ŠOKIRUOJANTI MOTINOS ŽUDIKO BYLOS PASLAPTIS PAAIŠKĖJO PER PASKUTINĮ POSĖDĮ

Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti buvusio perspektyvaus šachmatininko Aleksandro Jegorovo, kaltinamo sunkiai sirgusios bejėgiškos būklės savo motinos nužudymu, bylą. Per baigiamąsias jos kalbas paaiškėjo, kad po šio įvykio buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – vienai medikei.

Lemtingas trakštelėjimas

„Atsimenu tik trakštelėjimą – turbūt nuo mano svorio, keičiant sauskelnes, lūžo kėdutė. Bet kažkas greičiausiai trakštelėjo ir mano galvoje. Kai atsipeikėjau kitame kambaryje nuo naujo alkoholio, kurį tomis dienomis vartojau kasdien, kiekio, supratau, kad kažkas atsitiko. Nuėjus į mamos kambarį, ji buvo nebegyva – ant jos veido ar krūtinės buvo uždėta pagalvė. Supratau, kad daugiau niekas be manęs negalėjo to padaryti“, – taip, kaip jau rašyta, apie motinos nužudymą stojęs prieš teismą pasakojo aukštąjį išsilavinimą turintis A.Jegorovas.

Neprašau nei nuolaidžiavimo, nei užuojautos. Tik supratimo. Po to, kai teko susidurti su tokiu gydytojų ir visos medicinos sistemos biurokratiškumu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į žmogų. Iš manęs net buvo reikalaujama kyšio!

Jis teigė atsimenantis tą dieną miglotai – gėrė jau daugiau kaip savaitę po išėjimo iš darbo savo noru. Tiesiog supykdė darbdavio pretenzijos, kad vėluoja su projektu, o jis tuo metu buvo labai dirglus, nes prieš mėnesį buvo parsivežęs iš slaugos ligoninės mamą. Parsivežė ją ne tik su baisiomis pragulomis, bet ir gerokai blogesnės būklės.

„Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos bei tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu“, – pasakojo nuo ketverių metų šachmatais žaidžiantis, o nuo trylikos jau ir turnyruose dalyvavęs A.Jegorovas, kuris nuosprendžio laukia suimtas.

Išbandymui buvo nepasirengęs

Anot teisiamojo, motiną, kuriai buvo diagnozuotas Alzheimerio sindromas, prižiūrėjęs tėvas mirė 2015-ųjų rudenį. Tai turėjo įtakos ir motinos ligai, kuri pradėjo smarkiai progresuoti. O jį tokia įvykių seka užgriuvo nepasirengusį, dėl ko apie pusantrų metų užtruko ir būtinų dokumentų, slaugant tokį ligonį bei kitų formalumų, kurių biurokratinėje mūsų medicinos sistemoje apstu, tvarkymas. Visą šią sumaištį lydėjo ir skolos.

„Aš krimtausi ir dėl to, kad negaliu įtaisyti mamos į privačius slaugos namus, nes šių kainos man neįkandamos, o valstybės duodamos keturių mėnesių nemokamos slaugos nepakako. Kaip ir sauskelnių, kurių mėnesio normą aš išnaudodavau per vieną-dvi dienas. Todėl iš beviltiškumo vartojau alkoholį, nes jis buvo vienintelis būdas kovoti ir su prasidėjusia depresija“, – pasakojo filosofijos magistrantūroje studijavęs A.Jegorovas.

Jis teigė, kad jokių giminių, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos, neturi. Artimiausias – netikras brolis iš pirmos tėvo santuokos, gyvenantis Londone ir net neatvykęs į tėvo laidotuves.

Kėlė ranką ir prieš save

A.Jegorovas prisipažino, kad mintis, kaip nutraukti savo ir mamos kančias, atsirado, pažiūrėjus vieną filmą. Ir kuo toliau, tuo įkyriau ėmė jį lankyti. Nors septyni mėnesiai iki tragedijos bandė nutraukti tik savo kančias.

Parsivežus mamą iš slaugos ligoninės, šios mintys vėl ėmė lankyti. Nors, anot teisiamojo, jeigu jis būtų to nepadaręs, mama ir taip būtų pratempusi dar ne daugiau dvi ar tris dienas. O jis, pasibaigus mamos kančioms, staiga panoro sulaukti savo 33-iojo gimtadienio, kuris buvo už trijų dienų. Ir tada jau nutraukti ir savo kančias. O iki tol dar labiau vartojo alkoholį, tačiau į mamos kambarį, šią aptvarkęs ir atidaręs langą – kad nekiltų įtarimų kaimynams, daugiau nėjo.

