MEZGINIŲ VIRTUOZEI – AUGINTINIŲ EGZAMINAS

Paversk savo pomėgį darbu, ir dirbti nebereikės nė vienos dienos. Nors klaipėdietė Inga Vaicekauskienė turi tokią prabangą, tačiau su šiuo posakiu veikiausiai sutiktų tik iš dalies. Nuostabius mezginius kurianti moteris neneigia, jog ši veikla suteikia begalinio kūrybinio džiaugsmo ir pasitenkinimo, tačiau sykiu reikalauja ypatingo kruopštumo, kantrybės bei laiko.

Pasisavino "Katiušą"

Nors šiandien parduotuvių lentynos lūžta nuo pasiūlos, tačiau, kaip pripažino mados ir stiliaus studijos "Le Velvet" įkūrėja, moterų, kurios norėtų išmokti megzti, siūti ar pagilinti savo žinias šioje srityje, nestinga.

"Atsakymas, manau, slypi mūsų moterų charakteryje ir būdo savybėse. Kiek teko pažinti savo klientes, turbūt kas antra gyvenime yra ką nors sukūrusi savomis rankomis: siuvusi, mezgusi, nėrusi, vėlusi vilną, vėrusi papuošalus, gaminusi puokštes, dekoravusi namus ir pan. Daugeliu atveju tam reikia didžiulio užsispyrimo bei kantrybės. Taip pat manau, kad norui išmokti pagaminti savo rankomis rūbą ar papuošalą turi įtakos siekis išsiskirti bei susikurti savitą stilių už prieinamą kainą. O lūžtančios parduotuvių lentynos ne visada garantuoja, jog rasi geriausią kokybės ir kainos santykį, bei tai, kas labiausiai atitinka tavo asmeninį skonį", – pripažino pašnekovė.

Pati Inga į rankdarbius su aistra kibo dar vaikystėje.

"Kartą, suradusi namie mezgimo ir nėrimo pradžiamokslį, savarankiškai jį išstudijavau ir buvau užburta bei užhipnotizuota taip, kad atsikėlusi penktą ryto čiupau vąšelį, vilnonius siūlus ir nunėriau broliui šlepetes! Mama negalėjo tuo patikėti, o aš tuo metu pajutau pirmąjį kūrybos teikiamą džiaugsmą, – šypsojosi pašnekovė. – Po keleto metų mamai kaimynė už 50 rublių pardavė senutėlę mezgimo mašiną "Katiuša". Tais laikais tai buvo vertinga retenybė, pargabenta iš užsienio. Pasisavinau ją nuo pat pirmos dienos. Dabar pati nesuprantu, kaip, kokiais metodais išsiaiškinau jos veikimo principus, tačiau šios senoviškos mašinos dėka gimė ne vienas mezginys."

Karjera nedžiugino

Tačiau suprasti, jog rankdarbiai ir yra tikrasis jos pašaukimas, "Le Velvet" mados ir stiliaus studijos įkūrėjai prireikė nemažai laiko.

"Tik baigusi mokyklą pradėjau mokytis ir dirbti verslo vadybos srityje. 15 metų kilau karjeros laiptais, teko padirbėti įvairių kompanijų vadove: didelis darbo tempas, nuolatiniai mokymai, klientai. Iš šalies žiūrint, viskas atrodė puikiai ir vyko pagal planą, bet laiminga ten nesijaučiau", – prisipažino Inga.

Tad susilaukusi antros atžalos klaipėdietė nusprendė, jog atėjo laikas pokyčiams, ir ėmėsi moteriškų lengvųjų rūbų siuvimo bei konstravimo ir modeliavimo studijų.

"Siuvau laisvalaikiu namie savo malonumui – sau, mamai, draugėms. Kadangi užsakymų daugėjo, supratau, jog viena jų tikrai neįgyvendinsiu. Taip gimė mados ir stiliaus studija, – pradžią prisiminė pašnekovė. – O ilgainiui veikla pasipildė "Le Velvet" akademija, nes norėjosi suteikti galimybę moterims ne tik išmokti siūti ar megzti, bet ir gerai praleisti laisvalaikį."

Anot Ingos, besidarbuojant su individualiais siuvimo užsakymais ėmė trūkti kūrybinės laisvės, taip šalia siuvimo atsirado mezgimas, kuris vis labiau ir labiau įtraukė.

Modelius regi ir sapne

Ir šiandien Inga dažniau renkasi mezgimą, kadangi pastaruoju metu laiko užtenka tik vienai pamėgtų veiklų.

"Siūdama jau aiškiai žinau, iš kokio audinio rūbas įgaus tam tikrą formą, o mezgant netikėtumų tiek daug! Nors ir esi numačiusi modelį, medžiagą turi "pasigaminti" iš siūlų pati. O jie kas kartą "suskamba" vis kitaip, priklausomai nuo pasirinkto mezgimo rašto, virbalų storio, siūlų rūšies, netgi spalvos. Ir pats mezgimas – daug ilgesnis procesas, kur galutinis rezultatas gali skirtis nuo suplanuoto. Bet turbūt tai mane labiausiai ir žavi", – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, kaip gimsta jos modeliai, Inga prisipažino, jog idėjos gali pasibelsti netikėčiausiu metu.

"Kartais, atsibudusi naktį, suprantu, jog ką tik susapnavau tai, ką artimiausiu metu žūtbūt sukursiu. Gal tai bus siūtas rūbas, o gal – mezginys. Vis dar stebiuosi, kaip įdomiai sukurtos žmogaus smegenys – apie tai, apie ką kartais vos akimirką pagalvoji dieną ir paslepi į tolimiausią kamputį ateičiai, ima ir išlenda konkretaus fragmento, detalės, rašto ar modelio pavidalu sapne. Pasitaiko, kad pastebėjus tam tikrą mezgimo raštą žurnale ar interneto platybėse, iškart prieš akis iškyla vaizdas modelio, kurį numegsiu. O kartais, tiesiog vaikščiodama gamtoje, pamatau neįprastą formą ir suvokiu – toks bus būsimo mezginio dekoro raštas. Galvoje visada laikau tuos vaizdinius, kartais nusipiešiu jų eskizus, kad nepamirščiau, iki ateis jų eilė", – atskleidė klaipėdietė.

Pietietės vilnos nesibodi

Ingos mezginiai turi gerbėjų įvairiose pasaulio šalyse. Anot Ingos, jos klientės – išskirtinius rūbus mėgstančios moterys, vertinančios rankų darbą bei natūralias medžiagas.

"Paskutiniai darbai iškeliavo į Ameriką, Airiją, Gruziją, Angliją, Vokietiją, ir netgi, mano nuostabai, į Ispaniją bei Italiją – juk tai mezginiai iš vilnos! Pastarųjų šalių klientės, kaip pačios prisipažino, žiemą juos dėvės vietoje paltų", – pasakojo pašnekovė.

Ingos pastebėjimu, tautietės mieliau renkasi nuosaikesnes spalvas. Mėgstamiausios – ruda, smėlio, tamsiai mėlyna. O šiltesnėse klimato juostose gyvenančios moterys pageidauja ryškių – rožinių, fuksijos, raudonų, ochros, indigo mėlynumo – tonų.

"Kalbant apie modelius, klientės Lietuvoje kritiškiau vertina savo figūrą, joms labai aktualu, kad rūbas ne tik puoštų, būtų praktiškas, bet dar ir lieknintų. Palyginimui – užsienietės mieliau renkasi patogumą, tai yra vadinamojo oversize dydžio modelius", – palygino moteris.

Pakaustyti blusą

Ilgiausiai Ingos kurtas rūbas – kiauraraščiu megzta šilko ir moheros suknelė. Šis apie mėnesį megztas prabangus rūbas iškeliavo į Londoną.

"Antrąją vietą veikiausiai užimtų kardiganai iš pynių – jiems numegzti ir susiūti, taip pat išplauti ir išdžiovinti, kad įgautų reikiamą formą, reikia mažiausiai šešiasdešimt darbo valandų, tai yra netoli dviejų savaičių", – įvertino "Le Velvet" įkūrėja.

O kokį netikėčiausią drabužį teko megzti Ingai?

"Negalėčiau jo pavadinti netikėčiausiu, bet pačiu mažiausiu, ko gero, taip. Praėjusį rudenį mūsų šeimoje apsigyveno dvi rusų toiterjerės. Jų svoris – apie 1,5 kg, tad turbūt nesunku įsivaizduoti, kad jos tik šiek tiek didesnės už žiurkėnus. Mano nuostabai, apsilankius pas veterinarą, šis iš karto liepė apsirūpinti šilta apranga žiemai, mat jos, pasirodo, tokios jautrios šalčiui, kad esant minusinei temperatūrai gali nualpti. Tad teko megzti nykštukinio dydžio paltus ir kepures", – šypsojosi pašnekovė.

Renkasi laisvą aprangą

Paklausta apie savo pačios garderobą, Inga šmaikštauja: "Tai kad aš išvis neturiu kuo apsirengti!"

O išties jos spintoje būtų galima rasti po lygiai tiek individuliai siūtų, tiek megztų, tiek pirktinių daiktų.

"Kadangi nuo pat mažens jaučiu ypatingą poreikį šilumai, ruduo, žiema ir megzti rūbai man – neatsiejami dalykai. O pastaruoju metu labai pamėgau laisvą, neįpareigojančią aprangą – džinsus, megztukus. Šiandien jau su siaubu prisimenu dienas, kai teko dirbti vienoje įmonėje, kur pagal vidaus taisykles net vasarą privalėdavome dėvėti pėdkelnes bei iki kaklo susagstytus marškinius", – pripažino pašnekovė.

Anot Ingos, kalbant apskritai apie aktualiausias mezginių tendencijas, šiuo metu "ant bangos" – stambūs raštai, įvairios pynės, oversize dydis.

"Šio rudens sezono mezginių dekorui naudojamos dirbtinio kailio, odos, stambių metalinių užtrauktukų detalės. Bet kad ir kokios vyrautų mados bei tendencijos, manau, kiekviena moteris turėtų pasirinkti labiausiai jos figūros tipą atitinkantį modelį. Aklai vadovautis nei spalvų, nei modelių prognozėmis nevertėtų. Kiekviena esame unikali, tad ir rūbus turėtume rinktis, atsižvelgdamos į figūros tipą, plaukų, odos bei akių spalvą", – akcentavo kūrėja.