LIETUVOS ŽVEJAI BĖGA IŠ KLAIPĖDOS

Vis daugiau Lietuvos žvejybos bendrovių savo žvejybos laivus pradeda laikyti kaimyninės Latvijos Liepojos uoste.

Trūksta žvejybos specialistų

Įvairiais duomenimis, šiuo metu Liepojos uostas jau tapo prieglaudos vieta maždaug septynioms Lietuvos žvejybos bendrovėms.

Kyla klausimas, kodėl Lietuvos žvejai palieka Klaipėdos uostą. Atsakymas paprastas – Liepojoje jiems suteikiamos geresnės veiklos sąlygos - pigiau nuomojamos laivų stovėjimo vietos, lengviau prieinamos ir kokybiškesnės yra laivų remonto, aprūpinimo paslaugos.

Viena pirmųjų Klaipėdą į Liepojos uostą iškeitė bendrovė „Baltijos žuvys“. Jos vadovas Arvydas Žiogas teigė, kad į Liepojos uostą prieš aštuonerius metus išėjo pagrinde dėl to, kad Lietuvoje trūko gerų žvejybos laivyno specialistų.

„Latvijoje buvo daugiau žvejybos specialistų ir mums laikant laivus Liepojoje, buvo lengviau suformuoti laivų įgulas iš profesionalių žvejų“, - tikino jis. Lietuvoje žvejybos laivyno kadrų problema realiai po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo sprendžiama. Žvejybos įmonės laivuose jaučia didžiulį jaunų specialistų stygių. Jei ir atsiranda jauni žmonės, kiek apsistumdę laivuose, jie vyksta darbo ieškoti ir kelis kartus geriau apmokamus norvegų ar škotų žvejų laivus.

Pranašesnė už Klaipėdą

Bendrovė „Baltijos žuvys“ Liepojos uoste nuolat laiko du 25 metrų ilgio, 220 kilovatų galios Baltijos jūros žvejybos laivus.

„Liepojos uostas palyginti su Klaipėda turi daugybę pranašumų. Man net sunku būtų pasakyti, kuo išsiskiria Klaipėdos uostas palyginti Liepoja“, - svarstė A.Žiogas.

Lietuvoje buvo padaryta klaidų, kai žvejybos uostas buvo statomas tik atsižvelgus į kelių didžiųjų žvejybos bendrovių interesus, smulkesnius žvejus paliekant tarsi nuošalyje.

Klaipėdoje žvejų uostas yra pietinėje dalyje. Tiek išplaukiant iš jo, tiek grįžtant reikia įveikti papildomai apie 20 kilometrų. Žvejams, kurie skaičiuoja kiekvieną išlaidų dalį, tai yra apčiuopiami pinigai.

Tuo tarpu Liepojoje žvejų uostas yra šalia uosto kapitono bokštelio, netoli uosto vartų. Vien jau tai leidžia sutaupyti žymias išlaidas dėl kuro.

Kitas niuansas tai, kad strimelių ir šprotų žvejybos rajonai prasideda į dešinę ir kairę vos tik išplaukus per Liepojos uosto vartus.

„Liepojos uoste žvejai yra draugiškesni, noriai dalinasi informacija apie žvejybos vietas. Neatsitiktinai Baltijos jūroje prie Liepojos gali pamatyti vaizdelį, kaip žvejų laivai tarsi paukščiai išskrenda iš uosto ir nutupia jūroje vieni šalia kitų“, - pastebėjo A.Žiogas.

Žuvų priėmime – akmens amžius

Pagal laivų techninį aprūpinimą, remonto bazę, žuvų priėmimą Klaipėdos uostas taip pat gerokai atsilieka nuo Liepojos.

„Išplaukdamas į žvejybą Klaipėdoje ne visada gausi ledo, o jei gausi, jo kaina didelė. Tuo tarpu Liepojos uoste yra 3-4 ledo generatoriai, todėl ledo kaina yra prieinama“, - pastebėjo A.Žiogas.

Jo teigimu, Liepojoje yra nepalyginamai geresnės sugautų žuvų priėmimo sąlygos.

„Palyginti su Liepoja, Klaipėdoje tebėra akmens amžius – žuvys čia, kaip senais laikais, priiminėjamos dėžėse. Tuo tarpu Liepojoje veikia žuvų siurblys, kuriuo mielai naudojasi Lietuvos žvejai“, - tikino A.Žiogas.

Jo teigimu, Latvijoje labiau išvystyta ir žuvų, ypač strimelių ir šprotų, apdorojimo pramonė.

Kodėl yra toks skirtumas tarp vienintelio Lietuvos žvejybos uosto Klaipėdoje ir ne pagrindinio Latvijos žvejybos uosto Liepojoje?

Didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos jūrinės žvejybos verslo vystymui daro ir nuolatiniai nesutarimai tarp žvejų, Lietuvos valstybės skirstomų strimelių ir šprotų kvotų koncentravimas su viena žvejybos grupe susietose rankose. Lietuvos žvejybos sistemai blogą įtaką daro ir pernelyg didelis jos priklausymas nuo politinių permainų ir valdančių politinių jėgų savanaudiškos įtakos Žemės ūkio ministerijai.

Vystant Klaipėdos žvejybos uostą ne pačiais geriausiais principais buvo panaudotos ir ES paramos lėšos.