Klimato kaitos miražai | KaunoDiena.lt

KLIMATO KAITOS MIRAŽAI

Audros, uraganai, potvyniai ir liūtys – anaiptol ne tik šių laikų pasaulinio atšilimo padariniai, kaip bando įtikinti kai kurie klimatologai. Pavarčius XX a. pradžios spaudą matyti, jog pasitaikydavo metų, kai visą gruodį Klaipėdoje temperatūra nenukrisdavo žemiau nulio ir per Kalėdas pajūryje nebūdavo sniego, o tuo pat metu Europą ir Ameriką sekino gamtos stichijų anomalijos.

Orai – svarbi žinia

Lygiai prieš 80 metų vasario 24-ąją Klaipėdoje buvo štai kokie orai: "8 val. ryto oro slėgimas 1019,9 mb. Per paskutines 3 val. kilo 0,2 mb. Temperatūra per parą: maksimumas +2,8, minimumas -2,2. Vakarų ir šiaurvakarių vėjas 2 balo stiprumo. Srovė išeinanti. Jūros bangavimas 2. Apsiniaukę. Lietaus kritulių per parą 0,2 cm. Vanduo 8 cm virš normalaus lygio."

Ši Pajūrinės meteorologinės stoties informacija išspausdinta Klaipėdoje leisto lietuviško dienraščio "Vakarai" paskutiniame puslapyje (kalba netaisyta – A.D.).

Oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis Klaipėdoje matuojama beveik 200 metų, nuo 1830-ųjų. O nuo 1881 m. sausio 1 d. čia imta fiksuoti ir kritulius.

Kasdienė orų informacija užėmė svarbią vietą spaudoje ir dažniausiai buvo publikuojama skaitomiausiuose – pirmame arba paskutiniame – dienraščių puslapiuose.

Orų informacija Klaipėdoje ir jos apylinkėse domino visus – nuo žvejų, žemdirbių, namų šeimininkių iki kontrabandininkų.

Be kasdienės lakoniškos orų informacijos, pirmajame "Vakarų" puslapyje visada buvo spausdinami iš pasaulio atskrieję pranešimai, susiję su klimato nestabilumu.

Galima tik spėti, kad šios žinios skaitytojų buvo itin vertinamos, nes įdomios, nors ir bauginančios, tačiau suteikė paguodos, kad gamtos stichija siautė ne pas mus.

Tvanas beveik toks, kaip šiemet

1936 m. sausio 5-osios dienraščio "Vakarai" numeryje pasirodė pranešimas "Prancūzija vandens ir audrų ženkle". Po mįslingu pavadinimu pateiktas paaiškinimas, kad potvyniai ten griauna kalnus, namus ir skandina gyventojus:

"Paryžius, sausio 4 d. – Audros su nepaprastai smarkiomis liūtimis, kurios šėlsta jau kelias dienas Prancūzijoje, kasdien neša vis naujus nuostolius. Įvairiose krašto vietose upės eina iš krantų. Dideli žemės plotai apsemti vandens. Daugelyje žemai esančių miestų ir kaimų vanduo siekia ligi namų pirmo aukšto. Nuostoliai laukuose ir kaimuose labai dideli. Senos upėje vanduo taip pakilęs, kad visos gretimos Paryžiaus kranto gatvės apsemtos vandenio. Indreet-Soire departamente vanduo taip paplovė geležinkelio tilto stulpus, kad tiltas įkrito kaip tik tuo metu važiuojant traukiniui. Lokomotyvas nuvirto ant šono ir paskutinis vagonas nuėjo nuo bėgių. Persigandę keleiviai išbėgiojo iš vagonų. Vakarų Prancūzijoj, Niort apylinkėse, teko su žandarų ir kareivių pagalba išgabenti gyventojus iš namų. Bijoma, kad du žmonės esą jau nuskendę. Poitier gyventojams įsakyta apleisti žemuosius namų aukštus. Vidurinėje Prancūzijoje, ties Tonnerre, vandens nuplautos uolų masės įgriuvo ir palaidojo daugelį namų. Laimingu būdu, žmonių aukų nėra. Didelės sniego ir akmenų krintančios masės nutraukė geležinkelio liniją tarp Chamonix ir Le Fayet" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Štai praėjo daugiau nei 80 metų ir 2018-ųjų sausio 28 d. BNS pranešė apie tai, kad per Paryžių tekanti Sena patvino. Vandens lygis joje pakilęs 5,84 m, dėl to evakuota 1,5 tūkst. žmonių. Be to, dar apie 1,5 tūkst. žmonių nutrūko elektros tiekimas.

Pranešta, kad upė patvino dėl gausaus kritulių kiekio. Vanduo užtvindė 7 metro stoteles, jos uždarytos iki vasario 5 d.

Savotiškas deja vu, kitaip tariant, po saule – nieko naujo.

Šalčiai kaustė Ameriką

Tų pačių 1936-ųjų vasario pradžioje ir vėl pirmuosius spaudos puslapius užgriuvo pranešimai iš Amerikos, kurią kausto "sibiriški šalčiai", kurių aukomis tapo jau per pusė tūkstančio žmonių.

"New York, vasario 7 d. (V.inf.) Šalčiai, kurie čia jau virš trijų savaičių siaučia, paskutinę savaitę virsta tikra Sibiro žiema. Per ištisus dešimtmečius niekas Amerikoje nebepamena tokių speigų. Jungtinių Valstybių vidurvakarines valstijas karts nuo karto aplanko aršios audros. Geležinkelių susisiekimas yra sutrikdytas nuo pat Roeky iki Allgheny kalnų. Solego audra Michigan valstijoj pasiekė 100 kilometrų per valandą greitumo. Grand Rapids mieste policija turėjo ištiesti virves per gatves, nes niekas nebegalėjo skersai gatvės pereiti neįsitvėręs. Michigan, Wiskonsin ir Illinois valstijose gatvės ir geležinkelių pylimai yra užnešti po 4 iki 8,5 metrų sniego pusnų. Daugelyje vietų pradėjo stigti maisto produktų. Mėsos ir kiaušinių kainos nepaprastai pašoko. Pieno nebepriveža. Miestuose mokyklos uždarytos. Traukiniai į Chicago pareina su 24 val. pasivėlavimu. Nuo pat geležinkelių atsiradimo dar nebuvo tokių susisiekimo sunkenybių, tvirtino seni geležinkeliečiai. Arti Jackson, Wisconsin valstijoj, įklimpo pusnyse greitasis traukinys. 89 keleiviai tik trečiadienio vakarą buvo išgabenti iš apledėjusių vagonų. Šiaurės Dakotoj ir Minesotoj du traukiniai sniege nugrimzdo. Jie iki šiol dar neatrasti. Meines pradėjo pritrūkti kuro. Atgabenimas nebeįmanomas. Šalčiuose lig šiol žuvo 500 žmonių. Temperatūra svyruoja tarp 22 ir 43 laipsnių Celcijaus. Valstybių pietuose ir Pacifiko pakraščiuose, priešingai, prasidėjo atodrėkis ir prisibaiminama potvynių", – rašė dienraštis "Vakarai".

Grėsminga 1936-ųjų žiema

Tų pačių metų gruodžio 10-osios "Vakarų" numeryje pranešama, kad Turkijoje dešimtys tūkstančių žmonių liko be namų: "Žiniomis iš Adanos, per potvynius toje srityje nuskendo daugiau kaip 150 žmonių. Apie 1 100 namų sugriuvo ir daugiau kaip 700 namų buvo apgadinta. Potvynis nuostolių padarė už keliolika milijonų turkų svarų. Daugiau kaip 50 000 žmonių pasiliko be pastogės. Toje srityje padėtis labai kritiška, nes nepaprastai sunku atgabenti maisto ir išgabenti gyventojus."

Tų pačių metų gruodžio 30 d. Eltos duomenimis, "švedų žvejai surado į pietus nuo Stroemstado, Vakarų Švedijoje, norvegų laivo "Vorma" gelbėjimosi valčių skeveldrų. Laivas buvo išplaukęs su 16 įgulos narių iš Anglijos į Valiją. Per audrą laivas dingo. Iki šiol apie jį nebuvo turima jokių žinių."

Neabejojame, kad jis nuskendo per tomis dienomis siautusią stiprią audrą.

Sausio pabaigos siaubas

1937 m. sausio 30-osios dienraščio "Vakarai" pusę pirmojo puslapio užėmė straipsnis apie orų kataklizmus pasaulyje. Publikacija pavadinta "Audra Europos pakraščiuose".

"Paryžius, sausio 29 d. Elta. Dvi paskutines paras pietų vakarų Prancūzijoje, Biskajos pakraščiuose, siautė smarki audra. Apie smarkią audrą pranešama ir iš Casa Mancos. Visame Maroko pakraštyje audros padarė didelių nuostolių. Agadire bangos sugriovė krantinę. Rabate keli mažesni laivai buvo nutraukti nuo inkaro ir nuvaryti į jūros gilumą. Taip pat labai smarki audra siautė sausio 28 d. Prancūzijos Viduržemio jūros pakraščiuose. Smarkiai nukentėjo Nicos apylinkės. Ryšium su audra Nicos karnavalo pradžia buvo vienai dienai atidėta. Visa eilė jūros pakraščio gatvių apsemta", – rašoma dienraštyje.

Ten pat aprašytas ir uraganas Portugalijoje – "didžiausias per pastaruosius 60 metų".

Rašoma, jog žemesnėse Lisabonos miesto dalyse gatvės ir aikštės apsemtos vandens iki 1 metro. Bet koks susisiekimas nutrauktas.

O Leiksoeso uoste norvegų laivas "Ingria" susidūrė su keturiomis valtimis, kurios nuo smūgio paskendo. Žuvo trys jūrininkai. Tas pats laivas vėliau atsitrenkė į krantinę ir buvo stipriai apgadintas. Baiminantis, kad jis gali nuskęsti, 28 jūrininkai iškelti į krantą.

Tą pačią naktį dėl audros Šiaurės jūroje prie Borkumo salos ant seklumos nusėdo 1 900 tonų talpos Vokietijos tanklaivis "Oliver".

Minėtame straipsnyje pranešama, kad potvynis Amerikoje pasiekė kulminacinį tašką: "Sausio 28 d. Associated Press paskelbė paskutines žinias apie potvynius Ohio slėnyje. Tomis žiniomis, iki šiolei ten žuvo 293 žmonės. 958 000 žmonių liko be pastogės. Materialinių nuostolių padaryta už 80 mil. dolerių. Specialistų nuomone, Ohio upės vanduo jau pasiekė kulminacinį tašką. Popiet upėje vanduo pamažu pradėjo slūgti."

Vasario 6 d. laikraštyje pranešama, kad potvynis šiose vietose slūgsta ir pateikiamas patikslintas dėl stichijos žuvusių asmenų skaičius – 392.

Baltiją kaustė ledai

1937 m. vasario 3 d. laikraščiai pranešė, kad Baltijos jūra užkimšta ledų. Dėl ledų sangrūdų tarp Landskronos uosto ir Danijos susisiekimas laivais visiškai nutrauktas.

"Ledas tiek storas, kad laivai jokiu būdu negali prasiskinti kelio. Neseniai vokiečių laivas "Preussen" buvo visiškai įšalęs, tačiau ledlaužiui pavyko jį išlaisvinti. Kitas laivas su 300 keleivių ir laivas "Fairy", kuriame yra 200 keleivių, negalėjo tęsti toliau savo kelionių. Tiems laivams maistas buvo gabenamas lėktuvais", – rašoma 1937 m. vasario 4 d. "Vakarų" numeryje.

Vasario 8 d. situacija Baltijoje negerėja. Linijinis laivas "Poseidon", plaukiojęs linija Luebeckas–Helsinkis–Talinas, vieną reisą turėjo praleisti. Laivas "Baltico", kursavęs tarp Londono ir Talino, atplaukė į Taliną dvi dienas pavėlavęs.

"Estijos vandenyse ledų beveik nėra, tačiau jūroje siaučia tirštos miglos, dėl kurių buvo sustabdytas lėktuvų susisiekimas tarp Suomijos, Estijos ir Švedijos", – rašė "Vakarai".

Pasikartojo potvyniai

Tuo pat metu, kai dėl ledų sangrūdų strigo laivyba Baltijoje, nesiliaujančios liūtys pietinėje Anglijoje sukėlė pakartotinius potvynius.

"Dėl potvynių ypatingai kenčia Dorsetshire Grafystė. Ties Southminsteriu, Essexo Grafystėje, nuo potvynių apgriuvo žemė geležinkelių linijoje. Susisiekimas ta geležinkelio linija nutrauktas", – 1937 m. vasario 8 d. pranešė Elta.

Po dešimties dienų Elta informavo, kad Mozambike per Inkomačio ir Umberliuzio upių potvynius nuskendo 2 tūkst. žmonių.

"Laurenze Marquez – didžiausias Portugalijos Rytų Afrikos miestas dėl potvynių atkirstas nuo likusio pasaulio. Nutrauktas geležinkelių ir telefono susisiekimas. Susisiekimas tarp Laurenze Marquez ir likusios Rytų Afrikos palaikomas lėktuvais", – rašoma Eltos pranešime.

Nevaldoma vandens stichija po gero mėnesio grasino lenkams. Prasidėjus ledonešiui ir susigrūdus ledams Vislos upėje, smarkiai kilo vanduo visuose jos intakuose, taip pat ir Brahės intake.

"Vanduo čia kyla nepaprastai greit ir dabar jau pasiekė ištisus šimtmečius nebuvusio aukščio. Kovo 9 d. vandens lygis toje upėje siekė 9,20 metrų. Tuo būdu vandens lygis jau prašoko 1924 metų potvynio metu buvusį stovį. Tarp Bydgoščo ir Torno plentas užlietas. Bydgoščo mieste Brahės upės vanduo išsiliejo per krantinę. Užlietas paštas", – kovo 10 d. pranešė Elta.

Smėlio pūga ir drebanti žemė

Iki šių negandų Lenkijoje, vasario 19 d. buvo pranešta apie smėlio pūgas Amerikoje: "Oklahomoje, Texase, Kansase ir Colorado keturias dienas siautė smarki smėlio pūga. Pūga smarkiausiai siautė Texase. Čia vėjas nešė tokius tirštus smėlio debesis, kad tikra ta žodžio prasme, nebuvo matyti rankos, laikomos prieš akis. Visas susisiekimas buvo sustabdytas. Ryšium su viesulu Hugotone, Kansaso valstybėje, kilo smarki gripo epidemija. Susirgo tiek daug žmonių, kad viena bažnyčia turėjo būti paversta ligonine. Dėl didelių ūkininkams padarytų per viesulą nuostolių, jie kreipėsi į vyriausybę, prašydami suteikti jiems pagalbą."

Anot Eltos, pačioje 1937 m. vasario pabaigoje Estijos rytuose siautė smarki pūga. Vietomis pusnys siekė pusantro metro gylio. Rašoma, jog kai kuriuose keliuose autobusų eismas sustabdytas.

"Paštą iš Narvos į Narvą Joesuu gabeno pašliūžininkai. Pašliūžininkai šliuožė laikydamiesi telegrafo stulpų krypties", – rašė Elta.

Tačiau tai dar nieko, palyginus su Šiaurės Dakota (JAV), kur tų pačių metų kovo pabaigoje taip snigo, kad sniego pusnys siekė net 4 metrus.

O tų pačių metų kovo 3-iąją pasaulį pasiekė žinia, kad JAV (Kentukyje, Vakarų Virdžinijoje, Ohajo ir Mičigano valstijose) sudrebino požeminiai smūgiai, kurie buvo "tiek stiprūs, kad pastatai siūbavo. Veik visur išbyrėjo langai ir baldai išsivartaliojo."

O dar maždaug po dviejų savaičių Prancūzijos pakrantes siaubė stiprios audros, kurios sugriovė apsauginius pylimus, sunaikino kelius, apsėmė daug namų, sugadino pasėlius.

Kaip rašė Elta, "jūros bangos nuplovė keletą rąstų sandėlių. Nuostolių padaryta už keliolika milijonų frankų."

Amžina tragedija Rusnėje

Štai taip atrodė pasaulio klimatas daugiau nei prieš 80 metų.

Skirtumas ne itin didelis su šiais laikais, išskyrus tik tai, kad gal dabar stichijų padaromi nuostoliai yra mažesni, nes dėl ištobulintų prognozių galimybių žmonės pasiruošia negandoms.

Tik štai yra klausimų, kurie liko neišspręsti iki šių dienų. Potvyniais garsėjančiame Pamaryje Rusnės sala skęsta kasmet ir, skaitant 80 metų senumo spaudą, liūdna, kad čia mažai kas pasikeitė.

Štai ką rašė "Vakarai" 1937 m. kovo 23 d. numeryje: "Nemuno ledams susikimšus ties Rusnės tiltu, vanduo pakilo nepaprastai aukštai ir apsėmė beveik visą Rusnės miestelį. Taip pat apsemtos Žalgirių, Pelkininkų ir kitų kaimų apylinkės. Vanduo taip staigiai pakilo, kad prieš pusvalandį iš namų išėję gyventojai namo galėjo grįžti laiveliais. Kai kur dėl tokio staigaus potvynio kilo net panika, nes moterys, seneliai ir vaikai savo jėgomis negalėjo iš apsemtų vietų pabėgti, o pagalba ne visur iš karto galėjo pribūti."

Toliau rašoma, kad daugelyje vietų prigėrė naminiai gyvuliai – avys, ožkos, kiaulės, vištos. Buvo matyti ir paskendusių kiškių, kuriuos vanduo užklupo miškuose ir laukuose.

"Vanduo stipriomis srovėmis teka jau ne tik upės vaga, bet ir per pievas. Pievomis plaukiančios ledinės (ledo lytys – A.D.), užkliuvusios už namų ar kitų trobesių, juos apardo ir padaro daug nuostolių", – rašė Klaipėdoje leistas dienraštis.

Gerų prognozių nežada

Taigi, audros, potvyniai, stiprūs snygiai ar lietūs ne tik šiais laikais, bet ir prieš aštuonis dešimtmečius alino ir Lietuvą.

O mokslininkų prognozės ateičiai – dar grėsmingesnės.

Interneto svetainėje meteo.lt pateiktas straipsnis, kuriame rašoma, jog XXI a. vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra sieks apie 30 °C).

"Tokių karščio bangų 2061–2100 m. laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 m. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau (skaičius per metus padidės tik 1–2 dienomis). Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad XXI a. pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra apie -15 °C) pasitaikys tik sausio vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 m. laikotarpiu neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir 1 dienos Klaipėdoje", – rašoma minėtame portale.

Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, vasarą kritulių kiekis keisis mažai.

Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje. XXI a. pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 proc.) didesnė negu buvo XX a. pabaigoje.

Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (apie 30 proc.) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.

Pajūris yra vienas klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, Lietuvos pajūris priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI a.

Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir Palangai.

Dažnesnės vėjo sukeltos patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą.

Todėl norint išvengti neigiamų padarinių, esą reikės pritaikyti inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.

Gamtos anomalijos ir rekordai (iki XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigos)

Aukščiausia oro temperatūra +34,0 °C registruota Druskininkuose 1892 m. gegužės 28 d.

Žemiausia oro temperatūra –40,5 °C minėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo registruota 1940 m. sausio 17 d. Varėnoje. Vėliau jau, 1956 m. vasario 1 d., Utenoje fiksuota dar žemesnė temperatūra, beveik arktinis šaltis –42,9 °C. Tai absoliutus oro temperatūros minimumas Lietuvoje per visą orų stebėjimo laikotarpį.

1931 m. kovą Laukuvoje buvo storiausia sniego danga per visą stebėjimų laikotarpį – 94 cm.

Žemiausia metų vidutinė oro temperatūra +3,6 °C užfiksuota 1942 m. Šiauliuose.

Šiltas rugsėjis buvo 1934 m. (+15.3 °C) ir 1949 m. (+16.8 °C), šilti spalio mėnesiai buvo 1926, 1942 m.

Šaltinis: www.meteo.lt

GALERIJA

  • Pajūris: tiek sniego buvo Melnragėje 1921-ųjų žiemą, kairiajame kampe matyti šiaurinio molo švyturys, centre – prancūzų bataliono karininkai.
  • Stichija: šioje istorinėje nuotraukoje užfiksuotas 1921 m. vasaris Klaipėdoje, ant šiaurinio molo pozuoja prancūzų 21-ojo šaulių pėstininkų bataliono karininkai.
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

O štai ką mūsų protėviai praneša apie tai kas Europoje vyko prieš 6000 metų ir tai kas Šiauriniame Žemės pusrutulyje Europoje VYKS mūsų tūkstantmetyje! (Mat beveik visi geofiziniai procesai kartojasi griežtai periodiškai kas 6000 metų!) (Ovidijus, Metamorfozės psl. 13 (punktas 285):" Upės patvinę plačiai, per plynus laukus pasileidžia. Neša javus su medžiais drauge, su žmonėm ir galvijais. Su pastatais visais ir esančiom ten šventenybėm. Jeigu kokie namai pasiliko vietoj, įstengę negandai šiai atsispirt, jų stogo šelmenį aukštą vilnys užliejo, giliam sūkury panardindamos bokštus". Tai vyko ir mūsų tūkstantmetyje vyks todėl, kad Šiauriniuose kalnų šlaituose tirpsta ir turės ištirpti visi sniegynai ir ledynai!!! Šią informaciją mes randame ir mūsų (O ne žydų!) protėvių Senajame Testamente! Jame Abelis simbolizuoja nuošliaužas nuo kalnų, Kainas- mikro tvaną (pakilusį vandens lygį Žemėje!)!!!

Boleslovui

Epaveldas

Boleslovas

Kur galima rasti paskaityti tarpukario laikrascius?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS