Į UOSTAMIESČIO GATVES – LENGVŲ PINIGŲ

Keleivių pavėžėjimo verslas uostamiestyje skleidžiasi nežabojamas. Aiškėja, jog į Klaipėdos gatves kas dieną išrieda šimtas nelegalių taksi. Pogrindinio verslo veikėjai kraunasi solidžius pelnus ir spjauna į tūkstantines baudas.

Nėrė į šešėlį

Taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantys verslininkai jau kurį laiką sulaukia įvairių tarnybų dėmesio.

Tačiau tokių vairuotojų nebaugina nei policijos reidai, nei 1,5 tūkst. eurų siekiančios baudos.

"O kas jiems rūpi? Matyt, gerai uždirba. Jie gali sau leisti mokėti tūkstantines baudas", – kraupo Klaipėdos Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos vadas Artūras Freitikas.

Aiškėja, jog faktiškai kas antras taksi paslaugą teikiantis vairuotojas net neregistruoja tokios veiklos. Jiems neprivalu kas pusę metų rūpintis ir automobilio technine apžiūra.

O kas jiems rūpi? Matyt, gerai uždirba. Jie gali sau leisti mokėti tūkstantines baudas.

"Juk kiekvieną taksi automobilį privaloma tikrinti kas pusmetį, o šie pavėžėjimu užsiimantys piliečiai savo mašinas tikrina kaip ir visi kiti – kas dvejus metus. Ką tai reiškia? Neužtikrintas keleivių saugumas. Juk ne kiekvienas patikrina automobilio padangas. Mes juos tikriname, tačiau specialių reidų nerengiame", – patikino A.Freitikas.

Dažniausiai policijos pareigūnams užkliūva tai, jog keleiviai tokiais automobiliais vežami be saugos diržų, neretai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

"Visa tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo. O jei to nėra, kastuvėliu į smegenis jo nepridėsi", – pažymėjo A.Freitikas.

Reidai – kas mėnesį

Policijos pareigūnai dažniausiai tik talkina kitoms tarnyboms, kurios nuosekliai tikrina tokių paslaugų teikėjus.

Viešojo transporto priemonių kontrolę vykdanti viešoji įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas" savivaldybei kas mėnesį teikia duomenis apie registruotus taksi vairuotojų ir pavėžėjų pažeidimus.

"Klaipėdos keleivinio transporto" Teisės ir administravimo departamento vadovo Juliaus Pauliko teigimu, taksi vairuotojų ir pavėžėjų patikros rezultatai parodė, kas iš tiesų vyksta uostamiesčio gatvėse.

Paaiškėjo, kad kas antras tikrintas vairuotojas iš tiesų slepia tai, jog teikia pavėžėjimo paslaugą.

"Šiais metais užfiksuota per 150 pažeidimų. Daugiau nei pusė jų – dėl neteisėtai vykdytos veiklos. Pažeidimų taip pat nustatyta dėl automobilių techninės nepriežiūros, pasibaigusio transporto priemonių draudimo termino",– vardijo J.Paulikas.

Mašinų nežymi

Anot J.Pauliko, sudėtingiau stebėti pavėžėjimo paslaugas teikiančius subjektus, kadangi jų automobilio žymėjimas dar nėra reglamentuotas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vedėja Viktorija Zubienė teigė, kad nusižengėliams taikytos sankcijos.

"Neretai registruojant veiklą bandoma gudrauti. Siekdami išvengti didesnių mokesčių, taksi vairuotojai save įvardija pavėžėjimo paslaugas teikiančiais asmenimis", – sakė V.Zubienė.

V.Zubienė pastebėjo, jog dėl to keleivių vežimo ir pavėžėjimo veiklą vykdantys asmenys išvengia daugybės prievolių – kur kas dažniau privalomos automobilių techninės apžiūros ir daugelio mokesčių.

Slėpdami tikrąsias pajamas, tokie vadinamieji verslininkai nemoka pelno mokesčio, aplinkos taršos ir kitų mokesčių.

Vagia klientus

Šešėlinis verslas, pasak pareigūnų, žlugdo legaliai dirbančias taksi įmones.

Anot V.Zubienės, apie klientų skambučius nelegalai sužino slapta klausydamiesi taksi vairuotojų ir dispečerių pokalbių.

"Gali būti, kad naudojama šiuolaikiška įranga, leidžianti išgirsti apie paskambinusio asmens buvimo vietą", – spėjo pašnekovė.

Atvykus taksi automobiliui, svarbu atkreipti dėmesį į esminius ženklus – privalo būti įrengtas taksometras, nurodyta informacija apie taikomus tarifus, turi būti paženklintos durelės, ant automobilio stogo pritvirtintas šviečiantis plafonas.

Neatmetama, jog pogrindinio taksi verslo atstovai gali užsiiminėti net kriminaline veikla – kvaišalų ar alkoholio prekyba.

Gali būti, jog tokį bizniuką jie suka.

"Pačiose mašinose nesame aptikę alkoholio, tad tikėtina, jog tokio verslo atstovai turi vietas, kur laiko alkoholį. Patikrinimų metu mašinų nekrečiame, bet gali būti, jog tokį bizniuką jie suka", – svarstė Kelių patrulių kuopos vadas A.Freitikas.

