Rusijos piliečiai – laivo Klaipėdos uoste įkaitai | KaunoDiena.lt

RUSIJOS PILIEČIAI – LAIVO KLAIPĖDOS UOSTE ĮKAITAI

Su Rusijos Federacijos vėliava plaukiojančio sausakrūvio "Ivan Lopatin" laivo įgulai trūko kantrybė. Kelis mėnesius praleidę laive, negaudami nė cento atlyginimo, vyrai kreipėsi pagalbos į jūrininkų teises ginančias institucijas, tikindami, kad jaučiasi lyg įkaitai.

Remontas įstrigo

"Gyvename tragiškomis sąlygomis. Laive elektros nėra. Ji tiekiama kelias valandas per parą. Atsarginis generatorius vakarais paleidžiamas tik nuo 17 iki 19 val. O po to – tamsa", – tikino įgulos nariai, Rusijos piliečiai.

Trylika jūrininkų į šį laivą atvyko kovo viduryje, o pats sausakrūvis Klaipėdos uoste stovi aštuntą mėnesį.

"Ivan Lopatin" stovi kone priešais SGD laivą-saugyklą "Independence", tad uostininkai tarpusavyje juokauja, jog nebeaišku, ką rusų laivas veikia tiek laiko dujų terminalo panosėje.

Gyvename tragiškomis sąlygomis. Laive elektros nėra.

Jūrininkai tikino, jog sausakrūvis į Klaipėdos uostą atplaukė remonto.

Vienas iš dviejų generatorių, pasak jūrininkų, sugedo nepataisomai, antrasis taip pat remontuojamas, galų gale sustojo ir trečiasis.

"Naudojame avarinį generatorių kaip energijos šaltinį. Tačiau per tą laiką, kol laivas stovėjo, susikaupė įsiskolinimų už ne tik už laivo remontą, bet ir jo priežiūrą. Galų gale buvo nutrauktas elektros tiekimas iš kranto. Beliko jungti generatorių, tačiau po kurio laiko ėmė trūkti degalų. Situacija darėsi įtempta", – pasakojo vyrai.

Jūrininkų žiniomis, laivą remontavusi įmonė nepanoro tęsti darbų dėl skolų, kas bus toliau, įgula tikino nežinanti.

Dienraščio kalbintos kompanijos, kurios turėjo sutarčių dėl šio laivo remonto, nepanoro atvirauti, ar yra garantijų, kad su jomis bus atsiskaityta.

Darbo kodeksas negelbsti

Kantrybė jūrininkams trūko, kai darbdaviai ėmė nebemokėti atlyginimų, o jų darbo sutartys ėjo į pabaigą.

"Vieniems įsiskolinta buvo apie 100 tūkst. rublių, tai yra apie 1,5 tūkst. eurų. Kitiems – šiek tiek mažiau. Ši kompanija moka nedidelius atlyginimus, palyginti su Šiaurės Europos šalimis, kuriose – europiniai atlyginimai. O čia mokama 400 ar 500 eurų, tik kai kam kiek daugiau. Tačiau įsiskolinimai vis augo. Tris mėnesius mus penėjo pažadais, kad pinigai bus", – pasakojo jūrininkai.

Įgula girdėjo paaiškinimus, jog, kai tik laivą pavyks suremontuoti, jo tikslas bus Brazilija.

Įgulos nariai tikino, jog Rusijos darbo kodeksas numato jiems garantijas.

"Išaiškinta, jog po 15 dienų, kai kompanija neatsiskaito su darbuotojais, jie gali nebedirbti. Na, jei tai Rusijoje, gal ir veiksminga, o kai esi Lietuvoje, ką daryti?" – retoriškai klausė vyrai.

Kai kurie įgulos nariai pagrasino, jog kreipsis į žiniasklaidą dėl susidariusios situacijos.

Kai tik pasklido žinia, jog vienas jūrininkų susiruošė į dienraščio "Klaipėda" redakciją, jį prie laivo trapo esą sustabdė laivo vadovybė. Su jūrininku mikliai buvo atsiskaityta, jis tylomis išlydėtas į namus.

Kai tik pasklido žinia, jog vienas jūrininkų susiruošė į dienraščio "Klaipėda" redakciją, jį prie laivo trapo esą sustabdė laivo vadovybė. Su jūrininku mikliai buvo atsiskaityta, jis tylomis išlydėtas į namus.

Kaip žvėrys narve

Dalis jūrininkų turi užsienio šalyse veikiančias banko korteles, į sąskaitas gauna pensijas, turi santaupų, tad jiems vadinamasis sėdėjimas krante nebuvo toks skausmingas.

"Tačiau kiti turi tik Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančias korteles. Ką jiems daryti? Mažiausiai du mėnesius sėdi uždarytas laive, kuriame vakarais tamsu. Pinigų nėra net pasižvalgyti po miestą. Žinoma, kad tai veikia žmones. Kaip žvėrys, uždaryti narve", – skundėsi vyrai.

Nors laivas uoste stovi jau aštuntą mėnesį, ši laivo įgula į Klaipėdą atvyko pavasarį, vieni – kovą, kiti – balandį. Jie pakeitė iki tol dirbusius jūrininkus.

"Laivas priklauso įmonei "Murmansko jūrų laivininkystė". Tai didelė privati kompanija, valdanti 19 laivų. Šis laivas "Ivan Lopatin" yra vienas naujausių laivyne. Jis pastatytas 2010 metais. Tačiau, kaip matome, jame jau daug kas genda", – pasakojo jūrininkai.

Prieš kelias savaites šiame laive esą ėmė trūkti degalų generatoriui.

"Jis veikia 8 valandas. Nuo 6 valandos ryto iki 12 valandos. O vakare – nuo 17 iki 19 val., karšto maisto gamybai reikia energijos. Savaitei reikia mažiausiai pusantros tonos dyzelino", – skaičiavo jūrininkai.

Kreipėsi pagalbos

Įgula nusprendė kreiptis į Lietuvos jūrininkų sąjungą, kuri yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos narė (ITF – angl.).

"Juk mums buvo pareikšta, kad jūrininkus maitina laive, girdo, tad tegul sėdi ir tyli. Manęs tai netenkina, mano sutartis baigėsi ir aš noriu, kad mane išsiųstų namo. Daug kam tokia pat situacija, tik vieni bijo, jog išvažiuos, o su jais taip ir nebus atsiskaityta. Man yra du keliai: arba aš laukiu, kol bus sumokėta, arba skrendu namo už savo pinigus. Situacija ėmė keistis, kai tik kreipėmės į ITF atstovus Lietuvoje. Į laivą atvyko Rusijos konsulato, agentuojančios įmonės atstovas su uosto tarnybų darbuotojais", – pasakojo vienas iš jūrininkų.

Jūrininkai išsakė savo problemas ir paprašė jūrininkų teises ginančios sąjungos pagalbos.

"Po to, kai laive apsilankė konsulas ir ITF atstovai, buvo atnaujintas dyzelino tiekimas. Mus patikino, kad nebadausime", – sakė vyrai.

Gelbsti internetas

ITF inspektorius Lietuvoje, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Andrejus Černovas tikino, jog šios situacijos sprendimui pajėgas telkė įvairios įstaigos.

"Mūsų žiniomis, situacija laive keičiasi. Kai atvykome, paaiškėjo, jog net šiukšlių iš laivo niekas neišveždavo. Sutvarkėme tą reikalą. Palyginti su tuo, ką mačiau prieš tris savaites, viskas juda gera linkme. Atnaujintas degalų tiekimas. Prašiau, kad jūrininkai paruoštų dokumentaciją, kurios reikia ginant jūrininkų teises", – aiškino A.Černovas.

Jis parūpino laivo įgulai interneto maršrutizatorių, kad jūrininkai turėtų interneto ryšį.

"Juk tai komunikacija su išoriniu pasauliu, šeimomis. Gal ir pavyko jiems pasaulio futbolo čempionatą stebėti, nes įrenginiui įkrauti reikia  dviejų valandų ir jis veiks dar penkias", – pastebėjo A.Černovas.

Kompanijai – ieškinių lavina

Rusijos spauda birželio 26 d. paskelbė, jog į Murmansko arbitražinį teismą ieškinį dėl bankroto procedūros iškėlimo kompanijai "Murmansko jūrų laivininkystė" pateikė degalus šiai laivybos kompanijai tiekusi įmonė.

Skelbiama, jog įsiskolinimas pasiekė 17,6 mln. rublių.

Prieš tai teismuose kompanija buvo atsidūrusi dėl kitos naftos produktų prekyba užsiimančios įmonės ieškinio.

Skolas per teismus "išmušinėjo" net Arktikos ir Antarktikos mokslo tyrimų institutas.

Dėl skolų esą buvo atjungtas net karšto vandens tiekimas šios kompanijos administraciniam pastatui.

Prieš mėnesį pasirodė žinia apie kitą šios įmonės laivą "Piotr Velikij". Septyni šio laivo įgulos nariai kreipėsi į institucijas dėl repatriacijos.

Jūrininkų sutartys baigėsi, bet kompanija delsė su jais atsiskaityti.

Laivas remontuojamas viename Kinijos uostų. Jūrininkai nuogąstavo, ar už skolas laivas neliks areštuotas Kinijos uoste metų metams.

Į sąskaitas – pavedimai

Pradėjus domėtis jūrininkų likimu ne tik jūrininkų sąjungos nariams, bet ir žurnalistams, netikėtai įgulos nariams viena po kitos ėmė skrieti trumposios žinutės apie gautus bankinius pavedimus.

"Mokėjimai buvo. Ar atsiskaityta iki galo, ar sumokėta už viršvalandžius, nežinau, nes įgula informacijos dar nepateikė. Buvo informacijos, kad bendra skola siekė 25 tūkst. eurų", – žiniomis dalijosi A.Černovas.

Jūrininkai tikino, jog į namus susiruošė iš karto penki įgulos nariai. Laive turėtų likti tik šeši jį prižiūrintys asmenys.

Jūrininkų ausis pasiekė žinia, jog kompanija priėmė sprendimą parduoti vieną iš savo laivų. Už šiuos pinigus ketinama padengti įsiskolinimus, atsiskaityti su jūrininkais.

Šis laivas – vienas "jauniausių" įmonės laivyne, tikėtina, kad jo niekas nepardavinės.

Laivą agentuojančios įmonės atstovai nepanoro komentuoti situacijos, tik prasitarė, jog laive situacija normalizuojasi.

"Mus patikino, kad sutartis dėl remonto darbų yra. Buvo minėta, jog laive yra problema dėl mazutu užteršto vandens. Lyg buvo įsigytas siurblys, bet jis nepajėgia išsiurbti mazuto. Teks ieškoti specialia įranga aprūpinto tanklaivio, kuris išsiurbtų visą turinį", – teigė ITF atstovas.

Ramino įgulą

Laivo kapitonas Valentinas Antufjevas patikino, jog didesnė problema buvo nuotaikų tarp įgulos narių sureguliavimas.

"Kalbėjome, teko nuraminti, ir viskas normalizuojasi. Daugiau jie nebekelia klausimų. Pirmi pervedimai į sąskaitas padaryti dar praėjusį penktadienį, Tačiau buvo laisvadienių, tad pinigai realiai pasiekė sąskaitas šios savaitės pradžioje. Antradienį jau tikrai turėjo gauti visi. Visiems tai labai rūpėjo. Kompanija viską sutvarkė ir atsiskaitė", – patikino laivo kapitonas V.Antufjevas.

Kapitonas aiškino, jog kitą savaitę laivą turėtų palikti kita dalis jūrininkų. O nauja įgula turėtų atskristi rugpjūčio viduryje.

Kaip greitai pavyks suremontuoti laivą, dar nėra aišku.

"Didžiausia mūsų bėda yra pagrindinio generatoriaus remontas. Kiti du – tik šiaip, padeda gaminti energiją. Panašu, kad remontas gali užtrukti dar du mėnesius", – dūsavo kapitonas.

Kova už jūrininkus

Tai ne pirma tokia situacija, kurią tenka spręsti Jūrininkų sąjungos nariams.

"Pastaruoju metu tokių situacijų mažiau. Tačiau yra tekę rūpintis vieno prie Omano krantų palikto laivo įgulos nariais. Laivas buvo areštuotas už skolas, laivo savininkai dingo. Tačiau jūrininkai negalėjo palikti laivo, nes uostas atsisakė juos išleisti. Dvejus metus žmonės lyg kalėjime gyveno. Jų niekas nepakeitė, algų nemokėjo, sėdėjo jie štai taip uždaryti. Laivas tik maistu ir degalais buvo aprūpinamas", – pasakojo A.Černovas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža aiškino, jog suteikia pagalbą ne tik lietuvių jūrininkams, bet ir tiems jūrininkams kurie yra nacionalinių profsąjungų nariai.

"Yra tekę padėti rusų jūrininkams, kurie buvo įstrigę su Lietuvos vėliava plaukiojančiame laive. Krabų gaudymo laive taip pat nebuvo mokami atlyginimai, užsukome didelę pagalbos mašiną. Nuolat dirbame vieni su kitais. Nesvarbu, ar latviai, ar filipiniečiai, visų jų klausimus sprendžiame. Jei būtų piktybinis neatsiskaitymas, mes galime suruošti dokumentus teismui ir galime kreiptis dėl laivo arešto. Pasitaikė ne vienas toks atvejis. Buvome laivą "Deltuva" areštavę. Giname ne tik savo narius, bet ir užsienio jūrininkus Lietuvoje", – patikino P.Bekėža.

GALERIJA

  • Sankcijos: Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža patikino, jog nesvarbu, ar esi rusas, ar lietuvis, profesinės sąjungos gina visų jūrininkų teises.
  • Spaudimas: rusų laivo „Ivan Lopatin“ įgula kovą dėl uždirbtų atlyginimų laimėjo tik pasitelkę lietuvius, ginančius jūrininkų teises.
Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Optimistas

MAnyciau, kad jureiviai gali iseiti uz imones vartu ir pabuti bent ES....

gikas

Laikas vyti tokius "laivus" is uosto.

Misko broliams, oj, t.y. lietuviskiems troliams.

Anonistui, tai kad taisoma tik kad jūsų teritorinėse vandenyse, o laivų remonto bendrove, tas pats Sovietinis palikimas jau ne jums priklauso, o estams (BLRT Grupp). Taip kad nabagėli patylėk ir džiaukis kad svarščikas Jonas dar turi, ką pavirinti. Aj tiksliai, tavo Dalytka, Jona į Mykola-zapadenca iškeite. Stanai, Putinas bent reaguoja į kasmetinės tiesioginės linijos. Ne kaip tavo bybčiulpė. Kuriai net ant menko žmogaus prašymo yra nusišikti. Lietuva - jūrine valstybe be laivyno. Lohai pazorni.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS