LIETUVOS POZICIJA LAIVYBOJE PAGERĖJO

Pagal laivų kontrolės duomenis, Paryžiaus memorandumo (MoU) sąraše Lietuva kyla aukštyn.

Nebeliko praeities šešėlių

Ilgą laiką buvusi Paryžiaus memorandumo pilkajame sąraše Lietuva 2019 m. vėl grįžo į baltąjį sąrašą. Tais metais ji buvo 35 vietoje. 2020 m. Lietuva Baltajame sąraše buvo 39 vietoje (iš viso 41).

Šiemet ji yra 34 vietoje tarp 33 vietoje esančios JAV ir Suomijos 35 vietoje. Tai yra aukščiausia pastarųjų metų Lietuvos vieta.

Iš Europos šalių žemiau už Lietuvą baltajame sąraše yra tik Ispanija (36 vieta).

Lietuvą lenkia ir Rusija. Ji šiemet yra labai aukštoje 25-oje vietoje, šoktelėjo net 12 pozicijų iš 37-osios. 27-oje vietoje yra Latvija.

Iš viso baltajame sąraše yra 39 valstybės.

Buvimas šiame sąraše yra ne tik prestižinis, bet ir sudaro prielaidas, kad sąrašo valstybės laivai bus rečiau tikrinami, išliks galimybė, kad šalis ir kitais metais išsilaikys sąraše. Baltasis, kaip ir kiti sąrašai, formuojami pagal valstybių trejų metų tikrinimo duomenis. Tai, kad Lietuva ilgą laiką buvo pilkajame sąraše, susiję ir su buvusia Lietuvos jūrų laivininkyste.

Kaip prisimename, jos laivai dėl nemokumo ir techninių sąlygų būdavo areštuojami užsienio uostuose. Ši bendrovė oficialiai likviduota 2016 m. gegužės 30 d. Dabar jokie jos praeities nusižengimai nebedaro įtakos Lietuvos jūriniam verslui.

Įtaka mažų šalių kritimui

Pernai ir iki liepos 1 d. dar vis galiojančiame sąraše pirmoje vietoje buvo Jungtinė Karalystė. Tačiau naujajame reitinge jos pozicijos gerokai pablogėjo. Ji nusirito į 13-ą vietą. Patikrinus jos laivus 922 kartus, užfiksuota 17 atvejų, kai jie dėl pažeidimų sulaikyti.

Į pirmąją vietą iš penktosios šoktelėjo Danija. Atlikus 1 199 laivų tikrinimus, sulaikyta 12.

Antroje vietoje išliko Norvegijos vėliavos laivynas. Iš patikrintų 1 599 laivų sulaikyta 18.

Netikėtumas yra trečioji Maršalų Salų vieta. Šios šalies vėliavos laivai nuo 2018 iki 2020 m. buvo tikrinti 4 280 kartų (daugiau tikrinta tik Panamos vėliavos laivų – 5 754 kartus). 65 laivai buvo sulaikyti.

Lietuvos laivus inspektoriai per tą laiką tikrino 101 kartą. Užfiksuotas vienas laivo sulaikymas. 2018 m. gegužę Rusijoje dėl 9 pastabų buvo sulaikytas „Baltnautic Shipping“ generalinių krovinių laivas „Perseus“. 2021 m. šio laivo „Baltnautic Shipping“ laivų sąraše jau nebėra.

Tokioms valstybėms kaip Lietuva yra didelė tikimybė Paryžiaus memorandumo sąraše greitai nusiristi žemyn. Geriausias pavyzdys yra Estija, kuri pastaraisiais metais nuolat būdavo aukštesnėje pozicijoje nei Lietuva. Pernai ji buvo baltojo sąrašo 38 vietoje – šalia Lietuvos. Tačiau šiemet Estija jau atsidūrė pilkajame sąraše. Ji yra pirmoje pilkojo sąrašo vietoje arba, įskaitant ir baltąjį sąrašą, 40 vietoje.

Kaip ir Lietuvos atveju nuo 2018 iki 2020 m. buvo sulaikytas vienas Estijos vėliavos laivas. Tačiau jos reitingas gerokai mažesnis, nes laivas sulaikytas patikrinus laivus tik 71 kartą. Mažose valstybėse, kurių registruose laivų nėra daug, laivuose surastas vienas ar kitas pažeidimas arba laivų areštas gali smarkiai nustumti valstybes žemyn.

Ukraina pabėgo iš juodojo sąrašo

Šiemet pilkajame sąraše įvyko ir dar vienas esminis pokytis. Daugybę metų juodajame sąraše buvusi Ukraina pagaliau pakilo į pilkąjį sąrašą ir užima jame paskutiniąją vietą arba apskritai yra 61-oje vietoje. Iš 83 tikrintų jos laivų 10-yje buvo užfiksuoti ryškūs pažeidimai ir jie sulaikyti.

Iš Europos šalių pilkajame sąraše dar yra Lenkija – apskritai imant 46-oje vietoje. Iš 63 tikrintų laivų trys buvo sulaikyti. Šveicarija yra 57-oje vietoje. Iš 56 tikrinimų 6 laivai sulaikyti. Šios šalies buvimas tokioje žemoje vietoje stebina. Kita vertus, tai nėra jūrinė valstybė, todėl jos jūrinė sistema nefunkcionuoja taip gerai, kaip šveicariški laikrodžiai.

Juodajame sąraše, kur iš viso 9 šalys, iš Europos liko tik dvi valstybės – Moldova (66 vieta) ir Albanija – paskutinė 70 vieta. Patikrinus 74 Albanijos vėliavos laivus, net 17 iš jų buvo sulaikyti. Ji iš viso Paryžiaus memorandumo sąrašo yra vienintelė įvardinta kaip aukštos rizikos šalis.