GYVENTOJAMS APKARTO BENDRIJOS PIRMININKĖS SAVIVALĖ

Bendrijos įkūrimas daugiabučiame name daliai gyventojų apkarsta. Norą patiems rūpintis pastatu nusivylimas dažniausiai užgožia tais atvejais, kai šios pirmininku tampa pašalinis asmuo, o ne vienas kaimynų. Pasitaiko atvejų, kai paskirto bendrijos vadovo praktiškai neįmanoma "patraukti" iš posto, o gyventojai tampa nepavydėtinos situacijos įkaitais.

Žmonės nepatenkinti darbu

Į nemalonią padėtį pakliuvo vieno uostamiesčio daugiabučio namo gyventojai. Klaipėdietė teigė, kad čia apsigyveno prieš septynerius metus. Namo bendrijai jau vadovavo pirmininkė, kuri šio posto neužleidžia iki šiol.

"Kai atėjo į namą, tai, panašu, kad visiems laikams. Niekas pirmininkės neperrenka, bet ji toliau eina pareigas. Žinoma, name yra palaikančiųjų vadovę, bet tokių – mažuma. Dauguma nepatenkinti, tačiau ji vis tiek kažkaip išsirenkama", – pasakojo moteris.

Anot klaipėdietės, niekas nesipiktintų pirmininke, ji galėtų eiti pareigas, jei gerai dirbtų, normaliai bendrautų su gyventojais, tačiau jos veikla kelia įtarimų. Gyventojams kliūva susirinkimų organizavimas – tai, kad dalyviams pasirašyti duodama ant tuščio lapo.

"Pasirašai ir nežinai, kur tie duomenys panaudojami. Juk turi būti aiškiai nuodyta, už ką pasirašai. Jei susirinkimo dalyviai, tai taip ir turi būti parašyta, o ne paduodamas tuščias lapas", – atkreipė dėmesį klaipėdietė.

Pasiuntė labai toli

Gyventoja pažymėjo, kad namo vadovė negyvena name. Moteris spėjo, kad gal dėl šios priežasties bendrijos vadovei ir nerūpi gyventojų problemos.

"Name yra daug bėdų, bet jos nesprendžiamos. Prie pastato yra praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ją reikia remontuoti. Savivaldybė kiemus tvarko. Atkreipėme pirmininkės dėmesį į tai, tačiau ši nereaguoja. Dar baisiau buvo dėl visiškai susidėvėjusios žaidimų aikštelės. Irgi siūlėme kreiptis į savivaldybę. Pirmininkė tiesiog pasiuntė mus labai toli necenzūriniais žodžiais. Atkirto – jums reikia, jūs ir kreipkitės. Toks yra nuolatinis bendravimas. Pirmininkė visiškai nekalba temomis, kuriomis nenori, bet kurios rūpi gyventojams. Tokia pati situacija ir dėl kiemo apšvietimo. Juk taip pat būtų galima kreiptis į savivaldybę dėl atnaujinimo, nes kieme tėra viena lempa, bet, panašu, kad mums nieko nereikia, kas nemokama", – pasakojo gyventoja.

Klaipėdietė prisiminė, kad nemaloni situacija buvo kilusi ir dėl laiptinės durų keitimo. Laiptinės gyventojai surinko parašus, kad šių keisti nenori, tačiau darbai vis dėlto buvo atlikti.

"Durys dar buvo geros. Pirmininkė visiškai neatsižvelgė į žmonių norus. Kai paklausėme, kodėl – nieko neaiškino. Pasakė, kad taip reikia, ir tiek, kad neva dabar tokios taisyklės ir naujos durys yra būtinos", – kalbėjo moteris.

Gyventoja tvirtino, kad name gyvena daug pensininkų. Su pirmininke tartasi, kad vienokie ar kitokie darbai būtų atliekami vasarą, nes garbaus amžiaus žmonėms šaltuoju metų sezonu trūksta lėšų, tačiau to nėra paisoma. Dauguma darbų vis tiek atliekami žiemą.

Vietoj renovacijos – dažai

Gyventojai keista ir tai, kad dabar nuspręsta dažyti namą. Esą taip bus taupoma šiluma.

"Mes dažysime pastatą, kai visi imasi renovacijos, gauna valstybės paramą. Be to, renkamasi iš vieno paslaugos teikėjo, kuris yra nudažęs tik vieną daugiabutį namą, o kiti – privatūs. Negi Klaipėdoje nėra daugiau dažytojų? Gal ir kaina kita būtų. Dabar darbai atsieis 100 tūkst. eurų, kuriuos vos ne iš karto reikia sumokėti – butui maždaug po 1,2 tūkst. eurų", – pasakojo moteris.

Gyventojai klausimų kyla ir dėl atseikėjamų mokesčių. Bendrijos sąskaita siekia 14 eurų. Pasak moters, lapelyje nėra nurodyta, kaip apskaičiuojami mokesčiai – pagal būsto plotą ar butui. Neaišku, ar renkamos kaupiamosios lėšos. Sąskaitoje išskirti tik valytoja, kiemsargis, šilumininkas.

"Nurodoma, kad didžioji sąskaitos dalis – apie 12 eurų yra skirta administravimui. Neaišku, ar į šią sumą įeina kaupiamosios lėšos. Net nežinome, ar jos renkamos. Jei taip, tai nėra aišku, kur panaudojamos. Kai vyksta darbai, tikrai nebuvo nė karto", – tvirtino gyventoja.

Gyventoja pasakojo, kad buvo bandymų pašalinti ilgametę pirmininkę iš posto, tačiau kaimynai atsitraukė. Moterys, kurios rinko parašus už vadovės pašalinimą, su policija buvo išprašytos iš susirinkimo salės.