Pelnas – milijonai

Nelegalių vežėjų netramdo ir nemenkos baudos. Dauguma jų kontrolieriams įkliūva ne pirmą kartą.

"Dalis patikrintų vairuotojų nebuvo teisiškai įregistravę veiklos. Šiemet sučiupta net 80 tokių asmenų. Jiems teks susimokėti nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų siekiančias nuobaudas", – teigė V.Zubienė.

Pasak jos, nesąžiningi vairuotojai skurdina valstybės biudžetą. O nuslėptų mokesčių sumos – šokiruojančios.

Tiesa, neseniai šalyje nuskambėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pateikta skandalinga informacija.

Paaiškėjo, jog visoje Lietuvoje veikiančios mobiliosios programėlės, kuria naudojasi nelegalūs pavėžėjai, kūrėjas per kelerius metus galėjo gauti 1,7 mln. eurų neapskaitytų pajamų.

Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį įtariamasis išvengė sumokėti 435 tūkst. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.

Šioje didelės apimties, sudėtingoje byloje įtarimai pareikšti 26 asmenims.

FNTT tyrimo metu surinkti duomenys byloja, jog per porą metų, naudojant išmaniąsias taksi iškvietimo programėles, daugiau nei 500 taksi vairuotojų pervežė visoje Lietuvoje apie 3 mln. klientų, už suteiktas paslaugas keleiviai sumokėjo 12,5 mln. eurų.

Tiksli nesumokėtų pelno ir pridėtinės vertės mokesčio suma bus nustatyta atlikus kiekvieno taksi automobilio ir pavėžėjimo paslaugas teikusio juridinio asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimus.

Komentaras

Jolita Jaugelienė

Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento (KD) II JAPS vedėja, atliekanti KD direktorės funkcijas

Valstybinė mokesčių inspekcija nuolat vykdo gyventojų, užsiimančių individualia taksi, pavėžėjimo paslaugos veikla, stebėseną, taip pat ir vykdančių veiklą per užsienio platformas, teikia konsultacijas ir primena, kaip teisingai bei laiku sumokėti mokesčius. Mokesčių inspekcija atkreipia dėmesį, kad gyventojai, pageidaujantys verstis savarankiška keleivių pervežimo veikla (teikti taksi, pavėžėjimo paslaugas), turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba steigti įmonę. Kitų būdų nėra. Keleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės moka įmonėms privalomus mokesčius. Apie juos informaciją lengva rasti VMI svetainėje arba ją suteiks mokesčių specialistai. Pajamas įvairiais būdais slepiantys ir mokesčių vengiantys vežėjai sulaukia ir nuodugnių jų veiklos patikrinimų bei atitinkamų sankcijų (baudų, kt.), o, nustačiusi jų veiksmuose galimų nusikalstamos veikos požymių, VMI apie tai informuoja ir teisėsaugos institucijas. Vienas tokių atvejų – po VMI pateiktos informacijos teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė dvi uostamiesčio taksi įmonės, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, siekiant išvengti mokesčių, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.

Vykdantieji individualią veiklą moka gyventojų pajamų mokestį, kurio dydis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio ir gali siekti nuo 5 iki 15 proc., valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kitus mokesčius, pvz., tapus tarpininkų partneriais ir ėmus naudotis jų paslaugomis, jie taip pat turi mokėti PVM už tų platformų teikiamas paslaugas. Žinotina ir tai, kad būtinybė mokėti PVM bei registruotis PVM mokėtoju atsiranda, kai bendra per metus gauta atlygio suma iš šios veiklos viršija 45 tūkst. eurų (plačiau apie tai – VMI interneto svetainėje).

Siekdama įsitikinti, ar taksi, pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai yra tinkamai įregistravę savo veiklą, ar neužmiršta mokėti visų mokesčių, VMI vertina mokesčių administratoriaus duomenų bazėse kaupiamą informaciją – analizuoja pateiktų deklaracijų duomenis, veiklos registracijos duomenis, informaciją apie ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo duomenis, informaciją apie gyventojų turtą, pajamas, taip pat ir viešoje erdvėje pasirodančią informaciją.

Kai kurie informacijos kaupimo būdai yra akivaizdžiai pastebimi ir pačių minėtų paslaugų teikėjų (pvz., operatyvūs patikrinimai, tarp jų ir bendri su kitomis institucijomis, prižiūrinčiomis šią veiklos sritį). Kita vertus, be minėtos priemonės, VMI naudoja ir kitus metodus reikiamai informacijai gauti bei jos analizei. Netikėti patikrinimai vykdomi periodiškai, jie numatyti ilgesniam laikui, tad neabejotinai šis sektorius jų dar ne kartą sulauks ir šiemet. Šių metų, kaip ir ankstesnių, patikrinimų rezultatai tokie, jog pažeidimų nustatoma sustabdžius kone kas antrą vežėją ar net dažniau, o pažeidimų pobūdis kartojasi – dažniausiai vežėjai neišduoda kvito sumokėjus už paslaugą, jei tai taksi – neįjungia taksometro, nustatoma nemažai ir neregistruotos veiklos atvejų.