Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai | KaunoDiena.lt

KLAIPĖDOJE – I. KANTO PĖDSAKAI

Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Imanuelio Kanto senelio namas. Tuo džiaugiasi ir tuščią senamiesčio kvartalą ketinantys užstatyti verslininkai.

Protėvis galėjo būti kuršis

Klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas I.Kantas (1724–1804) yra viena garsiausių iškilių Europos asmenybių, tad nenuostabu, kad jo biografija ir kilme domėjosi ir domisi daugybė tyrinėtojų.

Nors filosofas yra prasitaręs, jog vienas jo protėvių buvo škotas, tyrinėtojai yra įrodinėję, kad seniausias dokumentuose paminėtas garsiojo filosofo protėvis Richardas Kantas buvo kuršis.

Esama duomenų, kad šis I.Kanto prosenelis nemokėjo vokiškai, nes bylinėdamasis dėl palikimo su savo velionės žmonos Dorotėjos giminaičiais 1665 metais naudojosi vertėjo pagalba.

Dokumentuose šis vertėjas vadinamas žodžiu, kuriuo tuometėje Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto praktikoje buvo vadinamas vertėjas, vertęs iš vokiečių į vietines baltų kalbas: kuršių, lietuvių ir galbūt prūsų.

Ši įdomi detalė gali paglostyti visų lietuvių širdis.

Tačiau klaipėdiečiai gali pagrįstai didžiuotis ir tuo, kad būtent Klaipėdoje gyveno ir to meto miestiečių buvo labai gerbiamas I.Kanto sūnus – garsiojo filosofo senelis Hansas Kantas.

Apie klaipėdietiškąjį I.Kanto šeimos laikotarpį bene vienintelis medžiagos yra ieškojęs ir radęs Klaipėdos istorijos žinovas Johanas Zembrickis. Jis parašė veikalą "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija".

Nustatė namo vietą

Atidžiai tyrinėjęs XX a. pirmaisiais metais išleistą šį veikalą ir kitus to paties autoriaus darbus klaipėdietis istorikas Dainius Elertas yra aptikęs, kad atskirose publikacijose J.Zembrickis yra paskelbęs pluoštelį originalių dokumentų.

Juose minimi didžiojo filosofo giminaičiai.

"Yra žinoma, kad I.Kanto senelis 1660 metais susirašinėjo su savo svainiais, gyvenusiais Klaipėdoje. Tai reiškia, kad viena filosofo giminaičių šaka mūsų mieste gyveno labai seniai.

I.Kanto senelis vedė klaipėdietę. Ieškodamas užuominų apie šią moteriškąją giminės liniją, J.Zembrickis gilinosi į Laukų knygą, kurioje buvo registruojami miestiečių dirbami laukai už miesto ribos, tai panašus į kadastro registrą dokumentas. Miestiečiai turėjo pievų, daržų, kuriais naudojosi savo reikmėms. Kitas šaltinis – bažnytinės knygos", – pasakojo D.Elertas.

Šiuose dokumentuose jis aptiko, kad I.Kanto senelis Hansas, kuris atsikėlė į Klaipėdą ir čia turėjo giminaičių, valdė keletą nuosavybių.

Vieną namą jis turėjo Frydricho mieste, tiesa, nustatyti jo tikslios vietos kol kas nepavyko.

Be to, H.Kantas turėjo namą senamiestyje.

Dokumentai liudija, kad šio namo savininkams priklausė arimų sklypas, nurodomas jo numeris.

Oficialiai užfiksuota, kad šie arimai susieti su gyvenamuoju namu, kurio numeris taip pat paminėtas.

J.Zembrickis pabandė paieškoti šio sklypo senamiestyje ir palygino XVII a. Laukų knygos ir XIX a. kadastrų duomenis.

Taip praeities tyrinėtojui pavyko išsiaiškinti, kad 1900 metais tai buvo kadastrinį numerį 4 turėjęs sklypas.

D.Elertas įsitikinęs, kad atsekant tuomečius adresus tai turėtų būti Tomo gatvės 3–5 namas.

