KVAPAI – NEIŠMATUOJAMI, BET KONTROLIUOJAMI

Pastaruoju metu gyventojams nerimą sėja iš Melnragės pusės sklindantys nemalonūs kvapai. Reaguodama į žmonių skundus naftos produktų krova užsiimanti uosto bendrovė "Klaipėdos nafta" lapkričio 17–27 dienomis skirtinguose, netoli naftos terminalo esančiuose gyvenamosios zonos taškuose atliko per 130 monitoringinių matavimų ir ėmėsi technologinių krovos proceso reguliavimo priemonių, kad būtų suvaldyta lakiųjų organinių junginių (LOJ) sklaida. Bendrovės specialistų duomenimis, lakiųjų organinių junginių koncentracija minėtu laiku skirtingose vietose nė karto neviršijo ir net nesiekė vidutinių leistinų ribinių verčių. Tuo metu kvapas yra neišmatuojamas.

Krovos procesai sudėtingėja

Antradienį bendrovėje "Klaipėdos nafta" surengtas susitikimas su Klaipėdos miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariais, aplinkosaugininkais bei kitų atsakingų tarnybų atstovais dėl šį mėnesį gautų gyventojų pranešimų iš Melnragės, Vitės kvartalo ir net senamiesčio. Žmonės tikino jaučiantys neįprastus naftos produktų kvapus.

"Mums ir gyventojams labai sunku identifikuoti, iš kur sklinda šie kvapai, nes abi įmonės – AB "Klaipėdos nafta" ir UAB "Krovinių terminalas" yra įsikūrusios toje pačioje vietoje. Nėra aišku, kas sukelia šias problemas", – teigė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Bendrovės "Klaipėdos nafta" Klaipėdos naftos terminalo gamybos vadovas Gediminas Vitkauskas nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių gyventojai galėjo jausti intensyvesnius kvapus.

"Kasmet mūsų darbo sąlygos tik sudėtingėja, klientai atgabena savo sudėtimi "sunkesnių" naftos produktų. Pastarosiomis dienomis pradėjome krauti šio mėnesio pradžioje atkeliavusią žaliavinės naftos bandomąją partiją. Tanklaivis su kroviniu atplaukė lapkričio 6-ąją iš Baltarusijos. Ši žaliavinė nafta skiriasi savo konsistencija, ji yra sunkesnė ir turi specifinį kvapą. Tačiau sulaukę pranešimų iš gyventojų, o juos gaunu ir pats tiesiogiai, pradėjome lėtinti krovos procesą. Tuo laikotarpiu taip pat krovėme mazutą – du skirtingi kroviniai vienu metu, todėl ėmėmės visų turimų priemonių lakiųjų organinių junginių sklaidai kontroliuoti", – aiškino G.Vitkauskas.

Krovė perpus lėčiau

Pasak G.Vitkausko, "Klaipėdos nafta" turi patirties priimti žaliavinę naftą ir visada yra pasiruošusi pati vykdyti monitoringinius stebėjimus.

Bendrovė turi mobilųjį LOJ koncentracijos matavimo prietaisą ir jį savikontrolei naudoja tiek terminale, tiek už jo ribų. Kvapas, pasak specialistų, yra subjektyviai jaučiamas ir reglamentuotomis priemonėmis neišmatuojamas.

Aplinkosaugos kontrolė buvo dar labiau sugriežtinta po pirmųjų gyventojų skambučių.

"Vadovavomės numatytu planu. Įmonės ugniagesių komanda dirbo ir dieną, ir naktį. Vos pradėjus krauti žaliavinę naftą į vagonų cisternas, pasirodydavo brigada su sertifikuotu prietaisu, matuojančiu lakiųjų organinių junginių koncentraciją, tūkstantąją miligramo dalį. Galima sakyti, tai savotiška alternatyva mūsų uoslei. Pradėjus krauti naftą bendrovės darbuotojai vykdavo į pavėjinę pusę, kad gautų kuo tikslesnius duomenis. Po pirmųjų gyventojų pranešimų stebėjimai tapo dar dažnesni", – pabrėžė pašnekovas.

Nuo lapkričio 17 iki 27 d. aštuoniuose miesto taškuose įmonės specialistai nešiojamuoju prietaisu atliko per 130 matavimų, tai – kur kas daugiau nei yra būtina.

Buvo imtasi visų kompleksinių priemonių, kad lakiųjų organinių junginių koncentracijos sklaida už terminalo ribų ne tik kad neviršytų, bet ir nesiektų aplinkosaugos reikalavimų.

"Jeigu lakiųjų organinių junginių koncentracijos viršydavo 0,6, 0,7 miligramus kubiniame metre, kai norma yra net 5 miligramai kubiniame metre, prašydavau dviem šimtais kubinių metrų sumažinti krovą. Kitaip tariant, reguliavome procesą technologiniais režimais ir krovėme daugiau negu perpus lėčiau nei įprasta. Jeigu iki tol kraudami naftos produktus dirbdavome 1 300–1 500 kubinių metrų pajėgumu, tai dabar vidutiniškai – tik 600. Be to, pildami mazutus mažinome temperatūras. Iki šios dienos jau turime 800 sukauptų vagonų", – komentavo pašnekovas.

Normos nebuvo viršytos nė karto

"Klaipėdos naftos" aplinkosaugos specialistų stebėjimai rodo, kad leidžiamos normos nebuvo viršytos nė karto. Didžiausia lakiųjų organinių junginių koncentracija buvo 0,7 miligramo kubiniame metre prie sporto salės.

Teigiama, kad žmogus užuodžia kvapus, kai yra 0,3 miligramo, tuo metu 0,6 jau gali dirginti, o leistina LOJ koncentracija aplinkos ore yra 5 miligramai kubiniame metre.

"Reaguojame į žmonių skundus ir nuolat ieškome kompromiso tarp verslo interesų ir gyventojų gyvenimo kokybės", – patikino bendrovės atstovai.

Neatmetama, kad kvapai intensyvėja ir dėl vėjo krypties. Tai patvirtino ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.

"Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba mus informavo, kad pajūrio vėjai, deja, buvo nepalankūs Melnragei ir visam miestui. Tuo metu, kai gavome gyventojų pranešimus, vyravo pietryčių, pietų, pietvakarių, protarpiais ir šiaurės krypčių vėjai. Norime to ar ne, civilizacija turi ne tik savo privalumų, bet ir trūkumų. Vienas jų – krova, pajėgumai, temperatūriniai slenksčiai, kuriuos privalu peržengti. Klaipėdoje turime netgi dvi aplinkos oro kokybės matavimo stotis, nors remiantis Europos Sąjungos normatyvais pagal mūsų miesto gyventojų skaičių užtektų ir vienos. Taigi, didžiausi oro taršos viršijimai kietosiomis dalelėmis pastaruoju metu fiksuojami ne centre Bangų gatvėje, o Šilutės plente", – komentavo R.Dužinas.

Esą nieko keisto, kad kvapus gyventojai intensyviau užuodžia naktį ir per išeigines, nes tada žmonės dažniausiai būna namie.

"Darbai vyksta 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Visi procesai yra automatizuoti, čia negali kas nori, kaip nori šildyti ar krauti", – sakė G.Vitkauskas.

Numatė papildomas investicijas į aplinkosaugą

Bendrovė "Klaipėdos nafta" investuoja ne tik į krovos technologijų atnaujinimą, bet ir į aplinkosaugą, oro taršos prevenciją.

Krovos darbus bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama bendrovė privalo taikyti ir taiko šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką: iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys; iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kitus) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką patekti LOJ; kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.

Visi šie technologiniai įrenginiai sulaiko daugiau nei 98 proc. išsiskiriančių garų.

Gamybos vadovas G.Vitkauskas akcentavo, jog 2013 m. įmonė įsigijo angliavandenilių garų surinkimo įrenginį, vadinamą rekuperatoriumi, pažabojusį nuo geležinkelio estakadų perpylimo metu pasklidusius naftos produktų garus.

"Naftos produktų rekuperatoriaus pagrindinė funkcija – sugaudyti visus labiausiai lakius ir pavojingus benzino garus. Šį įrenginį įmonės darbuotojai itin saugo ir prižiūri, nes juo gebama pažaboti kvapus ir jų intensyvumą", – teigė G.Vitkauskas.

Maža to, bendrovė savo 2016–2020 m. strategijoje yra numačiusi skirti papildomų lėšų naujoms aplinkosauginėms technologijoms įsigyti ir diegti.