PAPLŪDIMIAMS GELBĖTI REIKIA STRATEGIJOS

Nykstančiuose paplūdimiuose mokslininkai nesiūlo statyti bangolaužių, bunų ar betoninių sienelių. Teigiama, kad didžiausią efektą saugant juos duoda papildymas smėliu. Tai įrodo Palangos situacija. Pabrėžiama, kad, norint veiksmingo rezultato, būtina parengti ilgalaikę pliažų gelbėjimo strategiją.

Smėlio vis mažėja

Kokia yra uostamiesčio paplūdimių būklė ir kaip juos reikėtų gelbėti, domėjosi miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Situaciją politikams pristatė į posėdį pakviestas asociacijos "Baltijos slėnis" vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslininkas pabrėžė, kad smėlingi krantai yra judantis, gyvas organizmas. Smėlis išplaunamas ir vėl sugrąžinamas. Vienoje vietoje krantas ardomas, kitoje pildomas. Atkreiptas dėmesys, kad nereikia stebėtis, jog ardoma Olando Kepurė. Taip nutinka kiekvienam kyšuliui.

Tačiau pastebima, kad Lietuvos paplūdimiuose smėlio mažėja. Tam įtakos turi kelios priežastys.

Pirmiausia Kaliningradas, kuriame esantis kyšulys buvo vienas natūralių Lietuvos paplūdimių maitintojų, savo krantus pradėjo tvirtinti bunomis, betoninėmis sienelėmis, padangomis. Tad smėlis iš ten mūsų šalies krantų nebepasiekia.

Anksčiau daug nešmenų atnešdavęs Nemunas taip pat prarado savo jėgą. Tam įtakos turi upėje statomos užtvankos.

N.Blažauskas atkreipė dėmesį, kad dar vienas svarbus dalykas yra smėlio pernaša iš pietų į šiaurę. Labiausiai tai trikdo uosto veikla – pastatyti molai. Gilinant uostą, smėlio pernaša gerokai suprastėjo. Dėl to pastarojo mažėja šiaurinėje pusėje esančioje priekrantėje.

"Visi mato kopas, bet labai svarbu, kas yra po vandeniu. Atliekame monitoringą, kokie smėlio kiekiai yra priekrantėje. Pastarojo yra daug, bet šis nuolat mažėjo, mažėja ir mažės, o pagrindinių papildymo šaltinių ir nebeliko", – pasakojo mokslininkas.

Kyla jūros lygis

Įtakos krantų erozijai turi ir gamtinės sąlygos. Pasak N.Blažausko, pastaraisiais metais vyksta stipresnės ir dažnesnės audros. Jūra smėlio pasiima vis daugiau, o grąžina mažiau. Be to, kyla ir jūros lygis. Per keliasdešimt metų jis pakilo 15 cm.

Neužteks apsistatyti betoninėmis sienelėmis.

"Kranto atžvilgiu jūra tampa agresyvesnė. Norint subalansuoti, neužteks apsistatyti betoninėmis sienelėmis. Jūra kils, gamta vis tiek pasiims savo. Reikia nuspręsti, ką norime saugoti, o ką aukoti gamtai, jos labui", – tvirtino mokslininkas.

Siekiant apsaugoti unikalius krantus, N.Blažauskas patikino neskatinantis statyti betoninių sienelių, bunų. Anot jo, tokios priemonės turi ir teigiamų, ir daug didesnių neigiamų pasekmių.

Mokslininko teigimu, norint apsaugoti paplūdimius bangolaužiu, jis turėtų driektis nuo Kuršių nerijos iki Šventosios. Priešingu atveju išplaus kitoje vietoje.

Bunas taip pat reikėtų pastatyti ir išdėstyti visame pliažo ruože tam tikrais atstumais, nes vienoje jų pusėje kauptųsi smėlis, o kitoje būtų ardomas krantas. Betoninės sienelės taip pat nėra išeitis. Atsimušusios į tokius statinius bangos gali nuplauti visą paplūdimį.

"Kietosios konstrukcijos krantams nėra naudingos. Be to, yra ir estetinė pusė. Mes skatiname natūralias priemones – paplūdimių maitinimą panašiu ar tokiu pat smėliu. Tai nesukelia vizualinės taršos, jų nepajaučia žmonės, ir tai turi efektą", – teigė mokslininkas.

Poveikis būtų vienodas

Priminta, kad smėliu papildomi Palangos paplūdimiai. Pasak N.Blažausko, kurorto patirtis rodo, kad ši priemonė – veiksminga. Efektas išlieka 3–5 metus.

"Svarbu, kad šios priemonės būtų vykdomos kompleksiškai. Norint išsaugoti unikalius paplūdimius, reikia parengti ilgalaikę strategiją, apsispręsti, kokias priemones ir kada įgyvendinsime", – kalbėjo mokslininkas.

Komiteto nariai domėjosi, kuris uosto plėtros variantas galėtų daryti didžiausią įtaką krantų irimui. N.Blažauskas paaiškino, kad jei nieko nedarysime, nebus vykdomos priemonės, visų variantų poveikis bus vienodas.

"Uostas neišvengiamai paveiks ne tik Melnragės–Girulių paplūdimius, bet ir Palangos. Gilinant uostą, ilgės molai, o tai dar labiau sutrikdys smėlio pernašą iš pietų į šiaurę. Tad reikia turėti viziją, kaip tai kompensuosime. Tai reikia numatyti. Juk paplūdimiai yra mūsų turtas", – komentavo mokslininkas.

N.Blažauskas pabrėžė, kad svarbiausia užtikrinti smėlio pusiausvyrą tiek krante, tiek priekrantėje.