REKONSTRUKCIJA IR PELNAS DIDINA KLAIPĖDOS UOSTO TURTĄ

Klaipėdos uoste valstybės kapitalo dalis netrukus padidės beveik 11 mln. eurų.

Uosto pajamos ir investicijos

Kasmet Klaipėdos uostas yra rekonstruojamas, gauna pajamų, pelno ir nuolat didėja jame valstybės valdomo turto dalis.

Nepaisant pernai prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos, 2020-ieji Klaipėdos uostui buvo sėkmingi. Jo krova (47,8 mln. tonų) ir pajamos (66,162 mln. eurų) buvo rekordinės. Pelnas beveik identiškas kaip ir 2019 m. – per 36 mln. eurų.

2020 m. Uosto direkcija įgyvendino 51,4 mln. vertės investicinius projektus. Per 12 mln. eurų suma buvo panaudota iš ES paramos. Didžiausia dalis – net 84 proc. investicinių lėšų buvo skirta krantinėms statyti ir rekonstruoti. 10 proc. lėšų (5,1 mln. eurų) atiteko gilinimui akvatorijoje ir prie krantinių. Didžiausi 2020 m. darbai buvo susiję su Malkų įlanka.

Uosto direkcijos veiklos sąnaudos 2020 m. siekė 30,8 mln. eurų. Iš jų per 15 mln. eurų siekė turto nusidėvėjimas ir priežiūra, per 8,8 mln. eurų darbuotojų atlyginimai ir su tuo susijusios sąnaudos, per 2,4 mln. eurų uosto akvatorijos valymas, per 1,5 mln. eurų privažiavimo kelių priežiūra.

Per 2020-uosius Uosto direkcijos turtas smarkiai išaugo – iki 644 mln. eurų. 2019 m. jis siekė 614 mln. eurų.

2020-ųjų pelno išdėliojimas

Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas, kuris netrukus valstybės turto dalį uoste padidins 10 mln. 838 tūkst. 728 eurais. Tai yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2020 m. paskirstyto pelno dalis, kuri buvo paskirta į rezervą.

2020 m. Uosto direkcija iš viso buvo gavusi 36 mln. 71 tūkst. 836 eurų pelną. Su buvusiu per 57 tūkst. eurų rezervu iš viso ta dalis išaugo iki 36 mln. 129 tūkst. 94 eurų.

Iš jo 70 proc., tai yra 25 mln. 290 tūkst. 366 eurai, buvo pervesti į valstybės biudžetą.

Likusi 30 proc. dalis pervesta į rezervą. Ta dalimi dabar ir didinamas Uosto direkcijos įstatinis kapitalas.

Pildosi strateginė prognozė

2020 m. per Klaipėdos uostą gabenta 13,2 proc. viso Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių srauto. 2018 m. ta dalis siekė 12 proc.

Pagal 2020 m. pabaigoje pateiktą Uosto direkcijos strateginės veiklos planą 2021–2022 metams buvo numatytas tiek krovos, tiek pajamų kritimas.

Sugrįžimas prie 2020 m. krovos ir pajamų buvo planuotas 2023-iaisiais. Tuomet krova turėjo siekti 48,6 mln. eurų, pajamos – 71,5 mln. Dar optimistiškesni planuoti 2024-ieji su 50,9 mln. tonų krova ir beveik 75 mln. eurų pajamų. Toks planas realus, nes 2021–2024 m. uosto veiklai planuota pritaikyti naujas vidinio uosto teritorijas.

Šiuo metu Klaipėdos uostas ir vystomas pagal strateginį planą, tačiau jį gali pakoreguoti geopolitiniai neramumai regione ir blogėjantys santykiai su Baltarusija.

Šiemet Klaipėdos uosto veikla kol kas atitinka pernai metų pabaigoje parengtą strateginės veiklos plano viziją. Jis numatė, kad šiemet uostas turėtų krauti 43,1 mln. tonų krovinių. Per 8 šių metų mėnesius jis krovė 29,35 mln. tonų. Tai buvo 2,9 proc., arba 886 tūkst. tonų, mažiau nei pernai.