„Baltijos laisvė“ – koncertas nepriklausomybės jubiliejui | KaunoDiena.lt

„BALTIJOS LAISVĖ“ – KONCERTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS JUBILIEJUI

  • 0

Lietuva, Latvija ir Estija – tarsi trys bendraamžės seserys, prieš 100 metų atvertusios naują – laisvės puslapį savo valstybių istorijos knygose. Jas vienija ne tik Baltijos jūra, Baltijos kelias ar dainų šventės, UNESCO pripažintos Pasaulinio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Jų vienybę liudija ir glaudus koncertinių institucijų bei menininkų bendradarbiavimas.

Intriga – premjera

Klaipėdos koncertų salėje sausio 25 d. 18.30 val. vyksiančiu renginiu „Baltijos laisvė“ bus paminėtas Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metis. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) ir Estijos nacionalinis vyrų choras. Pastarojo kolektyvo vadovas Mikkas Üleoja ir diriguos koncerte. Solo partijas dainuos Ka Bo Chan (kontratenoras, Honkongas), Valteris Soosalu (tenoras, Estija) bei Ottas Indermitte (baritonas, Estija).

Programoje „Baltijos laisvė“ skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Didžiausia koncerto intriga – šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės kompozitorės Justės Janulytės naujo kūrinio „Here at the quiet limit…“ / „Čia, ties tylia riba...“ vyrų chorui ir styginių orkestrui premjera. Pasak autorės, „iš lordo Alfredo Tennysono poemos „Titonas“ atėjusi frazė tapo ne tik kūrinio pavadinimu, bet ir pretekstu muzikinėmis metaforomis reflektuoti ribos fenomeną. Kaip apčiuopti ribą tarp žemės ir dangaus, jei viena yra dar žemė, o kita – jau dangus?! Styginiai ir balsai šiame kūrinyje suvokiami kaip du priešingi elementai: orkestrui leidžiantis ir traukiantis, choras kyla bei plečiasi, kol jų trajektorijos susijungia, erdvės bei laiko dimensijos susilieja ir ribos išnyksta.“

Italijoje gyvenančios ir dažnai į Lietuvą grįžtančios J.Janulytės kūriniai skamba visame pasaulyje. Jų premjeros visada intriguoja. Klaipėdos koncertų salės repertuarą taip pat nuolat turtina jos kūriniai – šiemet čia bus atlikti dar du Justės „baltosios chromatinės muzikos“ opusai.

Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, „kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos, kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kita...“

Du žinomiausi

„Baltijos laisvė“ publikai dar pristatys dviejų žymiausių Latvijos ir Estijos kūrėjų opusus.

Programą pradės Peterio Vasko „Musica Appassionata“ styginių orkestrui. Įdomu, kad P.Vaskas studijavo kontraboso specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, todėl gerai kalba lietuviškai. „Lietuvai esu labai dėkingas“, – tvirtino kompozitorius, nes jam – baptistų pastoriaus sūnui – buvo uždrausta gimtinėje siekti aukštojo mokslo.

Dabar latviai didžiuojasi, turėdami pasaulinio pripažinimo sulaukusį kūrėją. Kartu su estu Arvo Pärtu Vakaruose jiedu vadinami Baltijos muzikos ambasadoriais. Prieš kelerius metus P.Vaskas buvo atvykęs į festivalį „Permainų muzika“, kur jo kūrinį griežė Klaipėdos kamerinis orkestras.

Koncerto pabaigoje skambės Erkki Sveno Tüüro „Klausimai“ kontratenorui, tenorui, baritonui, chorui ir styginių orkestrui. Estijai atkūrus nepriklausomybę, šio autoriaus kūriniai tapo žinomi Vakaruose ir atliekami garsių kolektyvų. Jie yra skambėję ir Klaipėdoje.

Klaipėdos koncertų salė bus pirmoji „Baltijos laisvės“ stotelė, po kurios projektas keliaus į Kauną, Vilnių ir Taliną.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS