ŠVENTOJOJE VĖL PLANUOJAMAS UOSTAS BE MOLŲ

Praėjusią savaitę valdžios institucijose vyko sujudimas dėl Šventosios uosto.

Vėl kalbama apie Šventąją

Dalis politikų stengėsi į viešąją erdvę ištransliuoti žinią, kad vyksta tarimosi procesas dėl šio uosto.

„Kad Šventosios jūrų uosto atstatymas reikalingas ir laukiamas, įsitikinau ne kartą bendraudamas su vietos ir žvejų bendruomenėmis. Žemės ūkio ministerijoje su ministru Broniumi Markausku ir viceministru Artūru Bogdanovu aptarėme Šventosios jūrų uosto plėtros galimybes, problemas, įvertinome galimus iššūkius“, - savo dalyvavimą akcentavo Seimo narys Antanas Vinkus.

Pagrindinė kalba įvairiuose susitikimuose yra dėl Šventosios uosto plėtrai reikalingų finansavimo šaltinių. Nėra abejonių, kad jei būtų pinigų, Šventosios uostas tikrai būtų atstatytas. Kaimyninės šalies – Latvijos statybos bendrovės labai gerai ir palyginti pigiai įgudo statyti hidrotechninius objektus Lietuvoje.

Ir iš tiesų reikėtų naudotis tuo, kad statybos vis dar yra palyginti nebrangios. 

Šeši atstatymo etapai

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi visus Šventosios uostui atstatyti reikalingus dokumentus. Gautas ir šio uosto statybos leidimas. Belieka pradėti statyti. Ir laukti nėra ko, nes dokumentai sensta, tęsiant laiką gali baigtis ir jų galiojimo laikas.

Kiek kainuotų atstatyti Šventosios uostą tiksliai atsakytų tik viešasis konkursas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. baigtame rengti Šventosios uosto infrastruktūros ir akvatorijos gilinimo techniniame projekte buvo numatyta 70,5 mln. eurų bendra jo atstatymo vertė. Uostelis planuotas su 6 metrų gyliu ir 9 metrų gyliu avanuoste, kad galėtų atplaukti nedideli kruiziniai laivai.

Į tą kainą turėjo įeiti I etapo statybos – molų statyba ir farvaterio gilinimas, II etapo statyba – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, III etapo statyba – inžineriniai tinklai, IV etapo – vakarinės krantinės rekonstravimas, V etapas – rytinės krantinės rekonstravimas, VI etapas – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

Vėliau pirminis Šventosios uosto atstatymo planas buvo gerokai sutrauktas. Beliko 3 metrų gylis, apkarpytos ir kitos dalys. Preliminari mažesnio varianto uostelio atstatymo kaina buvo įvardinama 35–40 mln. eurų. 

Perduos uostą Palangai

Tačiau ir tokia kaina pasirodė per didelė. Pernai vasarą grupė Šventosios uosto atstatymo entuziastų buvo iškėlę mintį, kad sumą galima sumažinti iki 15 mln. eurų. Uoste dar labiau būtų mažinami gyliai, trumpinami molai, gilinimą atliktų Nemuno žemupyje esanti žemsiurbė.

„Baikite juokauti. Koks 15 mln. eurų, jei dokumentai parengti ir numatyta 70 mln. eurų sąmata? Neturiu pagrindo teigti, kad Šventosios uostą galima pastatyti už 15 mln. eurų“, - tuomet stebėjosi žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, pridūręs, kad „Šventojoje antrojo valdovų rūmų projekto nebus“.

Šiuo metu yra svarstomas minimalistinis maždaug 2,5 mln. eurų vertės Šventosios uostelio atstatymo variantas.

Vienas pirmųjų naujojo Vyriausybės kanclerio Algirdo Stančaičio organizuotų posėdžių buvo apie Šventosios uosto atstatymą. Jame kalbėtasi apie tai, kad Šventosios uostas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turi būti perduotas Palangos savivaldybei. Ieškoma juridinių veiksmų kaip tai padaryti

Palangos savivaldybė iki birželio pateiktų paraišką ir galėtų tikėtis gauti kažkiek lėšų Šventosios uosteliui atstatyti. Pinigai tam galėtų būti numatyti iš Žemės ūkio ministerijos administruojamos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos.

Toks uostelis jau buvo...

Pasak Palangos savivaldybės mero pavaduotojo Rimanto Antano Mikalkėno Šventosios uosto statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.

Už maždaug 2,1 mln. eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkst. eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.

Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų būtų skirta iš Žuvininkystės fondo, apie 250 tūkst. eurų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo.

Šių metų vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nedegė entuziazmu, kad galėtų būti atstatytas Šventosios uostas. Jis teigė, kad laisvų ES lėšų ministerijos programose yra likę ne daugiau kaip porą tūkstančių.

Jei Šventojoje būtų atstatomas uostas be molų, jis primintų 2011 m. Šventojoje jau atidarytą vadinamą vienos dienos uostą, kurį bangos greitai užnešė.

„Vieną kartą uostas jau buvo atidarytas... Dalyvavau. Buvau su jachta atėjęs... Tos pačios dienos pavakariais, uosto atidarymo šventei įpusėjus, „dėdės“ patarė „gumos netempti“ ir greičiau varyti į atgal į Klaipėdą. Ryt jau galima ir neišplaukti, nes vartus užneš...“, - tą uostelio atidarymą prisiminė Romanas Borisovas.

Ne visi spėjo išplaukti, buvo ir įstrigusių.  

Molai Šventosios uosteliui, kaip ir bet kuriam kitam prie Baltijos jūros, būtų svarbūs. Bet dalis žmonių įsitikinę, kad būtina pradėti statyti Šventosios uostą ir be molų. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis (su molais) šio uostelio statybos etapas.