ORO UŽTERŠTUMUI – DIDESNIS DĖMESYS

Kitus penkerius metus uostamiestyje bus didesnis dėmesys skiriamas oro taršai. Pastarąją siūloma tirti daugiau vietų nei anksčiau. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad daugiau rūpesčių nei oro tarša uostamiestyje kelia triukšmas.

Padidino vietų skaičių

Kitą savaitę vyksiančio posėdžio metu Miesto tarybai bus pateikta tvirtinti Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2021 m. programą.

Pastarąją parengė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centras.

Aplinkos monitoringo metu tradiciškai bus atliekami oro taršos matavimai. Tai bus daroma 28 vietose – penkiomis daugiau nei anksčiau.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro mokslo darbuotoja Raimonda Ilginė pasakojo, kad taškai, kuriuose bus atliekami tyrimai, parinkti siekiant įvertinti transporto srautų, pramonės įmonių bei uosto ūkinės veiklos poveikį gyvenamai aplinkai.

Triukšmo matavimai bus atliekami 42 vietose. Jos parinktos, įvertinus praėjusio monitoringo rezultatus, išskyrus tris tyliąsias zonas. Atsirado ir naujų taškų. Vienas jų – Jūrininkų prospekte.

Atliekant tyrimus, siekiama įvertinti transporto srautų – automobilių ir geležinkelio, pramoninės veiklos keliamo triukšmo sklaidą mieste.

Tyrimus atliks ir LEZ-e

Mažesnis dėmesys bus skiriamas dirvožemio tyrimams. Pastarieji bus atliekami 151 vietoje. Anksčiau tokių buvo 208. Atsisakyta 57 stebėsenos vietų, nes jos neteko aktualumo.

Iš praeito monitoringo laikotarpio paliktos 125 stebėsenos vietos. Pastarosios yra greta mokymo įstaigų, stadionų, vaikų lopšelių-darželių. Viešosios paskirties teritorijose numatytos dvi naujos stebėsenos vietos, siekiant įvertinti uosto ūkinės veiklos poveikį.

Devyniose tyrimo taškai pasirinkti, siekiant įvertinti dugno nuosėdų taršą vandens telkiniuose. Kai kuriuose iš jų buvo atlikti valymo darbai.

R.Ilginė pabrėžė, kad svarbu įvertinti LEZ-o poveikį aplinkos kokybei. Jo teritorijoje yra, Kretainio ir K1 upeliai, į kuriuos patenka su nuotekomis bei atmosferiniais krituliais nusėdę teršalai. Čia esančiuose vandentakiuose numatoma tyrimus atlikti dvylikoje monitoringo vietų.

Bus stebimi ir vandens telkiniai. Tyrimai numatyti 10 vietų. Beveik visos buvo tiriamos ir ankstesnio monitoringo metu. Bus pridėta tik viena papildoma – Draugystės parko tvenkinys, esantis greta Statybininkų prospekto. Jis yra izoliuotas nuo kitų šioje teritorijoje esančių telkinių.

Pasigedo kvapų tyrimų

Numatyta stebėti ir biologinę įvairovę mieste. Bus stebimi paukščiai, varliagyviai, žuvys, augalija, želdinių būklė. Siūloma pradėti stebėti ir šikšnosparnių monitoringą bei kraštovaizdžio Žardės ir Purmalių piliakalnių tyrimus.

R.Ilginė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje yra pakankamai didelė paukščių įvairovė. Taip pat nurodė, kad kai kurių sparnuočių populiacijai įtakos gali turėti pastatų renovacija.

Tačiau, pasak mokslo darbuotojos, šią problemą galima spręsti iškeliant lizdus. Tai nėra sudėtinga. Reikia pakabinti sukaltą dėžutę.

R.Ilginė pasakojo, kad Lietuvoje gyvena 15 rūšių šikšnosparnių. 11 jų įtrauktos į Raudonąją knygą, kurioje surašyti saugomi gyvūnai. Pagal galiojančius teisės aktus už sunaikintas šikšnosparnių buveines ir šikšnosparnius yra numatomos baudos.

„Klaipėdos mieste šikšnosparnių stebėjimo vietos yra fiksuotos daugelyje rajonų. Rasta įdomių jų rūšių. Tačiau nėra jokios informacijos apie šios unikalios žinduolių grupės rūšinę sudėtį ir gausą. Monitoringo metu surinkti duomenys būtų panaudojami retų rūšių išsaugojimo programų ruošimui ir realizavimui, visuomenės ekologiniam švietimui“, – pasakojo mokslo darbuotoja.

Skaičiuojama, kad penkerių metų programos įgyvendinimui reikėtų 233 tūkst. eurų.

Klausimą svarstę politikai domėjosi, kodėl į monitoringą nebuvo įtraukta kvapų stebėsena. Atkreiptas dėmesys, kad tokius patikrinimus atlikti sudėtinga.

Pristatymo metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad oro monitoringas uostamiestyje yra geras. Tiriamos medžiagos dažniausiai neviršija nustatytų ribinių dydžių. Kur kas prastesnė situacija su triukšmu. Pastarasis dažniausiai viršija leistinus dydžius.