ŠEŠĖLINĖ KIAULIENA – Į KAUNO TURGAVIETES

Oficialiai deklaravusi 20 mln. eurų metinę apyvartą Kauno rajone registruota bendrovė "Vamėsa" nelegalia mėsa aprūpindavo daugelį Kauno turgaviečių. Tiksli biudžetui padaryta žala bus nustatyta atlikus ūkinių finansinių veiklų tyrimus.

Skerdienos kelionės

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą. Atlikę kratas mėsa prekiaujančiose bendrovėse, FNTT pareigūnai įtaria, kad Kauno rajone veikusi įmonė kiaulienos skerdieną įsigydavo iš ES valstybių ir dalį jos parduodavo be apskaitos dokumentų.

Pareigūnų dėmesio centre Eriko Kalinausko vadovaujama įmonė "Vamėsa". Aiškėja, kad bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, klastojo įvairius buhalterinius dokumentus ir galbūt vedė dvigubą buhalteriją.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad E.Kalinausko nurodymu "Vamėsos" atsakingi darbuotojai suklastojo sąskaitą faktūrą, kuria remiantis esą grąžino apie 20 tūkst. kg kiaulienos skerdienos. Mėsa turėjo iškeliauti į Lenkiją, tačiau visi ženklai rodo, kad iki kaimyninės šalies kiaulienos skerdiena nenuvažiavo. Tyrėjai neatmeta tikimybės, kad tūkstančiai kilogramų kiaulienos buvo realizuota Lietuvoje be apskaitos dokumentų.

Nelegalia skerdiena įmonė aprūpindavo daugumą Kauno turgaviečių, taip pat asmenis, vykdančius individualią veiklą. Mėsą be apskaitos dokumentų įsigydavo ir kai kurios Kauno rajone veikiančios įmonės, įtaria FNTT pareigūnai.

Krėtė ir lenkus

Kratų metu vienos įmonės patalpose rasta neoficiali buhalterija, taip pat didelė grynųjų pinigų suma, kuri buvo slepiama krosnyje. Ši bendrovė – viena iš nelegalios skerdienos pirkėjų.

Pareigūnų žinioje dar vienas atvejis, kai galbūt to paties E.Kalinausko nurodymu buvo neįtraukta į apskaitą apie 2 250 kg kiaulienos skerdienos. Prekės buvo pristatytos automobiliu "Scania", tačiau apie jų gavimą buhalteriniuose dokumentuose nepažymėta. Pareigūnai aiškinasi, ar vėliau gautos prekės buvo realizuotos be apskaitos dokumentų Lietuvoje.

Bendradarbiaujant su Lenkijos policijos pareigūnais, kratos atliktos ir Lenkijoje, kiaulienos skerdieną tiekusioje įmonėje. Jų metu paimti buhalterinės apskaitos juodraščiai, kompiuteriai, įvairios grynųjų pinigų sumos.

Plataus masto ikiteisminiame tyrime įtarimai šuo metu pareikšti dviem Lietuvos piliečiams, jie įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, turto pasisavinimu.

"Įtariamųjų skaičius šiame tyrime plėsis, o tiksli biudžetui padaryta žala bus nustatyta atlikus bendrovių ūkinių finansinių veiklų tyrimus", – skelbia tyrimui vadovaujantis prokuroras Donatas Puzinas.

Pasisavino turtą

Ne be pareigūnų dėmesio liko ir kita E.Kalinausko bendrovė "Ermena". Šios bendrovės vardu registruotame automobilyje, kuriuo naudojosi Gintaras Verbyla, pareigūnai rado ir paėmė tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus.

Pareigūnų lentynas papildė bendrovių "Varmėsa", "Norvelina", "Minriga", "Daimesta", "Klėja ir ko", "Ermena", Lenkijos įmonės "Agro-mies" apskaitos ir kiti dokumentai, kuriuose įforminti kiaulienos skerdienos pirkimai–pardavimai, apmokėjimo ir kiti dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės laikmenos, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.

Oficialiai nurodoma, kad E.Kalinausko įmonė "Ermena" verčiasi nekilnojamuoju turtu. Tačiau vieną kilnojamojo turto sandorį pareigūnai įtaria esant didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. Su šios bendrovės vėliava pernai paskutinėmis lapkričio dienomis buvo realizuotas bendrovei "Ermena" priklausantis automobilis "BMW X 5" už 13 tūkst. eurų.

Neatmetama tikimybė, kad E.Kalinauskas buhalterinę apskaitą tvarkiusiam Tadui Šipeliui nurodė suklastoti pinigų priėmimo kvitą, o automobilio pirkimo sutartyje nurodė pardavimo kainą – 3 tūkst. eurų.

Teisiniu vertinimu, E.Kalinauskas galbūt pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės – beveik 11 tūkst. eurų – svetimą turtą.

Daugybė tyrimų

FNTT Kauno apygardos valdyba tęsia dar kelis ikiteisminius tyrimus dėl dar kelių didelių bendrovių, galbūt nelegaliai prekiavusių mėsos skerdiena. Įmonės, realizuodamos didelius kiekius skerdienos, nuslėpdavo dalį pajamų, nemokėjo mokesčių.

"Lietuvoje kai kurios veikiančios stambios įmonės kartais rizikuoja ir užsiima neteisėta veikla, siekdamos išvengti ar sumažinti mokamus mokesčius. Tokiu atveju valstybė ne tik netenka mokėtino PVM: įmonių neteisėta veikla mažina sąžiningą konkurenciją, iškraipo rinką, skatina nelegalią prekybą mėsa turgavietėse", – įsitikinęs FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

Vykdydama šį tyrimą FNTT bendradarbiauja su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.