1903 m. kadastriniai planai buvo labai tikslūs. Galima įsitikinti, kad pagal adresų knygas pokyčių šioje miesto vietoje nebūta.

Taip užfiksuota, kad I.Kanto senelis gyveno kampiniame Tomo ir Mėsininkų gatvių name.

Tai yra ta vieta, kuri dabar aptverta tvora, ji patenka į archeologų tyrinėjamą sklypą.

Palaidotas po namo slenksčiu?

H.Kantas buvo amatininkas, gaminęs balnus.

Tokiu amatu vertėsi ir jo uošvis. Namą senamiestyje filosofo senelis gavo kaip kraitį, kai vedė.

J.Zembrickis užtiko, kad H.Kanto sūnus Johanas Georgas gimė 1683 m. sausio 3 d. Jis turėjo septynis krikštatėvius, tarp kurių paminėtas karys Ernstas Krajonskis.

Šis faktas verčia spėti, kad I.Kanto tėvas galėjo gimti Frydricho mieste buvusiame šeimos name.

Mistiška istorija apgaubusi filosofo senelio mirties ir palaidojimo faktą.

Ilgą laiką manyta, kad šeima iš Klaipėdos į Karaliaučių išvyko 1709 ar 1710 metais, tai buvo didžiojo maro metas.

Veikiausiai dėl neteisingai perskaityto teksto atsirado manymas, kad H.Kantas buvo palaidotas po savo namų slenksčiu.

"Nors maro metu galėjo atsitikti visaip, bet sunkoka patikėti, kad garbingas miestietis būtų palaidotas tokiu būdu. Yra tikrai žinoma, jog 1715-ųjų gegužės 22 dieną skambant varpams, mokyklos chorui giedant giesmes buvo palaidoti du garbingi Mėmelio piliečiai, vienas kurių buvo balnius H.Kantas. Jie buvo palaidoti po bažnyčios bokštu. Kalbama apie Jono bažnyčią, – pasakojo D.Elertas. – J.Zembrickis pacitavo bažnytinę knygą, kažkurioje vietoje įvyko vertimo klaida, o gerokai vėliau interpretuota, kad garbingas meistras palaidotas po savo namo slenksčio akmeniu. Šis mitas ilgą laiką buvo kartojamas būtent lietuviškoje istoriografijoje. Iš tų pačių dokumentų galima spėti, kad apie 1724 metus Kantų šeima iš Klaipėdos išvyko. Jų namai ir arimai už miesto netrukus buvo apleisti.

Esama žinių, kad I.Kanto tėvas nuvyko į Karaliaučių, ten vedė meistro dukrą ir susilaukė su ja bene devynių vaikų, iš kurių vienas tapo garsiu filosofu.

Pasitarnaus populiarumui

Įmonės "Statybų archeologija" vadovas archeologas Donatas Zubrickas vykdo archeologinius kasinėjimus seniai ištuštėjusiame senamiesčio sklype tarp Tomo, Mėsininkų ir Didžiosios Vandens gatvių.

Tyrinėjimai būtini prieš pradedant naujas statybas.

Bendrovė "EKO žaliavos" yra išsinuomojusi šį plotą ir ketina čia statyti viešbutį-kompleksą.

Šios įmonės komercijos direktorių Egidijų Žutautą nustebino žinia apie I.Kanto šeimos pėdsakus Klaipėdoje ir įmonės valdomame plote.

Jis tikino, kad sklypo sąsajos su pasaulinio garso asmenybe labai papuoštų viešbučio legendą ir suteiktų jam patrauklumo.

"Jau planavome viešbučio vestibiulyje įsteigti mažą ekspoziciją radinių, kuriuos bus aptikę archeologai. Visa tai labai įdomu. Dar nesugalvojome viešbučio pavadinimo. Bendraudami su archeologais išgirstame labai daug įdomių dalykų apie Klaipėdos praeitį. Esame klaipėdiečiai, ne atvykėliai, mums ir patiems tai įdomu", – tikino E.Žutautas.

D.Zubrickas pasakojo, kad sklypo tyrinėjimai labai įdomūs, pasisekė rasti nemažai radinių.

Kol kas dirbama arčiau Didžiosios Vandens gatvės.

Pavyko aptikti XVIII–XIX amžių ūkinių pastatų liekanų.

Iš radinių jau galima spręsti, kaip formavosi sklypų ribos, aptiko senosios Dangės vagos vietą, upė kažkada skyrė Frydricho priemiestį ir senamiestį.

Vėliau, XVIII amžiuje, ši vaga buvo užpilta.

Archeologams pavyko aptikti net ankstesnių nei XVI amžiaus radinių: keramikos, koklių fragmentų, monetų.

Kasinėdami archeologai žiūri ir į istorinius miesto planus, tik neturi duomenų, kuriuo laikotarpiu kas valdė tuos namus.

Tomo ir Mėsininkų gatvių kampo jie dar netyrė. Miestas statėsi kaip tortas.

Pastatai nyko, ta vieta būdavo sulyginama, užpilama gruntu, statomas kitas statinys ir vėl tą vietą siaubė gaisrai.

Tik XVIII amžiaus antroje pusėje, po didžiojo gaisro (1854), atsirado mūrinė statyba.

Statant mūrinius namus buvo kasami rūsiai, tad ankstesni sluoksniai buvo sunaikinti.

Trukdo elektros ir dujų tinklai

"Iš patirties spėju, kad mums gali ir nepavykti rasti I.Kanto namo. Visko gali būti. Juk galėjo būti, kad naujo namo statytojai toje vietoje nusprendė rūsio neįrengti. Čia yra nutiestos elektros ir dujų linijos. Kol nepadarytas šių tinklų iškėlimo projektas, mes ten negalime pradėti tyrimų. Todėl jie nukeliami kitiems metams. Labai smagu, kai galime istorinius duomenis, rastus šaltiniuose, suderinti su archeologine medžiaga. Taip gaunamas visai kitoks praeities vaizdas, – kalbėjo D.Zubrickas. – Žinodamas Klaipėdos raidą, pernelyg didelių vilčių nededu, bet be galo laukiu šito kampo tyrimų, patiems labai smalsu pamatyti, ką rasime. Istorija apie Kantų namo slenksčio akmens paslaptį jau primena Dano Browno romaną. Galbūt D.Elertas padės išgliaudyti šią paslaptį. Tokios legendos padeda labiau pažinti miesto praeitį. O sklypo vystytojai, priklausomai nuo to, ką rasime, bandys naujus statinius susieti su praeitimi. Retai būna tokių užsakovų, kurie taip domisi, kas yra buvę toje vietoje".

D.Elertas, būdamas tarptautinės organizacijos ICOMOS LNK Klaipėdos pakomitečio pirmininku, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas inicijuoti šios vietos istorinius-urbanistinius tyrimus.

GALERIJA

  • Mįslės: istorikas D.Elertas įsitikinęs, kad pasakojimas apie filosofo senelio palaidojimą po namo slenksčio akmeniu yra vertimo klaidos išdava.
Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Zaiza

Tikiuos nesugadins erdves miesto centre, pristatydami stikliniu kvadratiniu pastatu ir neaiskiu skulpturu, kaip keliasdesimt metru ryciau? Kada isvesite tuos surudijusius konteinerius is buvusio 4 vidurines stadiono? (Meno sedevras). :D

Klausymeliui

Perskaitykite dar karta straipsni ir pasibraukite zodzius susijusius su naujai statomu statiniu. Uoj tas zmoniu pavydas ir pesimizmas...

Klausimėlis ,,verslininkams"

o koki namą statysit?Turbūt prekybos centra arba akvariuma ofisu kaviniu nuomai?Išsaugant tradicinį Klaipėdos verslo požiūrį į istoriją, manau kad tiktū panašus į PC Kiras arba K raide kur prie viešbučio Klaipėda.Turbūt bus HJ/hujusjums/... :DDDDDDDDDDDDD))
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS