minėtas ilgam nuo visuomenės šį pedofilą izoliavęs Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo paskelbtas už tai, kad 2009-ųjų vasarą susipažinęs Vilniaus geležinkelio stotyje su trylikamečiu berniuku, E. Čekanavičius, mėgęs būsimoms savo aukoms prisistatyti daktaru Andrejumi, atsiviliojo jį savo namus Kaune, Vilijampolėje, kur, apsvaiginęs kvaišalais, seksualiai juo pasinaudojo. Mažametis po nakties, praleistos E. Čekanavičiaus bute, ryte rastas ant suoliuko prie vieno Vytenio gatvės daugiabučio, kuriame tuo metu gyveno garsiausias Lietuvos pedofilas. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje ir prisiminė tik tai, kad sausainiai, kuriais jį vaišino buto šeimininkas, buvo keisto skonio.

Situacija: E. Čekanavičius bus išleistas į laisvę rudenį. Tomo Raginos nuotr.

Jautėsi visagalis

Po minėto įvykio E. Čekanavičius aštuntą kartą stojo prieš teismą. Šį kartą – dėl seksualinio mažamečio prievartavimo ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų platinimo nepilnamečiams. Įskaičiavus į galutiniame variante už tai skirtą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę beveik pusantrų metų, kuriuos jis buvo suimtas iki nuosprendžio, E. Čekanavičiaus įkalinimas baigiasi šių metų rudenį. Nepaisant to, kad jis dar buvo teisiamas ir už kaltinimą minėtoje jo byloje palaikiusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro įžeidimą.

Labai nustebtume, jeigu, paleistas į laisvę, jis vėl grįžtų prie savo ankstesnio gyvenimo būdo.

Šios bylos nagrinėjimas prasidėjo nuo tradicinio E. Čekanavičiaus šou – nušalinimų, įžeidinėjimų ir replikų. Nepavykus teisiamojo nuraminti, jis buvo pašalintas iš posėdžių salės ir byla nagrinėta be jo. Tačiau vėliau, sugrąžintas į salę jau vykstant baigiamosioms kalboms, E. Čekanavičius vėl elgėsi taip pat.

Bylą už tai, kad jis tada viešai išvadino kaltinimą palaikiusį prokurorą korumpuotu, inicijavo pats prokuroras. Kauno apylinkės teismas 2013-aisiais už tai skyrė E. Čekanavičiui vienų metų įkalinimą. Nepadėjo ir šio kelis posėdžius skaitytas paskutinis žodis, kuriuo jis mėgino įtikinti teismą, kad yra teisus.

Tačiau už prokuroro įžeidimą skirtas vienų metų įkalinimas, kalbant teisine kalba, apėmimo būdu buvo subendrintas su E. Čekanavičiaus jau atliekama penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme už seksualinį apsvaiginto penkiolikmečio prievartavimą. Ir šios nepadidino.

Dėjosi politine auka

Kaip ne kartą rašyta, dėl seksualinio potraukio nepilnamečiams berniukams E. Čekanavičius buvo žinomas teisėsaugai jau nuo 1971 m. Tada jis pirmą kartą stojo už tai prieš teismą. Tačiau buvo pripažintas nepakaltinamu ir pasiųstas priverstinai gydytis.

Apgydytas 1982-aisiais vėl įkliuvo tuometei milicijai. Buvo sučiuptas Kaune, Kalniečių gatvėje veikusioje pirtyje, kai, prisistatęs milicininku, „tikrino“ vyrus – čiupinėjo jų lyties organus. Po šio įvykio medikų komisijai ir vėl konstatavus E. Čekanavičiaus nepakaltinamumą, jis buvo išsiųstas į Černiachovsko griežtojo režimo psichiatrijos ligoninę.

Tačiau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, E. Čekanavičius sugebėjo prisišlieti prie saugumiečių psichikos ligoniais paverstų politinių kalinių reabilitavimo bangos. Įvairiomis progomis Lietuvoje skelbta amnestija jam buvo pritaikyta net tris kartus. Nepaisant to, kad jis darė vis naujus panašius nusikaltimus vos išėjęs į laisvę.

Nesutrukdė iškalbinga E. Čekanavičiaus praeitis jam mėginti siekti ir politinės karjeros. 1989 m. jis dalyvavo atkuriant Socialdemokratų partiją, tačiau vėliau, ėmus aiškėti jo iškrypėliškiems poreikiams, buvo iš šios partijos pašalintas. Tada E. Čekanavičius pradėjo prisistatyti visuomenės veikėju ir disidentu, įkūrė Žmogaus teisių gynimo sąjungą.