NEĮGALIEJI – LYG RAUPSUOTIEJI?

Į kraują įaugęs Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimas žeidžia pačius neįgaliuosius. Dalis klaipėdiečių jį apibūdina kaip baisų, netinkamą ir diskriminuojantį žmones su negalia. Aiškinama, kad neįgalieji – ne raupsuotieji ir jiems nereikia išskirtinės vietos.

Pavadinimas turėtų išnykti

Paplūdimys, esantis tarp Antrosios Melnragės ir Girulių, nuo seno vadinamas Neįgaliųjų. Šis pavadinimas vartojamas ne tik buitinėje kalboje, bet ir informacinėse lentelėse, dokumentuose.

Miesto tarybos narys Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad šis pliažo vardas diskriminuoja ir žeidžia neįgaliuosius.

"Visi paplūdimiai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Nereikia išskirti atskiros vietos. Tokio pavadinimo apskritai neturėtų likti ne tik dokumentuose, bet ir žmonių pokalbiuose. Šiam paplūdimiui reikėtų suteikti kitą vardą arba vadinti tiesiog Antrosios Melnragės", – tvirtino tarybos narys.

S.Liekis pabrėžė, kad neįgalieji turi būti integruoti į visuomenę.

"Neįgalieji turi būti tarp mūsų. Jiems tikrai nereikia atskirų paplūdimių, parduotuvių ar kažkokių įstaigų. Nereikia akcentuoti, kad ši vieta, skirta neįgaliesiems", – teigė pavaduotojas.

Tarybos narys bandė išsiaiškinti, ar Neįgaliųjų vardas paplūdimiui suteiktas oficialiai, tačiau aiškaus atsakymo iš savivaldybės darbuotojų nesulaukė.

"Niekas negalėjo patvirtinti, kad šis vardas oficialus, bet kai kuriuose dokumentuose ar informacinėse lentelėse naudojamas", – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Skamba baisiai ir įžeidžiamai

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas pritarė S.Liekio minčiai dėl Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimo. Vadovo nuomone, šis skamba baisiai.

"Daug metų kalbu, kad šis vardas netinkamas paplūdimiui. Susidaro įspūdis, kad neįgalieji – lyg raupsuotieji, kurie turi atskirą zoną ar ligoninę. Kaip jiems jaustis? Neįgaliesiems privalo būti pritaikyti visi pliažai", – pabrėžė vadovas.

V.Urbonas negalėjo pasakyti, ar tai oficialus paplūdimio pavadinimas, tačiau nurodė, kad šis vartojamas ir dokumentuose.

"Sunku pasakyti, iš kur šis pavadinimas atsirado. Veikiausiai jo šaknys siekia sovietinius laikus", – svarstė direktorius.

Nevykęs, bet prilipęs

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, minėtam paplūdimiui nėra oficialiai suteiktas Neįgaliųjų vardas.

"Tiesiog žmonės taip vadina, kad nesusipainiotų. Pritariu, kad šis pavadinimas nevykęs, bet prilipęs", – tvirtino direktorius.

L.Dūdos nuomone, šio paplūdimio pavadinimo problema būtų išspręsta, jei šalia atsirastų koks nors objektas. Siūlymų statyti prieigose esančioje aikštelėje sveikatingumo ar pramogų centrus buvo, bet neatsirado investuotojų.

Vadovas atkreipė dėmesį, jog inicijuoti pavadinimo suteikimą paplūdimiui gali ir visuomenė, tačiau atkreipė dėmesį, kad naujovės sunkiai prigyja.

Manau, tikrai reikės laiko, kol prigis naujasis.

"Sudėtinga ir sugalvoti. Nepavadinsi "Trečiąja Melnrage", "Melnrage kvadratu" ar "Nuliniais Giruliais". Nauji pavadinimai sunkiai prigyja. Dabar siūloma pakeisti Trinyčių tvenkinio pavadinimą į Malūno. Manau, tikrai reikės laiko, kol prigis naujasis", – teigė vadovas.

