STRINGA KLAIPĖDOS PLANAI DĖL PAJŪRIO JUOSTOS

Viena iš kompromiso sąlygų derinant išorinio uosto projektą yra Klaipėdos miesto noras pajūryje laisviau statyti įvairius visuomeninio pobūdžio objektus.

Dėl visuomeninių statinių

Jau ne pirmą kartą bandoma pateikti Seime svarstyti Pajūrio juostos įstatymo pakeitimus, kurie Klaipėdos miestui atvertų didesnės veiklos sąlygas. Vieną kartą Seime tokie norai jau buvo atmesti.

Kai Klaipėdoje lankėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jo klausta, kodėl tai padaryta. Tuomet pirmininkas atsakė, kad netinkamas buvęs teikimas tik iš vieno Seimo nario. Seime neva laikomasi nuostatos, kad nedidelė grupė Seimo narių gali turėti ir asmeninių interesų.

Neseniai 8 Seimo nariai pateikė naują siūlymą dėl pajūrio juostos įstatymo keitimo. Prašoma pakeisti, kad pajūrio juosta žemyninėje dalyje būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos. Ji yra tarp Karklės ir Girulių.

Kuršių nerijoje pajūrio juostai siūloma nepriskirti urbanizuotų teritorijų nors jos ir patenka ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Tokiu būdu būtų atverta galimybė Klaipėdai priklausančioje Smiltynės dalyje statyti naujus ar rekonstruoti visuomeninio pobūdžio objektus.

Tai būtų statiniai, kurie reikalingi viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti, bei rekreacinei plėtrai, kaip Jūros terapijos centras, Kuršių nerijos buities realijų po atviru dangumi kompleksas, teniso kortai, stadionas. Statinių sąvoka neapima naujų gyvenamųjų būstų, pramogų centrų, laisvalaikio objektų.

Apie tai, kad Smiltynė yra prastai tvarkoma ne kartą kalbėta ir įvairiuose pasitarimuose uoste. Atsakymas vienas - bet kokias geras idėjas ir norus stabdo beveik nieko neleidžiantis Pajūrio juostos įstatymas.

Dėl paties pajūrio

Požiūris į pajūrį Klaipėdoje ir Vilniuje yra labai skirtingas. Klaipėdiečiai norėtų pajūryje daugiau poilsio, pramogų projektų plėtros. Tuo tarpu Vilniuje pajūris tarp paprastų žmonių matomas, tik kaip smėlio paplūdimys, kur vasarą galima atvykti, tarp prakutusių – kaip vieta, kur galima įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tarp dalies valdžios žmonių pajūris ir jūra ties Klaipėda Vilniuje matoma ir kaip vieta kur galėtų plėstis uostas.

Kaip tik šiomis dienomis Vyriausybei yra pateiktas nutarimo projektas pagal kurį Klaipėdos išorinio uosto plėtra būtų pripažinta valstybei svarbiu projektu. Klaipėdos uosto bendrasis planas numato intensyvią uosto plėtrą, tarp jos ir išorinio uosto plėtrą ties Melnrage.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad Uosto bendrojo plano derinimas vyksta pagal iš anksto numatytą grafiką. Tikimasi jį patvirtinti iki šių metų pabaigos.

Uosto bendrajame plane numatyta išorinio uosto plėtra susieta su Pajūrio juosto įstatymo pakeitimo kompromisu.

Dalies Seimo narių siūlomame Pajūrio juosto įstatymo keitimo projekte koncentruojamasi ir į tuos statinius pajūryje, kurie yra susiję aplinkos apsauga nuo žalingo vandens poveikio, pajūrio kranto linijos stabilizavimu, natūraliai nešmenų pusiausvyros atkūrimu. Beveik visame Baltijos jūros pajūryje ties Vokietijos, Lenkijos, Latvijos krantais yra įrengtos specialios bangų gesinimo ir nešmenų sulaikymo sienelės. Tik Lietuvoje to negalima daryti dėl drastiško Pajūrio juostos įstatymo.

Taip pat pakeitimai susieti ir su uosto akvatorijoje vykdomos laivybos stebėjimu ir saugumo užtikrinimu. Nelogiška, kai Smiltynėje Uosto direkcijai nepavyksta suderinti laivų eismo stebėjimo bokšto statybos, nors panašus bokštas, kurį naudoja pasieniečiai, jau stovi.

Siekiama, kad pajūrio juostoje būtų galima įrengti ir susisiekimo komunikacijas, tiesti inžinerinius tinklus.

Švelninimo siekta nuolat

Seimo teisininkai skeptiškai žiūri į Pajūrio juosto įstatymo keitimą, ypač Kuršių nerijoje.

Mat visa Kuršių nerija, įskaitant ir Smiltynę, yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Dėl Pajūrio juostos reikalavimų švelninimo nuolat iškildavo vienokių ar kitokių siūlymų ir norų.

Dar 2005 m. Lietuvos konstitucinis teismas akcentavo, kad „pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“.

2007 m. birželio 27 d. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas“.

Nors Seimo teisininkai siūlo įstatymo pakeitimus dėl Pajūrio juosto dar svarstyti Vyriausybėje, tačiau ką nors pakeisti bus sunku, nes savo požiūrį apie tai jau ne karta yra pareiškęs ir Konstitucinis teismas.