Klauskime kauniečio, ko reikia jo miestui | KaunoDiena.lt

KLAUSKIME KAUNIEČIO, KO REIKIA JO MIESTUI

Kauniete tapau prieš 20 metų, atvykusi studijuoti į Kauno technologijos universitetą. Studijų laikotarpiu padirbėjusi JAV, nusprendžiau grįžti į savo kraštą. Kaune sukūriau šeimą, auginu dukrą ir sūnų. Šiuo metu vadovauju Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėjų komandai. Siekiu, kad su Kauno miesto valdymu susiję sprendimai būtų priimami, aktyviai įtraukiant bendruomenę ir gyventojus.

Senų vaiduoklių ir duobių gatvėse atsikratantis Kaunas įgyja vis modernesnį ir patrauklesnį veidą. Atgyja viešosios erdvės, kviečiančios prisėsti su knyga ir pasigrožėti tvarkomais pastatų fasadais ar šeimyniškai praleisti laiką su vaikais žaidimų aikštelėje. „Kaunas tvarkosi“, „Kaunas švenčia“ ir kiti kauniečio širdį maloniai nuteikiantys ženklai byloja, kad miestas sparčiai veržiasi į Lietuvos lyderių viršūnę.

Tačiau miesto gyventojų skaičiaus statistika kelia nerimą. Per paskutinius 30 metų gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo trečdaliu (31 proc.). Didžiųjų Lietuvos miestų kontekste Kaunas pagal šį liūdną rodiklį, deja, pirmauja. Šie procentai nėra tik įrašas Statistikos departamento lentelėse ir žemėlapiuose. Jie liečia mus pačius, mūsų brolius, kaimynus ar vaikus. Kas trečia kauniečių šeima iš čia išvyko, ir, greičiausiai, labai reta iš jų sugrįš.

Taip, dalis miesto gyventojų tiesiog persikėlė gyventi į rajoną. Taip, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat mažėja, tad žiniai apie besitraukiančią populiaciją esame įgiję tam tikrą „imunitetą“. Tačiau žvalgantis į atgyjantį, gražėjantį, atsinaujinantį miestą, peršasi mintis – kam viso to reikės, jei iš Kauno išvyks dar 100 tūkstančių gyventojų? Ar dar 100? Liūdnai pajuokausiu – paprašysime paskutinio išvykstančiojo nepamiršti išjungti šviesą?

Besitvarkančiam Kaunui būtini sprendimai, padėsiantys sulaikyti emigruojančius kauniečius. Aš kalbu ne tik apie naujų darbo vietų kūrimą ar būsto renovaciją. Taip, kiekvienam namų ūkiui labai svarbu užsitikrinti pajamas, leidžiančias oriai gyventi ir išlaikyti šeimą ar sumažinti išlaidas būsto išlaikymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams.

Tačiau tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtume jaustis pilnateisiais kauniečiais, ne mažiau reikšmingas ir gyventojų įtraukimas į svarbius miestui sprendimus bei procesus. Suklestėjus socialiniams tinklams, žaibiškai auga piliečių sąmoningumas, neabejingumas aplinkai ir noras ne tik žinoti, bet ir dalyvauti. „Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio ekspertų“, – šmaikščiai pristatome savo šalį iš užsienio atvykusiam svečiui. Tačiau šis krislą tiesos savyje slepiantis posakis, ne kartą pasitvirtinęs pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose, rodo, kokią galią turi bendras tikėjimas ir neabejingumas. Kas galėtų paneigti, kad Kaune yra 300 tūkstančių Kauno miesto ekspertų, geriausiai žinančių, kaip miestas turi atrodyti šiandien, po metų ar dešimties?

Kauną jau dabar puošia daugybė įkvepiančių gyventojų iniciatyvumo pavyzdžių – nuo neįtikėtinai išplitusių savanorystės idėjų, kasmet skinamo gražiausios Kalėdų eglės titulo iki garbingo amžiaus bočių, sėjančių aplinkiniams tautiškumą ir įrodančių, kokia graži ir prasminga gali būti senatvė. Sudarius galimybes šiam potencialui dar labiau atsiskleisti, miestui tai būtų naudinga ne tik dėl pačių iniciatyvų. Įgalinti realizuoti savo idėjas, kauniečiai galėtų pasijusti tikrais, pilnaverčiais miesto šeimininkais, tikinčiais, kad gyvenimą galima kurti čia. Nebūtina ieškoti laimės svetur.

Kad ši mano vizija – į bendros gerovės kūrimą įtraukti visą bendruomenę – nėra laužta iš piršto, parodė pastaruoju metu Europos sostinėje priimami sprendimai. Europos Parlamentas (EP), kurio veikloje aktyviai dalyvauju vadovaudama europarlamentaro Bronio Ropės biurams, šiuo metu svarsto ES struktūrinių fondų valdymo taisykles. Jos darys didelę įtaką mūsų gerovei 2021-2027 metais. Vienas iš B. Ropės pasiūlymų, EP sulaukęs palaikymo tarp kolegų – įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus bei suteikti daugiau galių savivaldai. Ne Vilniuje įsikūrusios ministerijos, o mes patys, Kauno gyventojai, geriausiai žinome, kokių investicijų, projektų ir iniciatyvų labiausiai reikia Kaunui. Būtent šis „gyventojai žino geriausiai“ principas turi įsivyrauti Kauno miesto valdyme, kad Kaunas iš tiesų taptų geriausia vieta gyventi.


Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1668844

Rašyti komentarą
Komentarai (24)

Jonas iš Rokelių

Turiu Rokuose pažįstamų. Visi skundžiasi apleistu rajonu. Žmonės nenoriai renkasi gyventi šiame rajone, nes viskas apleista, keliai duobėti . Niekas niekuo nesirūpina. KUR MIESTO VALDŽIA.

Aldutė iš Prienų

Visada važiuoju pro Rokus. Baisūs keliai, šalikelės apleistos. Baisu, kad tokioje aplinkoje gali gyventi žmonės. Matyt visi tyli. Kvailiai.

Jogailė

Šis straipsnis prieš rinkimus. Aš esu Rokų gyventoja . Esu pasipiktinusi Rokų gatvėmis. Baisus rajonas- apleistas, gatvės duobėtos, namai nušiurę, apleisti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS