LAIVŲ SKRUBERIŲ LAZDA BALTIJOS JŪROJE

Laivybos Baltijos jūroje pavyzdys įrodo, kad lazda visada gali trenkti ir kitu galu.

Atsikratė senų laivų

Baltijos jūra buvo pirmoji pasaulyje, kur pradėti taikyti griežčiausi reikalavimai dėl iš laivų į orą išmetamų teršalų.

Prieš dešimtmetį vyko diskusijos, ką geriau diegti laivuose – įprasto jūrinio mazuto, kaip kuro dūmų, išvalymo įrangą, vadinamą skruberiais, ar dyzelinius, o dar geriau dujinius variklius.

Nugalėjo skruberių koncepcija. Vienkartinė 1–3 mln. eurų investicija į laivo skruberius pasirodė pigesnis variantas nei statyti naujus dujinius laivus ar prisitaikyti naudoti gerokai brangesnį už jūrinį mazutą dyzelinį laivų kurą.

Skruberių diegimo keliu nuėjo ir iš Klaipėdos uosto laivybos linijas turinčios jūrų keltų bendrovės.

Nauji reikalavimai iš Baltijos jūros į Juodąją jūrą, o tiksliau Ukrainą, išginė senuosius Lietuvos jūrų keltus, tokius kaip „Vilnius“ ir „Kaunas“, nes į juos diegti skruberius nebeapsimokėjo. Tai iš dalies buvo ir naudinga, nes Baltijos jūroje paspartėjo senų laivų atsikratymas.

Laikmetis: nuo 2015 m. Baltijos jūros laivuose atsirado specialios sistemos, kurios, naudodamos jūros vandenį, lyg per „dušą“ išplaudavo dūmus. / „Gcaptain.com“ nuotr.

Tarsi aferos dalis

Švedijos Geteborgo technologijos universiteto duomenimis, per laikotarpį nuo 2014 iki 2022 m. Baltijos jūroje skruberiai buvo įdiegti maždaug į 3 800 laivų.

Per tą patį laikotarpį Baltijos jūroje pastatyta vos pora dešimčių dujas naudojančių laivų. Šiandien drąsiai galima teigti, kad skruberiai pristabdė naujos kartos, iš esmės švarių laivų kūrimo procesus.

Jei ne skruberiai, galbūt jau šiandien Baltijoje būtų tūkstančiai dujomis varomų laivų? Galbūt greičiau kelią į laivus būtų prasiskynusios ir vadinamosios nulinės taršos technologijos su laivų baterijomis, alternatyviuoju kuru, tokiu kaip amoniakas, vandenilis ir kita?

Dalis aplinkosaugininkų, kurių tyrimai susiję su laivyba, skruberius įvardija kaip savotišką aferą, kuri buvo naudinga laivybos kompanijų savininkams, bet žalinga Baltijos jūros aplinkai. Teisingumo dėlei reikėtų akcentuoti, kad skruberių diegimas laivuose buvo ne laivų savininkų sumanymas. Tą daryti leido tarptautinės jūrų organizacijos. Skruberių diegimas laivuose netgi buvo remiamas Europos Sąjungos lėšomis.

Švedijos mokslininkų tyrimo duomenimis, kasmet į Baltijos jūrą iš laivų išleidžiama daugiau nei 200 mln. kubinių metrų aplinkai pavojingo laivų dūmų plovimo vandens.

Jūrų valymui nepasitarnavęs skruberių diegimas laivuose buvo ne laivų savininkų, o tarptautinių organizacijų sumanymas.

Netgi įvardinta konkreti suma, kad dėl skruberių naudojimo laivuose kasmet Baltijos jūrai daroma nuo 80 iki 120 mln. eurų žala.

Tai yra tiesioginė su skruberių technologija laivuose susieta žala. Į šią sumą neįtraukta šalutinė laivų žala, kai įvykus incidentui iš jų į jūrą išsilieja kuras – jūrinis mazutas – ir užteršia aplinką. Tokių atvejų, nors ir nedažnai, Baltijos jūroje būna.

Atskirų šalių draudimai

Kodėl aplinką nuo laivų taršos turėję saugoti skruberiai patys tapo jūros teršėjai?

Taršos mechanizmą neseniai atskleidė aplinkosaugos žurnalas „Nature Sustainability“. Sudegusio jūrinio mazuto išmetamų dujų valymo įrenginiai (skruberiai) pagal numatytą technologiją specialiame laivų kaminų įrenginyje plauna vadinamuosius dūmus.

Iki skruberių įdiegimo iš laivų kaminų į aplinką virsdavo juodi dūmai, dabar iš laivų plevena šviesus dūmas. Visos dalelės, kurios dūmus darė tamsius, iš jų per skruberį išplaunamos. Dalis teršalų surenkama, laikoma laive, po to atiduodama į kranto valymo įrenginius.

Tačiau aplinką teršia vanduo, kuris dūmams plauti imamas iš jūros, o panaudotas atgal į ją ir grąžinamas. Tai reiškia, kad su laivų dūmų plovimui naudojamu vandeniu į jūrą patenka kenksmingi dujų komponentai, tokie kaip sieros oksidas, sunkieji metalai, kiti kancerogeniški organiniai junginiai. Jų kiekiai nėra tokie dideli, kokie būtų, jei į orą kaip iki 2015 m. būtų išleidžiami neišplauti dūmai.

Pripažįstama, kad tarša iš tiesiogiai į jūrą išleidžiamų dūmų plovimo vandenų yra ir pakankamai žymi. Kai kurios šalys nacionaliniu lygiu jau priima sprendimus neleisti jų teritoriniuose vandenyse iš laivų skruberių sistemų išpilti dūmų plovimui naudotų užterštų vandenų.

Visai neseniai Danija uždraudė 12 jūrmylių spinduliu nuo jos pakrantės išpilti iš laivų dūmų plovimo vandenis. Panašius apribojimus yra priėmusios ir Vokietija, Prancūzija, Portugalija bei Turkija. Lietuvoje ši problema yra tarsi nematoma, nes vietos valdžia mieliau kovoja su savo žmonėmis įvesdama aplinkosaugines automobilių tikrinimo keliuose priemones.