L.Dūda akcentavo, kad senieji pavadinimai stipriai įauga į kraują žmonėms. Vis dar yra klaipėdiečių, kurie Lietuvininkų aikštę vadina "puškos", o Atgimimo – "Lenino".

"Buvo organizuoti ir pavadinimo rinkimai Poilsio parkui. Išrinktas Jūros vardas, bet jis neprigijo. Be to, nebuvo ir užregistruotas", – priminė direktorius.

Pasak vadovo, suteikus paplūdimiui pavadinimą, būtų pakeisti ir užrašai informacinėse lentelėse.

Nori nuvažiuoti prie vandens

S.Liekis džiaugėsi, kad pastaraisiais metais skiriamas didesnis dėmesys pliažų pritaikymui neįgaliesiems. Jo teigimu, situacija yra nebloga, nors dar sunku pasakyti, kas laukia vasarą.

Kaip vieną patogiausių judėjimo negalią turintiems žmonėms miesto tarybos narys išskyrė centrinį Smiltynės pliažą, kuris pretenduoja gauti Mėlynosios vėliavos statusą.

"Ten neįgaliesiems patogu patekti į paplūdimį. Gal net patogiau nei tame, kuris vadinamas neįgaliųjų. Neįgaliųjų reikalų taryba pateikė pastabas dėl tualetų Smiltynėje savivaldybei, ir klaidos yra taisomos", – patikino tarybos narys.

S.Liekis pabrėžė, kad, pritaikant paplūdimius neįgaliesiems, pasitempti yra kur. Neringa turi specialų vežimėlį, skirtą plūduriuoti vandenyje.

"Siūlysime ir mūsų paplūdimių prižiūrėtojams tokį įsigyti", – informavo pavaduotojas.

S.Liekis pastebėjo, jog judėjimo negalią turintys žmonės labiausiai norėtų, kad galėtų privažiuoti prie pat vandens.

Takus būtų galima nutiesti ir iki paplūdimio kavinių.

Žada daugiau patogumo

V.Urbonas pabrėžė, kad visus pliažus stengiamasi pritaikyti neįgaliesiems.

Judėjimo negalią turintys žmonės gali patekti beveik į visus pliažus.

Nauji, beveik iki vandens takai nutiesti Smiltynėje ir vadinamajame neįgaliųjų pliaže.

"Neišskiriame nė vieno paplūdimio. Vadinamasis neįgaliųjų pliažas išsiskiria tik tuo, jog yra didesnė persirengimo kabina, kad būtų galima įvažiuoti vežimėliu. Jei būtų poreikis, galėtume praplatinti ir kitas kabinas. Problemų nekiltų", – teigė vadovas.

Tačiau kai kuriuose ruožuose įrengti takų neįgaliesiems neįmanoma arba tai kainuotų labai daug.

Anot V.Urbono, neįgalieji akcentuoja, kad nori, jog būtų įmanoma nuvažiuoti prie pat jūros.

Tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad to negalima remiantis kai kuriais teisės aktais.

Be to, jūra nuolat pakyla ir nuslūgsta. Pakilimo metu vanduo užlieja apie du metrus daugiau ploto, o vėliau atsitraukia.

"Tako juk nepakilnosi. Rūpesčių keltų ir bangos. Po nakties medinio tako gali išvis neberasti", – samprotavo vadovas.

Vis dėlto paplūdimių prižiūrėtojai suka galvas, kaip padaryti, kad neįgalieji pasiektų vandenį.

Planuojama įsigyti specialų vežimėlį, kad judėjimo negalią turintys žmonės galėtų išsimaudyti. Gali būti, jog ši naujovė atsiras jau šį sezoną. Toks vežimėlis kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

"Neįgalusis atvažiuotų prie tako pabaigos. Ten būtų pultelis, kurį paspaudus ateitų gelbėtojas, padėtų pasiekti vandenį ir persėsti į specialų vežimėlį, kad galima būtų išsimaudyti. Neįgalieji nori būti laisvi, savarankiški, kuo mažiau priklausomi nuo kitų. Technologijos jiems gali padėti tokiems pasijausti", – įžvelgė V.Urbonas.