KAIP VEIKS LYG IR MUNICIPALINIS ŠVENTOSIOS UOSTAS?

Jau priėmus sprendimą perduoti Šventosios uostą valdyti Palangos savivaldybei, jis tapo unikaliu objektu jūros municipalinių uostų iki šiol neturėjusiai Lietuvai.

Savivaldos uostas be žemės

Šiuo metu Seime baigti derinti Šventosios valstybinio jūrų uosto pakeitimo juridiniai dokumentai. Šis uostas bus unikalus tuo, kad jo žemė priklausys valstybei, bet visa uosto valdymo teisė perduodama Palangos miesto savivaldybei. Palangos miesto savivaldybės taryba tvirtins šio uosto naudojimo ir uosto laivybos taisykles. Ji nustatys ir uosto rinkliavų, paslaugų dydžius.

Taip Lietuvoje iš esmės gimsta pirmasis municipalinis jūrų uostas. Bet nuo tikro municipalinio uosto jis skirsis tuo, kad uosto žemė savivaldai nepriklausys. Ji ją valdys patikėjimo teise.

Tiesa, yra kai kurių užuominų apie tai, kad galbūt ateityje dalis Šventosios uosto žemės galėtų pereiti Palangos savivaldybei ar jame besikuriantiems privatiems asmenims, bet nėra jokio mechanizmo, kaip tai būtų daroma.

Šventosios uostas bus valdomas visai kitaip nei tai daroma Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Uosto žemės nuomos sutartis sudarys Palangos miesto savivaldybės administracija, o tiksliau pats administracijos direktorius. Bet jis gali paskirti ir savo įgaliotinį Šventosios uosto reikalams. Klaipėdos uoste žemės nuomos sutartis sudaro Uosto direkcija.

Kapitonas – svarbus pareigūnas

Į Palangos savivaldos pavaldumą pereinantis Šventosios uostas privalės turėti šio uosto kapitoną.

Ruošiami nuostatai, kaip ir ką Šventosios uoste darys uosto kapitonas. Tai turės būti patyręs ne mažiau kaip penkis metus jūrinį laivą kaip kapitonas valdęs asmuo. Iš esmės tai privalės būti panašaus pasirengimo jūrų kapitonas, kaip ir Klaipėdos uoste, tik, kad laivai ir veiklos masteliai Šventosios uoste bus mažesni.  

Dėl uosto kapitono nuostatų ir paties uosto kapitono priėmimo į darbą, atleidimo susiduriame su tam tikrais juridiniais niuansais. Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos saugios laivybos įstatymą, uosto kapitoną skiria ar atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas. Saugios laivybos įstatymas buvo kuriamas esant Lietuvoje vieninteliam Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. Jo kapitonas tuo pačiu buvo ir Šventosios uosto kapitonas. 

Pagal tą seką, kad Šventosios uostą perima valdyti Palangos miesto savivaldybė, Šventosios uosto kapitoną į darbą turėtų priimti arba iš jo atleisti Palangos miesto taryba.

Uosto kapitonas uoste turės savo pareigas, bet pagal tas pareigas (net 11 punktų), kurios yra perduodamos Palangos miesto savivaldybei, ši greičiausiai dar privalės skirti ir Šventosios uosto valdytoją su keliais specialistais. Nesirūpins gi, uosto kapitonas rinkliavų rinkimu, uosto teritorijos apsauga, tyrimais, uosto reklama. Į uosto kapitono funkcijas neturėtų įeiti ir  krantinių statyba bei priežiūra, gylių ir užnešimų (Šventojoje ypač aktualu) sekimas, uosto aplinkosauga, žmonių gelbėjimas, uosto žemės nuomos priežiūra. 

Neaiškumas dėl žemės nuomos

Neaiškūs ir Šventosios uosto žemės nuomos principai, nuomininko pasirinkimas.

Šventosios uostas bus skirtas priimti žvejybinius, pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, o taip pat sienos apsaugos, gelbėjimo, priešgaisrinės ir jūrų aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Taip pat uoste bus atliekamas pirminis žuvų apdorojimas ir prekyba.

Pagal dabar galiojančias ES nuostatas uostuose naujiems žemės nuomininkams turi būti siūloma nuomotis visiškai sutvarkytus objektus. Šventojoje kol kas nieko nėra, todėl naujas žemės nuomininkas lyg ir privalės investuoti į teritorijos tvarkymą prie krantinių.

Susidarys panaši situacija, kaip Klaipėdos uoste, kai jo terminalus sukūrė privatus kapitalas.

Kaip privatininkai investuos į Šventosios uostą, jei nežino kas bus pasibaigus tos nuomos sutarties laikui, kuris numatomas ne ilgesnis nei 25 metai. Po to turės būti skelbiamas naujas uosto teritorijos nuomos konkursas. Jei jis nebelaimės naujo nuomos konkurso, ar privalės kartu su žeme perduoti ir įsirengtus pastatus?

Rengiant Šventosios uosto įstatymą, Seimo teisės departamentas pasiūlė nurodyti per kiek laiko iki viešo paskelbimo apie konkursą, žemės nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas.