Į LIETUVĄ – NEŠINI LAGAMINAIS GRYNŲJŲ

Lietuviams galioja griežti reikalavimai, ribojantys atsiskaitymą grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, o baltarusiai į Lietuvą kupiūras veža lagaminais. Baltarusiai be vargo į Lietuvą atgabeno pustrečio šimto milijonų eurų, o už juos pirko dešimtis tūkstančių automobilių.

Norėjo net referendumo

Tvarka, kuri riboja atsiskaitymus grynaisiais, įvesta nuo 2022 m. lapkričio.

Nuo tada grynaisiais pinigais galima atsiskaityti neviršijant 5 tūkst. eurų sumos.

Tokie apribojimai buvo sukėlę aistrų bangą tarp lietuvių, nors buvo aiškinama, kad atsiskaitymai grynaisiais yra viena sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti.

Mėginta net organizuoti referendumą, kad ribojimai būtų atšaukti.

Vyriausioji rinkimų komisija buvo gavusi piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą organizuoti referendumą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo.

Iniciatoriams buvo atsakyta, kad, pagal Konstituciją, referendumu spręstini ne visi, o tik svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai.

Yra ir išimčių

Tačiau aiškėja, kad itin dideli grynųjų pinigų srautai toliau cirkuliuoja automobilių perpardavimo versle.

Yra tik kelios išimtys, kai vis dėlto leidžiami sandoriai grynaisiais. Tai lemia tam tikros sąlygos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kad sandoriai, kurie viršija 5 tūkst. eurų ribą, negali būti skaidomi ir privalo būti atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas paaiškino, kad sandoriai, viršijantys 5 tūkst. eurų, yra dažniausiai iš anksto numatomi.

„Tokie sandoriai įprastai planuojami ir nevykdomi spontaniškai“, – akcentavo A. Morkūnas.

Todėl leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais tokiais atvejais, kai sutrikęs pirkėjo ar mokėtojo mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje.

Gali būti įvykę autentifikavimo priemonių (pvz., Smart-ID, mobiliojo parašo) sutrikimai, sutrikęs ar netikėtai nutrūkęs interneto, taip pat ir mobilusis ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas.

„Taip pat gali būti taikoma išimtis, kai kuri nors iš sandorio šalių neturi banko sąskaitos. Tokiu atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis, tai yra priimantis, asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis“, – tvarką paaiškino A. Morkūnas.

Milijonai: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas A. Morkūnas patvirtino, kad nuo 2022-ųjų lapkričio bendra grynaisiais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sumokėjo 261,4 mln. eurų

VMI duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iš viso pateikta beveik 12,7 tūkst. pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai suma buvo didesnė nei 5 tūkst. eurų.

Bendra jais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų.

Informaciją pateikė apie 14,5 tūkst. pirkėjų, kurių didžiąją dalį sudaro užsienio piliečiai.

Tarp tokių sandorių, kurie fiksuoti VMI, grynaisiais atsiskaitinėjo apie 91 proc. užsieniečių.

„Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais“, – akcentavo A. Morkūnas.

VMI duomenimis, nekilnojamojo turto grynaisiais nepulta pirkti.

Apie nekilnojamojo turto (ir kitų daiktų) sandorius iš viso gauti 28 pranešimai.

„Tokių sandorių vertė – 248 tūkst. eurų. Informaciją VMI teikė apie 10 užsienio piliečių, tačiau tarp jų nėra Rusijos Federacijos piliečių“, – patikino A. Morkūnas.

VMI priminė, kad nuolat analizuoja pranešimus apie planuojamus sandorius grynaisiais.

„Aiškinamasi, kokios nurodomos tokio atsiskaitymo priežastys, kodėl pagal pirkimo–pardavimo sandorį buvo būtina atsiskaityti grynaisiais pinigais nedelsiant, vertinamas sumų pagrįstumas, ar nurodyta kaina atitinka realią. Prireikus analizuojami grynuosius pinigus priėmę ir mokėję asmenys bei kita“, – pabrėžė A. Morkūnas.

Nustačius galimus neatitikimus ar kilus papildomų klausimų tiek analizuojant pranešimus, tiek vertinant mokesčių mokėtojų sandorius pagal VMI turimus ir iš trečiųjų šalių gautus duomenis, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.

Atjungė nuo SWIFT

Europos Sąjunga yra įvedusi draudimą penkiems Baltarusijos bankams naudotis SWIFT sistema.

Šis draudimas užkerta kelią dešimčiai Rusijos ir keturiems Baltarusijos bankams atlikti ar gauti tarptautinius mokėjimus naudojantis SWIFT.

Nutraukti sandoriai ir su Baltarusijos centriniu banku.

SWIFT yra pranešimų mainų sistema, kuri gerokai palengvina keitimąsi informacija tarp bankų ir kitų finansų įstaigų.

Dėl to šie bankai negali gauti užsienio valiutos, kadangi pervedimas užsienio valiuta tarp dviejų bankų paprastai yra tvarkomas kaip pervedimas į užsienį dalyvaujant užsienio bankui tarpininkui.

Kaip aiškina ekspertai, techniniu požiūriu bankai galėtų vykdyti tarptautinius sandorius nesinaudodami SWIFT, tačiau tai brangu, sudėtinga ir tam reikia finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimo.

Tai sugrąžina mokėjimus į tuos laikus, kai kiekvienas sandoris būdavo patvirtinamas telefonu ir faksu.

Iš kur gauna eurų?

Skelbta, kad tokios sankcijos turėtų daryti neigiamų padarinių Rusijos ir Baltarusijos ekonomikai, tačiau automobilių pirkėjų verslas, labai panašu, ir toliau klesti.

Skelbta, kad yra apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos ir net įvestas draudimas tiekti eurų banknotus Baltarusijai.

Tokie draudimai įsigaliojo 2022 m. kovą. Tačiau kyla klausimas: jei Baltarusijai draudžiama tiekti eurus, kokiais keliais šios šalies gyventojai įgyja įspūdingus kiekius valiutos?

Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais.

Įvedant sankcijas ES akcentavo, kad dėl SWIFT atjungimo bus gerokai apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos į ES.

Vienas mūsų šalyje veikiančių bankų yra pabrėžęs, kad dėl paskelbtų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai buvo sustiprinta mokėjimų, susijusių su šiomis šalimis, stebėsena. Dėl šių ribojimų mokėjimų vykdymas gali užtrukti iki 10 darbo dienų.

Bankas skelbė, kad naujiems klientams, kurie su banku pradėjo bendradarbiauti po sankcijų paskelbimo, mokėjimų į ar iš Rusijos, Baltarusijos nevykdys, tačiau „senus“ klientus aptarnaus ir toliau.

Kitas Lietuvoje veikiantis bankas svetainėje pranešė, kad nuo sankcijų Rusijos ir Baltarusijos bankams įvedimo mokėjimų pavedimai iš / į nurodytus Rusijos ir Baltarusijos bankus nebus įmanomi dėl draudimo keistis finansinių mokėjimų duomenimis.

Išimtys – ir latviams

Aiškėja, kad 2022–2023 m. VMI gautuose pranešimuose dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais virš 5 tūkst. eurų, kai buvo parduota transporto priemonė, iš viso buvo nurodyti 13 283 mokėtojai, kurie yra užsienio piliečiai.

Pirmoje vietoje pagal sandorių skaičių – Baltarusijos piliečiai.

9 873 baltarusiai sėkmingai mašinas Lietuvoje pirko už grynuosius.

Antroje vietoje – 1 189 ukrainiečiai, kurie taip pat pirko automobilių, mokėdami grynaisiais.

Ir 563 latviai atliko sandorius grynaisiais.

Už mašiną – rekordinė suma

„Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikino, kad 2022 m. registruoti 11 548 automobilių pradavimo sandoriai, kai įgijėjo šalis buvo Baltarusija.

Pernai tokių sandorių užfiksuota tris kartus daugiau – per 31 tūkst. Maždaug tiek automobilių buvo parduota baltarusiams.

Įspūdingiausia grynaisiais pinigais mokėta suma, kuri buvo užfiksuota VMI, iš tiesų pribloškia.

„Iš 2022–2023 m. VMI gautų pranešimų dėl mokėtojų, užsienio piliečių, atsiskaitymo grynaisiais pinigais transporto priemonių pardavimo sandoriuose didžiausia nurodyta suma siekia 200 tūkst. eurų, mokėtojas – Baltarusijos pilietis“, – patikslino Klaipėdos AVMI atstovė spaudai Laima Domarkienė.

Sandoris VMI užfiksuotas tik dėl grynųjų pinigų procedūros, tad tiksliai nėra aišku, ar tiek pinigų sumokėta už vieną automobilį, ar už kelias mašinas.

Vežk kiek nori kur nori

Kyla klausimas, kaip baltarusiai nevaržomai į Lietuvą atsivežė pustrečio šimto milijonų eurų kupiūromis.

Aiškėja, kad muitininkai klausimų dėl to neturi – grynuosius iš sankcionuotos šalies gali vežti bet kas ir neribotais kiekiais.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė paaiškino, kad muitinei pavesta kontroliuoti grynųjų pinigų gabenimą per sieną.

„Taip yra visoje Europos Sąjungoje. Jei pilietis gabena 10 tūkst. eurų arba didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią kita valiuta, juos privalu deklaruoti muitinei, t. y. pateikti Grynųjų pinigų deklaraciją, o su ja – ir kopijas dokumentų, įrodančių jų kilmę“, – aiškino H. Rukšėnienė.

Šalies viduje, jei pilietį sustabdo Muitinės mobilioji grupė ir pilietis turi 10 tūkst. eurų ar šią sumą atitinkančios kitos valiutos, tas pilietis taip pat turi užpildyti pareigūno pateiktą Grynųjų pinigų deklaraciją.

„Jokių mokesčių už grynųjų gabenimą muitinei mokėti nereikia. Taip pat informuojame, kad nėra jokių apribojimų įvežamų grynųjų pinigų kiekiui – juos tiesiog reikia deklaruoti ir pateikti jų kilmę įrodančių dokumentų kopijas“, – aiškino Muitinės departamento atstovė.