"Niekas nenori prasidėti su ja. Tuoj siunčia toli, grasina arba gąsdina baudomis. Namas priklauso mums, esame jo dalis, bet jaučiamės tarsi atėję į svečius pas pirmininkę, nors jai alga mokama iš mūsų pinigų. Žinoma, kiekviename name būna nesutarimų, bet žmonės tariasi. Negali būti taip, kad pirmininkė sugalvojo, nusprendė ir pateikė sąskaitą gyventojams, nors jie darbų ir nenorėjo ir šie buvo nebūtini. Galėtume kreiptis į teismą, bet vėl reikėtų gaišti laiką, patirtume išlaidų", – tvirtino moteris.

Geras žmogus nėra rodiklis

Lietuvoje yra apie 7 tūkst. daugiabučių namų savininkų bendrijų. Klaipėdoje – apie 400. Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tvirtino, kad dalis pastarųjų veikia gerai, dalis – blogai, dalis apskritai nevykdo veiklos.

"Dažniausiai blogai valdomos tos bendrijos, kai pirmininkas išrenkamas pagal pasitikėjimą, kad šis yra geras ar populiarus žmogus. Gal jis – geras chirurgas ar balerina, bet nenusimano nei valdyme, nei finansuose, nei statybose. Jei žmogus nori, jis skaito, o kitais atvejais pasitaria su gretimo namo pirmininku, kuris šias pareigas eina 15 ar 20 metų, bet nėra perskaitęs nė vieno naujo įstatymo. Tada prasideda savivaliavimas, nes niekas netikrina. O bendrijos pirmininkų mokymų šalyje beveik niekas nerengia. Tokios prievolės savivaldybė nebeturi, o ir jos specialistai negali patikrinti tiek bendrijų", – komentavo prezidentas.

J.Antanaitis pabrėžė, kad nelogiška rinkti pirmininku žmogų, kuris negyvena tame name.

"Jam nedvokia, nelaša, visiškai vienodai namo būklė. Tokio žmogaus pagrindinis tikslas – gauti atlygį. Pirmininkas turi būti bendrijos narys. Jei nė vienas negali ar nenori eiti šių pareigų, tada pirmininką vis tiek reikia išrinkti iš gyventojų, o namo valdytoją – samdyti. Tokiu atveju pastarąjį atleisti paprasta, jei netenkina veikla, nes yra darbo santykiai", – aiškino prezidentas.

J.Antanaitis teigė, kad pašalinti iš šalies išrinktą pirmininką iš užimamų pareigų sudėtinga, nes jis pats pirmiausia turi sušaukti namo bendrijos narių susirinkimą, kurio metu tai bus padaryta.

"Tokie teisės aktai, o tai idiotizmas. Dėl to susidaro chaosas ir griūva namai", – tvirtino vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojams taip pat trūksta žinių apie bendrijas. Dėl to didžioji dalis skundų būna nepagrįsti.

Gali siekti naudos

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis įsitikinęs, kad noras kurti bendriją turi ateiti iš pačių gyventojų be kitų įkalbinėjimo.

Patys žmonės turi nuspręsti kaip tvarkysis. Tokios bendrijos yra stipriausios, tvarkingiausios. Jei gyventojai nenori kurti bendrijos, savivaldybė paskiria administratorių, kuris teiks paslaugas.

"Jei kažkas įkalbinėja steigti bendriją, siūlo savo paslaugas, pagalbą, tai nereiškia, kad žmogus tai daro iš geros valios. Tai gali būti ir noras užsidirbti. Tikrai paslaugos nebus teikiamos veltui. Norint, kad bendrija būtų stipri, reikia, jog pirmininkas ir valdyba degtų savo darbu, turėtų reikiamų žinių. Bendrijos įkūrimas, jei kažkas darys kitas, yra bereikšmis", – teigė vedėjas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad bendrijos pirmininkams pavedama tvarkyti daug, svarbių reikalų tokių kaip mokesčių skaičiavimas, rinkimas, namo techninės priežiūros vykdymas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, kaupiamosios būstų savininkų lėšos namo remontui.

A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad pirmo susirinkimo metu būstų savininkai turėtų pasikalbėti, ar tikrai nori steigti bendriją, priimti sprendimą eiti ta linkme. Tik tada geriausia pradėti rengti dokumentus, žvalgytis, kas galėtų būti pirmininkas, valdybos nariai, revizijos komisija.

"Dabar neretai viskas būna atvirkščiai. Kažkas kažką pasakė, pasiūlė ir iš karto rengiamas susirinkimas dėl bendrijos steigimo. Taip neturėtų būti", – akcentavo vedėjas.

Laviruoja kaip patogiau

A.Gaižutis taip pat pabrėžė, kad bendrijos turėtų nusistatyti aiškias taisykles, kas leidžiama pirmininkui, kokiais atvejais reikia valdybos, gyventojų sutikimo. Ypač finansiniais klausimais. Tokių uostamiesčio bendrijose trūksta.

"Kol bendrijoje nėra taisyklių, sunku vertinti, ar pirmininkas padarė nusižengimą. O kiekvienas matydamas, kad nėra kontrolės, pradeda laviruoti, kaip jam patogiau. Pasitaiko ir lėšų iššvaistymo atvejų. Tokių atvejų yra buvę šalyje", – pabrėžė vedėjas.

A.Gaižutis tvirtino, kad daugiabučiuose namuose, kuriuos prižiūri administratoriai, yra daugiau tvarkos, nei įkūrusiose bendrijas. Tai rodo ir atlikti patikrinimai.

Vedėjas taip pat pastebėjo, kad administratoriams taikomos griežtesnės taisyklės. Be to, nemaža dalis pirmininkų yra vyresnio amžiaus. Jiems trūksta žinių apie bendrijos valdymą, naujausius reikalavimus, pokyčius.