Trumpas, bet veržlus tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis Klaipėdoje išugdė daug ryškių asmenybių.

Gilinosi į uosto reikalus

Viena tokių tarpukario Klaipėdos asmenybių buvo Juozas Jurkūnas. Po 1923 m. perimtas Klaipėdos kraštas, kuriamas Klaipėdos uostas traukė jaunus žmones, naujai „iškeptus“ specialistus.

Iš Seinų krašto dabartinės Lenkijos dalyje kilęs J. Jurkūnas po teisės studijų 1926–1928 m. Lietuvos universiteto Teisės fakultete 1928–1931 m. dar studijavo Briuselio universitete.

Galima drąsiai teigti, kad Klaipėdos uostas buvo vienas iš sėkmingos 30-mečio mokslų daktaro J. Jurkūno veiklos etapų.

Kaune tik 1922 m. įkurtame universitete įgijęs teisės mokslų diplomą ir šios srities supratimą, Briuselyje jis gilinosi į jūrų teisę.

Nenuostabu, kad po kurio laiko, o tiksliau 1933 m. jis atvyko į Klaipėdą ir čia dvejus metus dirbo uosto juriskonsultu. Tai buvo svarbus Klaipėdos uosto kūrimosi laikas. J. Jurkūnas itin gilinosi į uosto reikalus. Jis turėjo supratimą apie juridinę uostų veiklą. Oficialiai buvo laikomas juridinių mokslų daktaru. Jo daktaro disertacija tapo darbas apie Klaipėdos uosto teisinį statusą.

Galima drąsiai teigti, kad Klaipėdos uostas buvo vienas iš sėkmingos 30-mečio mokslų daktaro J. Jurkūno veiklos etapų.

Pradžia: J. Jurkūno kaip teisininko studijos prasidėjo nuo Lietuvos universiteto Kaune 1926 m. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Juridinių pamatų kūrėjas

Tarpukario Klaipėdoje J. Jurkūno buvo visur pilna. Pavyzdžiui, 1933 m. Klaipėdoje pradėta steigti Prekybos instituto įkūrimo palaikymo draugija. Tarp jos steigėjų, šalia žinomų to meto krašto žmonių – uosto direkcijos pirmininko Balio Šližio, Klaipėdos pašto viršininko Rapolo Aukštuolio, uosto inžinieriaus, profesoriaus Jono Šimoliūno, buvo ir Klaipėdos uosto juriskonsultas J. Jurkūnas.

Gali būti, kad žinomo teisininko svarus žodis įgyvendinant vieną ar kitą to meto projektą buvo ypač reikšmingas. Taip pat gali būti, kad jis parengdavo vieno ar kito projekto veiklos teisinius apmatus.

J. Jurkūno iniciatyvas istorikai mini ir tolesnėje jo veikloje Klaipėdoje ir uoste. 1934 m. jis parengė Lietuvos jūrinei visuomenei ir vandens transportui reikšmingų memorandumų. Jo iniciatyva 1934 m., parengus ir pateikus memorandumą, buvo surengta pirmoji Jūros diena. J. Jurkūnas tapo Jūros dienos komiteto Klaipėdos skyriaus sekretoriumi.

Tais pačiais 1934 m. jis parengė memorandumą dėl Nemuno naudojimo krovinių transportavimui.

Ypač reikšmingi 1935 m. Jis žymiai prisidėjo, kad tų metų kovą Klaipėdoje būtų įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. J. Jurkūnas tapo pirmuoju jos pirmininku. Lietuvos buriuotojų sąjungai jis vadovavo nuo 1935 m. kovo 20 d. iki 1936 m. lapkričio 19 d. J. Jurkūnui esant Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku, 1936 m. Klaipėdoje buvo atidaryta Buriavimo mokykla. J. Jurkūnas minimas ir kaip vienas iš Lietuvos buriavimo sporto vystymo pradininkų Lietuvoje.

Iš jo Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininko pareigas perėmė B. Šližys, vadovavęs šiai institucijai iki 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė naciai.

Prisiminimas: Klaipėdos uostas tais laikais, apie 1936 m., kai jo laivybos inspektoriumi buvo J. Jurkūnas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Domino ir prekybos laivynas

Dar vienas J. Jurkūno gyvenimo etapas Klaipėdoje susijęs su prekybos laivynu. 1936 m. jis parengė Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymą. Įstatymas nustatė Lietuvos laivininkystės rūšis, laivų valdymo tvarką, Susisiekimo ministerijos kompetencijas laivininkystėje.

Kurį laiką, tiksliau 1936–1937 m. J. Jurkūnas buvo Jūrų prekybos laivų vadovybės egzaminų komisijos sekretoriumi.

Prieš tai 1935 m. jis prisidėjo, kad būtų įsteigta Lietuvos jūrininkystės inspekcija. Kurį laiką J. Jurkūnas buvo naujojo darinio vadovu, jūrininkystės inspektoriumi. Tai kažkas tokio, ką Lietuva turėjo po nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo įsteigta Lietuvos saugios laivybos administracija. Tik anais laikais tos tarnybos nebuvo tiek smarkiai išpūstos.

Tuo pat metu J. Jurkūnas įsiliejo ir į Lietuvos politinį gyvenimą, buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku. Galbūt ir tai lėmė, kad 1938 m. jis pradėjo darbą Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, 1940 m. tapo Lietuvos diplomatinės tarnybos sekretoriumi Estijos sostinėje Taline.

Sovietams okupavus Lietuvą jis pasitraukė į Berlyną, kur tapo Lietuvos aktyvistų fronto sekretoriumi. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke ir Los Andžele, mirė 1973 m. Los Andžele.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.