Apie šį nusikaltimą sužinota tik po kelių dienų, kai vienas A.Jegorovo draugų, prieš tai gavęs iš jo žinutę apie tai, kas atsitiko, vėliau rado socialiniame tinkle ir jo atsisveikinimo laišką. Policijai operatyviai sureagavus į minėto asmens pranešimą, pernykščio birželio 10-osios vidurdienį A.Jegorovas buvo sulaikytas neblaivus nusikaltimo vietoje – viename Ukmergės gatvės bute, kuriame buvo rastas ir jo 64-erių motinos lavonas. Kaip konstatavo ekspertai, ji buvo uždusinta pagalve. Įtariamajam sulaikymo metu buvo nustatytas sunkus (2,49 prom.) girtumas.

Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Pasiūlyta bausmė artima minimumui

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Andrius Kiuršinas teigė, kad duomenų, jog teisiamasis ne tik tyčia nužudė savo motiną, bet ir tam rengėsi iš anksto, pakanka. Jis citavo dvi dienas prieš nusikaltimą A.Jegorovo vienam iš draugų atsiųstą pranešimą: „Nebeturiu jėgų – planas paprastas: pasmaugti ir nusižudyti.“ Be to, po nusikaltimo atsikratė pagrindiniu įkalčiu – pagalve, išmesdamas ją į šiukšlių konteinerį, ir siūlė draugui pinigų, kad padėtų viską sutvarkyti.

Tačiau, siūlydamas teisiamajam bausmę, A.Kiuršinas teigė atsižvelgęs ne tik į tai, kad A.Jegorovas kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu, kurį padarė būdamas neblaivus, bet ir į tai, kad jis taip pasielgė iš beviltiškumo, prisipažino tai padaręs ir yra ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka. Pagal pareikštą kaltinimą A.Jegorovui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. A.Kiuršinas pasiūlė netrukus 34-erių sulauksiančiam teisiamajam įkalinimą dvylikai metų, įskaitant į šią bausmę ir jau beveik devynis mėnesius, kai jis yra laikomas už grotų.

Ragino sukurti precedentą

A.Jegorovą ginantis draugų nusamdytas advokatas Laurynas Pakštaitis, kalbėjęs tris kartus ilgiau už prokurorą, teigė, kad jo ginamajam, nepaisant to, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė – per didelė. Kaip ir per didelė net minimali už tai numatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri jį lydės visą likusį gyvenimą. O, ką duos ilgi metai už grotų, nors įstatymai už tokį nusikaltimą juos ir numato? Tačiau jie nenumato eutanazijos“, – teigė L.Pakštaitis.

Prašydamas teismo teisingumo, jis akcentavo, kad situacija, kurioje atsidūrė jo ginamasis, yra išimtinė, todėl teismas turėtų išnagrinėti galimybę taikyti šiam įstatymų išlygą. „Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes“, – pabrėžė A.Jegorovo advokatas.

Primindamas teismui visas kančias, kurias teko patirti jo ginamajam prieš žengiant lemtingą žingsnį, L.Pakštaitis užsiminė ir apie ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl galimo vienos gydytojos, bylon sugulusių įvykių metu dirbusios Šiaurės prospekte esančioje šeimos klinikoje, dokumentų klastojimo. Ji, A.Jegorovui parsivežus mamą iš slaugos ligoninės, turėjo bent kartą per mėnesį šią aplankyti namuose, už ką jai buvo mokamas atlyginimas. Tačiau, to nedarė, nors medicinos dokumentuose teigė, kad lankydavo ligonę, juos klastodama. Kuo baigėsi šis ikiteisminis tyrimas, L.Pakštaitis nežino, kaip ir A.Kiuršinas.

Kaltinamojo kaltinimai

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam A.Jegorovui, šis teigė, kad dėl visko yra kalčiausias pats – jog nerado kito sprendimo ir turės gyventi su tuo visą likusį gyvenimą.

„Neprašau nei nuolaidžiavimo, nei užuojautos. Tik supratimo. Po to, kai teko susidurti su tokiu gydytojų ir visos medicinos sistemos biurokratiškumu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į žmogų. Iš manęs net buvo reikalaujama kyšio! Tik negaliu to įrodyti. Manau, kad teismas turi užtikrinti visuomenės saugumą, todėl prašau skirti man bausmę, atitinkančią jos interesus“, – nedaugžodžiavo teisiamasis.

Savo sprendimą šią bylą nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija planuoja skelbti gegužę.