Oro tarša – kiekvieno rūpestis | KaunoDiena.lt

ORO TARŠA – KIEKVIENO RŪPESTIS

  • 13

Pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys oro taršos mažinimui. Miestai labiausiai kenčia nuo užterštumo kietosiomis dalelėmis. Klaipėda – ne išimtis. Pabrėžiama, kad prisidėti prie oro taršos mažinimo gali kiekvienas ir tam nereikia didelių pastangų.

Gali pakenkti sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys. Jo sudėtyje gali būti įvairių komponentų, tokių kaip rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių. Kietosios dalelės gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pažymėjo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis uostamiestyje yra didžiausia problema, palyginti su kitais teršalais. Tačiau, vertinant ilgametę patirtį, per metus ši tarša dažniausiai neviršija reikalavimų.

„Užterštumą kietosiomis dalelėmis Klaipėdoje kasdien matuoja dvi stotelės. Viena jų yra miesto centre, Bangų gatvėje, kita – Šilutės plente. Šiemet pirmoji užfiksavo, kad tarša kietosiomis dalelėmis normas viršijo tris dienas, antroji – 27-ias, kai leidžiama 35-ias“, – teigė vedėja.

R. Jievaitienė pabrėžė, kad taršos kietosiomis dalelėmis rezultatai nėra prasti. Per paskutinius trejus metus dienų, kai ši tarša viršija normas, nebuvo daugiau nei 35 per metus.

„Savivaldybė kasmet atlieka oro taršos monitoringą. Klaipėdoje ji nedidėja. Metų rezultatai būna labai skirtingi. Vienais metais būna daugiau dienų, kai tarša viršija normas, kitais – mažiau, tačiau metinių reikalavimų neviršijame“, – patikino vedėja.

Turi žinoti didžiausius teršėjus

R. Jievaitienė atkreipė dėmesį, kad oro taršai įtakos turi ir meteorologinės sąlygos. Pučiant vėjams, teršalai išsisklaido ir tampa nekenksminga žmogui.

Uostamiesčio savivaldybė imasi priemonių, norėdama sumažinti oro taršą. Siekiant, kad kietųjų dalelių kiekis neviršytų normų, pavasarį skubama kuo greičiau sušluoti kelkraščiuose, ant šaligatvių po žiemos susikaupusį smėlį, druską.

Ilgą laiką vyraujant sausiems orams, plaunami kelkraščiai, laistomi keliai su žvyro danga. Rūpinamasi ir miesto želdinių, kurie valo orą, sulaiko teršalus, atnaujinimu. Sodinamos gyvatvorės, medžiai. Ypač prie intensyvių gatvių.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas įsitikinęs, kad kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo, tačiau pirmiausia būtina žinoti didžiausius teršėjus.

„Mokslininkai visame pasaulyje sutaria, kad pirmoje vietoje yra lėktuvai, antroje – laivai, o trečioje – kitas transportas: traukiniai ir automobiliai. Pirmųjų dviejų miestas negali kontroliuoti, bet trečiajam gali daryti įtaką“, – pažymėjo vicemeras.

Automobilį iškeitė į pasivaikščiojimą

A. Šulco teigimu, pirmiausia miestas stengiasi investuoti į viešąjį transportą. Dalis uostamiesčio autobusų yra varomi dujomis. Šios transporto priemonės draugiškesnės aplinkai.

Artimiausiu metu ruošiamasi įsigyti daugiau ekologiškesnių autobusų, ne tik varomų gamtinėmis dujomis, bet ir išbandyti elektrinius. Pradedama rengti galimybių studija dėl tramvajaus, kurio emisija į orą lygi nuliui, linijos įrengimo mieste.

A. Šulcas patikino, kad klaipėdiečiai pakankamai daug juda. Nemaža dalis į darbą eina pėsčiomis. Vis daugiau žmonių darbo vietą pasiekia ir dviračiais. Automobilių atsisakymas mažina oro taršą, tad jie tą skatinami daryti. Praėję metai uostamiestyje buvo paskelbti Darnaus judumo. Miestiečiai buvo kviečiami daugiau judėti, sportuoti, automobilius pakeisti bevariklėmis transporto priemonėmis.

„Plečiame, nuolat atnaujiname pėsčiųjų ir dviračių takus. Baigiame rengti Darnaus judumo planą, kuriame bus numatyta, kokios miesto vietos turėtų būti skirtos tik pėstiesiems, bevariklėms transporto priemonėms, kur negalėtų įvažiuoti sunkusis transportas“, – pažymėjo vicemeras.

A. Šulcas patikino, kad ir pats stengiasi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, o jei per dieną nenueina 6–10 km, jaučiasi nejaukiai: „Stengiuosi objektą, kuris yra dviejų kilometrų spinduliu, pasiekti pėsčiomis ir nesinaudoti jokiomis transporto priemonėmis.“

Pats vicemeras vairuoja hibridinį automobilį. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europos valstybės ir miestai, siekdami sumažinti oro taršą, siaurina kelius, draudžia transportui įvažiuoti į kai kurias gatves.

„Pasaulis, per miestus tiesęs autostradas, dabar mažina automobilių srautus. Pasuko visai kitu keliu. Kai kurios valstybės po kelerių metų žada nebeleisti pardavinėti iškastiniu kuru varomų automobilių. Mes Lietuvoje vis dar meldžiamės išmetamajam dujų vamzdžiui. Jei nieko nesiimsime, oro tarša tikrai nesumažės, o tai turės neigiamos įtakos mums patiems“, – akcentavo vicemeras.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

hm

Pasakorius mat, kilometrą aplink nueina. Socialistinio didvyrio medalį jam. Yra lygtais čia tokios problemos kaip kokiam dideliam mieste. Ne iš neturėjimo kur pinigų dėt žmonės automobilius perka, o iš būtinybės.

Ei zinove,

Iki penkiu visi moka suskaiciuoti. Savo sapaliojimus galesite vaikams vakarienes metu papasakoti. Danges upe, reiskia ir gatve Danges. O skvero, jauciu, greitu metu gali ir nelikti... :D

> Klaipėdos gyventojai irgi žmonės, ne tik liberalai

Visu pirma Klaipedoje nera Danges gatves, Antra Danes skvero niekas nenaikina ir nereikia cia savo sapaliojimu viesai skleisti, Trecia visi miesto tiltai yra senosios Klaipedos centre ir visi jie yra keturiu juostu. Ketvirta Danes gatve nebus keturiu juostu. Penkta, kodel komentuojate jei nieko nezinote, jus joks klaipedietis, nes nesidomite realia situacija tik skleidziate mela
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS