Senosios muzikos profesionalas, iš Brazilijos kilęs muzikantas ir dirigentas Rodrigo Calveyra, jo profesinės draugystės tiltai pasaulyje ir seniausi lietuviški XVII a. vargonai, stovintys Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, – tokia yra Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio sėkmės paslaptis. Jau septintasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis vyks vasaros pabaigoje – rugpjūčio 6–25 d.

Žinomas Europoje

Festivalio rengėjai išlaikė svarbią tradiciją – garsiausių pasaulio senosios muzikos atlikėjų koncertai publikai nieko nekainuoja.

Festivalio meno vadovas R. Calveyra tiki transformuojančia kultūros ir švietimo galia. Jis neabejoja, kad garsiausių pasaulio muzikantų ypatingais Kretingos pranciškonų bažnyčios vargonais atliekama vėlyvojo renesanso ir baroko muzika yra reikalinga klausytojams. Tai liudija publikos pripildyta bažnyčia kiekviename koncerte.

Garsas apie Kretingos senosios muzikos festivalį sklinda Europoje. „Jei kurioje nors mūsų gyvenimo srityje atsiranda gerų dalykų, tos srities profesionalai visada apie juos žinos. Senosios muzikos pasaulis nėra labai didelis, jo žmonės mato, kokie atlikėjai nuolat atvyksta į mūsų festivalį ir kokias unikalias programas jie kuria specialiai Kretingos vargonams“, – taip Kretingos festivalio fenomeną aiškino meno vadovas R. Calveyra.

Padovanos septynis vakarus

Festivalio organizatoriai nemažai investuoja į Kretingos vargonų skambesį – kasmet prieš koncertus patobulinti instrumento skambesio į Kretingą atvyksta vargonų meistras Etienne’as Debaisieux iš Belgijos.

Į Kretingą atvykstantiems pasaulinio garso menininkams stengiamasi sukurti kuo geresnes sąlygas. „Kalbu ne tik apie adekvatų užmokestį, kuris yra labai svarbus, bet ir apie asmeninį rūpestį – sutikimą oro uoste, dalyvavimą jų repeticijose. Atrodo, tai mažos smulkmenos, bet keliaujantiems muzikantams jos – itin reikšmingos“, – įsitikinęs festivalio meno vadovas R. Calveyra.

Šiemet Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, kurio mecenatu tapo Šveicarijos fondas „Art Mentor Foundation Lucerne“, renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė, klausytojams padovanos septynis koncertus.

Skambės „Venecijos aidai“

Rugpjūčio 6-ąją festivalį atidarys Lietuvos senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, atliksiantis Ispanijos aukso amžiaus muziką. Ansambliui diriguos ir kornetu bei išilgine fleita gros festivalio meno vadovas R. Calveyra, dainuos mecosopranas Renata Dubinskaitė, kartu su jais muzikuos barokinių trombonų ir vargonų atlikėjai.

Rugpjūčio 10-ąją skambės „Venecijos aidai“ – ankstyvojo baroko muzika dešimčiai balsų. Ją kartu su „Canto Fiorito“ atliks tarptautinę publiką ir kritikus užkariavęs, prestižinį „Diapason d’Or de l’Année“ apdovanojimą gavęs ansamblis „I Gemelli“ iš Prancūzijos. Jo meno vadovas – vienas talentingiausių savo kartos tenorų, „Grammy“ nominantas Emiliano Gonzalesas Toro, su kuriuo kartu dainuos sopranas Cristina Fanelli, tenoras Andersas Dahlinas ir bosas Nicolas Brooymansas, gros penkių pučiamųjų instrumentų ansamblis.

Sukūrė specialias programas

Rugpjūčio 12-ąją ansamblis „I Gemelli“ pristatys Lietuvoje itin retai skambančią garsaus prancūzų baroko kompozitoriaus Marco-Antoine’o Charpentier sakralinę muziką. Tris vyriškius balsus lydės vargonai.

Rugpjūčio 17-ąją skambės baroko violončelės žvaigždės, vengrų atlikėjo Balázso Máté rečitalis. Muzikas gros ne visai įprastu basso di violino (bosiniu smuiku) – specifiniu senuoju instrumentu, šiek tiek didesniu už violončelę. B. Máté specialiai Kretingos festivaliui sukūrė fantastišką programą, kurią pavadino „Basso di violino ambizioso“.

Vengras violončelininkas B. Máté. Organizatorių nuotr.

Rugpjūčio 20-ąją Italijos ankstyvojo ir vėlyvojo baroko laikotarpio kūrinius vargonams atliks didis istorinių vargonų ekspertas, italų vargonininkas ir klavesinininkas Lorenzo Ghielmi. Išskirtinis atlikėjas festivaliui taip pat sukūrė specialią programą „Affetti ed Effetti“.

Atvyks didelės sudėties

Rugpjūčio 24 d. ir 25 d. festivalio klausytojų laukia įspūdingi ansamblio iš Šveicarijos „Les Cornets Noirs“ pasirodymai.

Į Kretingą ansamblis atvyks didelės sudėties: jo koncertuose skambės du kornetai, du barokiniai smuikai, trys barokiniai trombonai ir vargonai.

Pirmąjį vakarą ansamblis pakvies į edukacinį koncertą, kuriame papasakos apie savo instrumentus ir jų repertuarą, o pasakojimus iliustruos gyvais muzikos pavyzdžiais.

Šveicarų ansamblis „Les Cornets Noirs“. Organizatorių nuotr.

Kitą dieną vyks baigiamasis festivalio koncertas, kurio programa atskleis virtuoziškos italų muzikos įtaką Europoje. Šių pasirodymų programas sukūrė legendinės senosios muzikos mokyklos Schola Cantorum Basiliensis korneto profesorius Frithjofas Smithas.

Rezidencijos idėja

„Šiemet Šveicarijos fondas „Art Mentor“, tapęs pagrindiniu festivalio mecenatu, mums leido įgyvendinti „Les Cornets Noirs“ rezidencijos idėją. Norime, kad ji išaugtų į renginius, kurie paliks bažnyčios ir vienuolyno sienas, persikels į kitas bendruomenes ir paskleis senosios muzikos praktiką visame regione“, – sakė Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovas R. Calveyra.

Šiemet rezidencijos idėją festivalio organizatoriai įgyvendins surengdami ansamblio „Les Cornets Noirs“ edukacinį koncertą. O pats festivalio meno vadovas R. Calveyra išilginės fleitos solo rečitalį Klaipėdoje dovanos sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir jų šeimoms.

Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai – 19 val. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje.