ŠILUMOS KAINA KLAIPĖDOJE IŠLIEKA MAŽIAUSIA PER ŠEŠERIUS METUS

Lyginant su praėjusių metų lapkričiu Klaipėdos ir Gargždų gyventojai šiemet už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės 0,7 cento brangiau nei pernai. Tačiau skaičiuojant vidutinę metinę „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kainą savo klientams 2017-ieji yra pigiausi per šešerių metų laikotarpį. Šiemet vidutinė kilovatvalandės kaina uostamiestyje yra 4,39 cento (ct/kWh).

*11 mėnesių kaina

** kainos be PVM

Keičiantis sezonui kainos „šokinėja“

Klaipėdoje, kaip ir daugelyje šalies miestų, kur šilumą į centralizuotus tinklus tiekia nepriklausomi šilumos gamintojai, pastebimas sezoniškumas: pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, kainos krenta, o prasidedant šildymo sezonui vėl pakyla. Pavyzdžiui, šiemet kovo mėnesį Klaipėdoje šiluma kainavo 5,05 ct/ kWh, o birželį kaina buvo nukritusi iki 3,8 ct/kWh. Prieš šių metų rudens šildymo sezoną rugsėjo mėnesį kaina buvo 3,91 ct/kWh, o lapkritį šilumos kaina šoktelėjo iki 5,16 ct/ kWh.

Tokie kone 30 proc. siekiantys kainų svyravimai kartojasi kasmet ir yra susiję su nepriklausomų gamintojų konkurencija. Klaipėdos miestui šilumą gamina ir tiekia ne tik AB „Klaipėdos energija“, bet dar 6 gamintojai – baldų bei energetikos įmonių katilinės. Šiltuoju metų laiku, kai miestui šilumos energijos reikia tik karšto vandens gamybai, nepriklausomi gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir perteklinę šilumą miestui tiekia netgi žemiau savikainos –  „Klaipėdos energija“ superka iš jų šilumą už mažiausią pasiūlytą kainą. Tačiau prasidėjus šaltajam sezonui energijos poreikis išauga ir superkama visa nepriklausomų gamintojų siūloma šiluma, tad konkurencijos nebelieka, o šilumos kainos klaipėdiečiams pakyla.

Nepastovumas erzina žmones

„Tokia jau mūsų kasdienybė: kai šiluma atpinga – niekas nepastebi ir nesiskundžia, o kai ji bent cento dalimi pabrangsta – nuo pretenzijų kaista mūsų telefono linijos“, – sakė Virginijus Zutkis, „Klaipėdos energijos“ klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Jis priminė , jog anksčiau Lietuvoje galiojo praktika, kad šilumos kaina nesikeisdavo visus metus ir anuomet kildavo mažiau diskusijų. Dabar šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį, įvertinant praėjusio mėnesio kuro kainas ir iš nepriklausomų gamintojų nupirktos energijos kainą.

„Šiemet prieš šildymo sezoną Lietuvoje ženkliai šoktelėjo biokuro kaina. Mes šį kurą perkame biržoje, kaip ir kiti šalies energetikai“, – pasakojo Kęstutis Jonkus, „Klaipėdos energijos“ finansų direktorius.

Pasak jo, kodėl rinkoje brangsta biokuras, priežasčių yra bent keletas. Pirma, ekologiškas kuras jau tapo pagrindiniu Lietuvos energetikos įmonių kuru ir artėjant šildymo sezonui padidėja jo paklausa. O kai didėja paklausa – didėja ir kaina. Kita priežastis, jog miškininkai dėl lietingos vasaros bei rudens neįvažiuoja į miškus ir šio kuro atsargų yra kur kas mažiau, nei ankstesniais metais. Tad per mėnesį 22,7 proc. pabrangęs biokuras neišvengiamai didino šilumos gamybos kaštus Klaipėdos energetikams, o tuo pačiu ir šilumos kainą vartotojams.

Ateitis – daugiau biokuro

„Nors ir pabrangęs, biokuras išlieka pigiausia kuro rūšimi, kurią gali naudoti mūsų bendrovė“, – sakė K. Jonkus. Gamtinės dujos šiuo metu yra maždaug dvigubai brangesnės už biokurą. Tad „Klaipėdos energija“, atnaujindama katilines, mažina dujų vartojimą ir nuosekliai pereina prie biokuro naudojimo.

Viename bendrovės padalinyje šiluma jau gaminama dviem biokuro katilais su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia siekia 20 MWh.  Būtent pigesnio kuro naudojimas padeda nuo pat katilų paleidimo – 2014 metų  – išlaikyti žemiausią šilumos kainą Lietuvoje nešildymo sezono metu. Bendrovės specialistų teigimu, norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje ir šildymo periodo metu, „Klaipėdos energija“ turėtų pastatyti dar kelis biokurą deginančius katilus: Klaipėdos rajoninėje katilinėje 20 MW galios, o Lypkių rajoninėje katilinėje 10 MW galios. Šių katilų statybai siekiama gauti ES finansinę paramą ir paraiškos europinėms lėšoms jau pateiktos.