ELEKTRONINĖ SISTEMA EGZAMINUOJA NERVUS

Ilga meditacija, žiūrint į kompiuterio ekraną, lakstymas nuo vieno kompiuterio prie kito, neaiškus burbuliavimas ar net keiksmažodžių virtinė – tokių situacijų liudininkai pastaruoju metu tampa gydytojų pacientai ar vaistinių klientai. Ir visa tai todėl, kad niekaip nepavyksta išrašyti elektroninį receptą.

Atliko eksperimentą

Jei nenorite gaišti laiko pas gydytoją ar vaistinėje, būkite senamadiški - prašykite gydytojo išrašyti įprastą popierinį receptą. Tokia išvada peršasi po pokalbių su pacientais, gydymo įstaigų ir vaistinių atstovais. Mat noras būti moderniems vis dar kiša koją.

Ne vienas pacientas pasakojo, kaip teko gerokai palaukti, kol gydytojas išrašo elektroninį receptą. Vienas jų net specialiai žiūrėjo į laikrodį. 40 minučių – tiek užtruko gydytoja, kol išrašė elektroninį receptą.

Pasitaikė atvejų, kai po ilgų bandymų išrašyti elektroninį receptą, kantrybė galiausiai trūko pačiam pacientui – paprašė duoti paprastą receptą, nes išsigando likti be vaistų. Mat vyresnio amžiaus gydytoja alergologė po nesėkmingų bandymų prisijungti prie sistemos tiesiog nuleido rankas.

Kartais neatlaiko ir psichiatrų nervai – sistemai vis stringant, iš gydytojo lūpų pasipylė keiksmažodžių virtinė.

Pacientai kartais net imasi tyrimo, norėdami išsiaiškinti per kiek laiko išrašomas ir aptarnaujamas elektroninis receptas. Rezultatai - ne pastarojo naudai.

Vienas vaistinės klientas sekė, kiek laiko bus aptarnaujami trys skirtingi receptai. Prieš kelis mėnesius vaistų pagal elektroninį receptą vaistinėje jam teko laukti net 47 minutes. Kitą kartą į vaistinę jis atėjo su kompensuojamų vaistų knygute. Tąkart jis buvo aptarnautas per 12 minučių. Neseniai į tą pačią vaistinę sugrįžęs pirkėjas su elektroniniu receptu vaistus įsigijo per 22 minutes.

Nutįsta eilės

Šnekinti vaistininkai viliasi, kad ateityje elektroninis receptas bus gerokai pranašesnis, tačiau kol kas tenka susidurti su iššūkiais. Pasitaikė dienų, kai jiems norėjosi verkti dėl stringančios sistemos. Tad perkančius su elektroniniais receptais klientus vaistininkai iš anksto įspėja, kad teks apsišarvuoti kantrybe.

Kol aptarnaujamas elektroninis receptas ir sistema nepateikia duomenų, vaistininkas priverstas laukti. Kartais tai sukelia stovinčiųjų eilėje nepasitenkinimą. Jie nesupranta, kodėl darbuotojas vis žiūri į ekraną ir nieko nedaro.

Kol vaistininkas nežino, kokie vaistai paskirti, jis negali pacientui pasakyti, kaip juos vartoti.

Pasitaiko atvejų, kad kol sistema pradeda normaliai dirbti, vaistininkas spėja aptarnauti 3 ar net 4 žmones be receptų. Vaistininkams, kaip ir gydytojams, yra nustatyti aptarnavimo limitai.

Liūdniausia būna, kai žmogus ateina atsiimti prieš kelias dienas gydytojo išrašytų vaistų, o sistema jų nerodo. Spėjama, kad taip nutinka dėl techninių kliūčių.

Būtinas asmens dokumentas

Kai kurie vaistininkai jau pastebi pokyčius į gerą. Nors ir lėtokai, bet sistema dirba vis geriau.

„Nebėra taip blogai. Nebenutinka taip, kaip anksčiau, kai ateina klientas ir mes negalime jo aptarnauti. Pastaruosius porą savaičių sistema dirba sklandžiau“, - tikino vienos iš uostamiesčio „Eurovaistinių“ vedėja Audronė Truikienė.

Pasak pašnekovės, pats recepto išrašymas nepasikeitė: elektroniniame variante pateikiami tie patys duomenys, kaip ir elektroniniame. Tik atsiimant vaistus pagal elektroninį receptą būtina pateikti asmens dokumentą. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai šitai pamiršta arba gydytojas neinformuoja, ir nustemba nesulaukę vaistinėje vaistų.

„Kai įgusime naudotis ir sistema veiks geriau, elektroninis receptas bus pranašesnis“, - įsitikinusi A.Truikienė.

Neišvengiama kuriozų

Prie naujovių reikia priprasti, tad kol kas neišvengiama ir kuriozinių atvejų. Pasitaikė, kai gydytojas pacientui išrašė per dieną išgerti 270 tablečių. Nors ši dozė turėjo būti skirta trims mėnesiams, geriant vaistus tris kartus per dieną.

Gydytojas pacientui visada išrašydavo 60x90 cm išmatavimų paklodę, o elektroniniame recepte šie matmenys virto kūbiniais decimetrais. Vaistininką nuo galvosūkio išvadavo žmogaus atsinešta kompensuojamų vaistų knygutė.

Pasitaiko, kai vietoj kapsulių gydytojas išrašo ampules, ir atvirkščiai.

Paviešino duomenis

Pastebima, kad elektroninius receptus dažniau linkę išrašyti jaunesni gydytojai. Pastarieji labiau naudojasi naujomis technologijomis, gal ir kantrybės turi daugiau, nes e-sveikata sistema stringa, ilgai neatidaroma duomenų bazė.

Gydytojai guodžiasi, kad jiems dažnai tenka sulaukti priekaištų iš pacientų dėl elektroninių receptų. Tačiau tai esą nepriklauso nuo jų gebėjimų. Koją kiša nepilnai dirbanti sistema. Kol ja naudojosi tik maža dalis gydytojų, nebūta ir didesnių problemų.

Nuo spalio mėnesio, kai sveikatos apsaugos ministras gydymo įstaigoms išsiuntinėjo raštus apie e-sveikatos startą ir medikams sujudus aktyviau ja naudotis, pasipylė problemos. Tuomet paaiškėjo, kad beveik dešimtmetį kuriama sistema, kuriai išleista keliasdešimt milijonų eurų, neveikia pilnu pajėgumu.

Išreiškusi susirūpinimą Sveikatos apsaugos ministerija, paviešino dokumentus, susijusius su brangiai kainavusio produkto kūrimu. Juose atsispindi šios sistemos startas, etapai, investicijos, įmonės, kurios įgyvendino, politikai ir valstybės tarnautojai, kurie dalyvavo kuriant šį brangiai kainavusį projektą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad visuomenė turi teisę žinoti, kam ir kaip naudojami valstybės pinigai.

Privačios liko už borto

Kol viešųjų gydymo įstaigų gydytojai vargsta su elektroniniais receptais, kai kurios privačios klinikos tik iš šono stebi situaciją. Jos kol kas neturi galimybės naudotis valstybine e-sveikatos sistema.

UAB „Mano šeimos gydytojas“ vadovė Rūta Radzevičienė-Jurgutė neslepia, kad stebint situaciją iš šalies, apima dvejopi jausmai.

„Elektroninio recepto idėja – gera. Mes savo sistemos administratorių spaudžiame, kad kuo greičiau galėtume pradėti juo naudotis. Bet girdint kolegų atsiliepimus, suprantame, kad kol kas tai – grynas vargas. Susumavus, kiek laiko sugaišti rašydamas popierinį ir kiek sugaištum su stringančiu elektroniniu, suprantu, kad šiandien mes išlošiame jo neturėdami“, - mano pašnekovė.

Lietuvoje kol kas nėra vieningos e-sveikatos sistemos, tad viešosios gydymo įstaigos naudojasi sukurtąją valstybės, o privačios sukasi kiekviena kaip išmano.

„Mūsų naudojama sistema registruoja pacientų apsilankymus, bet kol kas nesuteikia prieigos prie elektroninių receptų. Mes dar esame stadijoje, kai atliekame duomenų pridavimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Turime susikurti įvairias instrukcijas, atitinkančias teisės aktus. Tai sudėtinga procedūra“, - neslėpė privačios gydymo įstaigos vadovė.

Pasak R.Radzevičienės-Jurgutės, buvo skaudu, kai vyko visi integravimo į e-sveikatos sistemos projektai, o visos privačios įstaigos liko už borto. Vyriausybės programose prioritetas buvo skiriamas tik viešosioms įstaigoms. Nepaisant to, kad tiek privačių, tiek viešųjų gydymo įstaigų paslaugos apmokamos iš Ligonių kasų.

Lina Skersytė, vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė:

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti vaistininkams, tai ilgiau trunkantis pacientų su elektroniniais receptais aptarnavimas, nes tokiu tempu aptarnauti leidžia sistema. Pacientai kartais būna dėl to nepatenkinti. Pastaruoju metu sistema veikia kiek sklandžiau, tačiau nepaisant to, vis dar susiduriama su įvairiais sistemos trukdžiais. Esant dideliam pacientų srautui, piko metu, elektroninių receptų aptarnavimo sistema dirba lėčiau.

Pacientų, kurie naudojasi elektroniniais receptais – sparčiai daugėja. Tokių pacientų augimą pastebime kiekvieną mėnesį. Matome tendencija, jog priklausomai nuo regiono dydžio, priklauso ir aptarnaujamų elektroninių receptų skaičius. Pirmauja didieji regionai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Kalbant apie Klaipėdos regioną, galima palyginti praėjusių ir šių metų lapkričio mėnesius – aptarnaujamų receptų skaičius išaugo 18 kartų. Aptarnaujamų elektroninių receptų skaičius Klaipėdos regione tikslingai didėja kiekvieną mėnesį.

Išrašyta kompensuojamų elektroninių receptų

2017 metų kovo mėnesį – 11 proc.

2017 metų gegužės mėnesį – 16 proc.

Rugpjūčio mėnesį – 32 proc.

Rugsėjo mėnesį – 39 proc.

Spalio mėnesį – 41 proc.