SENIŪNAIČIŲ RINKIMAI: PRIEVOLĖ PAKIBO ORE?

Pasikeitus seniūnaičių rinkimų tvarkai, klaipėdiečiai savo atstovų rinkti nebeskuba. Šiuo metu tik keliolika iš daugiau nei pusės šimto seniūnaitijų Klaipėdoje turi savo seniūnaičius. Bendruomenių ir aktyvių žmonių iniciatyvas nusmukdė pasikeitę įstatymai.

Nevykęs įstatymų patobulinimas

Saugi kaimynystė, jaukus ir tvarkingas kiemas, modernios vaikų žaidimų aikštelės bei treniruokliai, bendros kaimynų šventės ir susiėjimai – ne taip sena Dragūnų kvartalo Šilojų seniūnaitijos kasdienybė.

Išjudinti žmones bendravimui ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką pavyko aktyviam seniūnaičiui Aurimui Mockui.

Nuo šių metų pavasario Šilojų, kaip ir didžioji dauguma kitų seniūnaitijų Klaipėdoje, seniūnaičio nebeturi, mat ankstesniųjų kadencija baigėsi, o naujų niekas neišrinko, nes pasikeikė jų rinkimų tvarka.

"Valdžia norėjo kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Jau ir anksčiau reikėjo ieškoti savanorių toms pareigoms, o dabar kandidatą į seniūnaičius turi kažkas pasiūlyti. Manęs niekas nepasiūlė, kaip pats juokauju, turbūt blogai dirbau. Bet nieko nepasiūlė, nes realiai žmonės buvo pasimetę ir net nežinojo pasikeitusios seniūnaičių rinkimų tvarkos", – dėstė A.Mockus.

Pareigos – nepopuliarios

Gyventojai esą beveik niekada neprieštarauja, kad už juos kas nors tvarkytų bendruomeninius reikalus, spręstų iškylančias problemas, rašytų raštus savivaldybei ar rodytų iniciatyvą.

"Juk daug lengviau reikšti nepasitenkinimą feisbuke dėl atsiradusios duobės ar nenušienautos žolės ir įsivelti į komentarų rutiną, negu per tą laiką parašyti penkių sakinių raštą ir nusiųsti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Nors tai būtų tūkstantį kartų didesnis efektas nei virtualus pasipiktinimas ir ieškojimas, kas tai galėtų padaryti", – mano A.Mockus.

Paklaustas, ką pavyko nuveikti per kadenciją, buvęs seniūnaitis teigė, jog nelabai mėgsta girtis, bet žmonės esą jo darbą mato – vyko šventės, atsirado aikštelės, sportinis inventorius, net autobusų stotelių paviljonai, kurių anksčiau rajone nebuvo.

"Man niekas netrukdo bendruomenės labui dirbti ir nesant seniūnaičiu, viską galima daryti ir be tų statusų, tačiau yra labai daug įstatymų trukdžių paprastai žmogiškai iniciatyvai", – neslėpė A.Mockus.

Rinkimai juda vangiai

Pasak A.Mockaus, pagal dabartinius įstatymus kandidatas į seniūnaičius turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. gyventojų parašų.

O tai esą yra nerealu. Norinčiųjų į šias pareigas neatsiranda, juolab kai reikia rinkti parašus.

"Kai dar nebuvo tokių griežtų reikalavimų, ir tai 9 seniūnaičių Klaipėdoje neišrinkdavo, o kai dabar reikalaujama surinkti dar ir parašus, abejoju, ar daug entuziastų atsiras. Juo labiau yra tokių apylinkių, kur lengviau tapti tarybos nariu nei surinkti parašus seniūnaičio rinkimuose", – teigė A.Mockus.

Klaipėda turi 55 seniūnaitijas.

Kol kas išrinkta tik 13 seniūnaičių: Budelkiemio g. seniūnaitijos seniūnaičiu tapo Jonas Bartkevičius, Dviračių treko – Antanas Gimbutas, Eglės – Virginija Jurgilevičienė, Kretingos g. – Aida Dumbrauskaitė, Molo g. – Marija Kalendė, Olimpijos – Egidijus Vaitkevičius, S.Daukanto g. – Eimantas Koševojus, Saulėtekio – Rasa Arcišauskienė, Smiltynės – Inga Dailidienė (išrinkta susirinkime), Švyturio – Mindaugas Prielgauskas, Versmės – Vytautas Lupeika, Vilties – Aldona Ališauskienė, Želmenėlio – Mindaugas Žilys.

Artimiausiu metu turi prisiekti dar 6 seniūnaičiai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos teigimu, Rambyno, Baltijos, Aušros, Menų mokyklos seniūnaitijose nuo pat jų sukūrimo pradžios nė karto nebuvo išrinktas jų gyventojams atstovaujantis asmuo.

Gedminų seniūnaitijoje buvo kartą išrinkta seniūnaitė, bet, nepasibaigus kadencijai, ji pareigų atsisakė.

Analogiška situacija yra ir Tauralaukyje.

"Visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus turi telkti savo gyvenamosios vietovės bendruomenę, aktyviai dirbti su savivaldybės administracija. Tačiau kai kurie seniūnaičiai staiga laiko tam nebeturi arba viliasi, kad žmonės patys bus aktyvūs. Taip nėra. Šitas darbas reikalauja darbo", – pastebėjo E.Mantulova.

Politinės karjeros laiptelis?

Bent keliems buvusiems seniūnaičiams per savivaldos rinkimus gyventojai buvo itin palankūs ir juos išrinko į miesto tarybą.

Vienas pavyzdžių – buvęs Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis, kuris dabar turi daug didesnius svertus tapęs tarybos nariu.

Jo politinės karjeros pradžia buvo būtent seniūnaičio pareigos.

Ir už jį daugiausia žmonių balsavo toje seniūnaitijoje, kurioje jis dirbo.

"Jeigu žmogus gerai sugeba tvarkytis būdamas seniūnaitis, yra iniciatyvus, nuveikė nemažai darbų, įrodė savo potencialą, visai realu, kad jis galėtų taryboje dirbti ar dar aukščiau. Seniūnaičio pareigos aktyviam žmogui gali būti karjeros laiptelis į profesionalią politiką, nes jis jau ir taip daro politiką – bendrauja su žmonėmis, sprendžia jų reikalus", – teigė A.Mockus.

Tapęs tarybos nariu, pagal įsigaliojusį Savivaldos įstatymą S.Liekis nuo šių metų pradžios nebegalėjo būti seniūnaičiu.

Politikas apgailestavo, kad jo vieta liko tuščia ir kol kas pamainos nėra.

Esą apmaudu, kad buvę aktyvūs seniūnaičiai nekandidatuoja, nes bendruomenėms turėti savo atstovą yra tikrai svarbu.

"Man labai gaila, kad klaipėdiečiai tokie pasyvūs. Bendruomeniškumas sunkiai skinasi kelią. Įstatyme numatyta, kad seniūnaičių pareigybė turi būti, tačiau žmonių juk nepriversi to imtis. Iniciatyva turi kilti iš apačios. Gal kai kas baiminasi parašų rinkimo, bet čia tokios procedūros, kurias galima nesunkiai išspręsti. Juo labiau dabar seniūnaičiai įgavo nemažų galių, jie gali teikti klausimus ir juos privalės svarstyti miesto politikai", – sakė S.Liekis.

Procedūra – be pabaigos?

Įstatyme parašyta, kad, neįvykus seniūnaičių rinkimams, ne vėliau kaip per 2 mėnesius procedūra turi būti kartojama iš naujo.

Įstatymo leidėjas esą nenumatė baigtinio proceso. Todėl, pasak E.Mantulovos, "rinks tol, kol išrinks".

"Norėtųsi mieste kuo greičiau turėti būrį aktyvių seniūnaičių ir išgirsti egzistuojančias problemas, iš kurių ne visas mes pastebime. Tačiau iniciatyvos teisė yra lengviau įgyvendinama tų žmonių, kurie arčiau gyvena ir mato tą tikrąjį poreikį", – pažymėjo E.Mantulova.

Dabar išrinkti seniūnaičiai dirbs iki naujų savivaldos rinkimų.

Pagal įstatymą, susirinkus naujai miesto tarybai, per pusę metų turi būti skelbiami nauji seniūnaičių rinkimai.

Rinkimai į naują miesto tarybą vyks 2019-ųjų pavasarį, tad tais metais iki rudens turėtų būti organizuoti nauji seniūnaičių rinkimai.