Vytauto Petriko nuotr.

TOBULOS VESTUVĖS – ŠVENTĖ SAU

2018-10-21 05:00
Sandra Lukošiūtė

Minimalistinės ir subtilios – taip vasaros pabaigoje atšoktas vestuves galėtų apibūdinti klaipėdiečiai Greta ir Lukas Žičkai. Trejus metus draugavusi pora savo šeimos gimimo šventę pasiryžo organizuoti patys ir nė sekundės nepasigailėjo dėl šio sprendimo.

Sąraše – patys artimiausieji

"Norėjosi pasidaryti šventę sau ir pasikviesti tuos žmones, su kuriais bendraujame nuolat arba ganėtinai dažnai", – sprendimą surengti nedideles vestuves paaiškino 27 metų jaunavedžiai.

Jie patikino, kad gana minimalistinį šventės variantą rinkosi ne tik dėl finansinių sumetimų.

Pradinę idėją apsiriboti tik šventine vakariene su tėvais ir liudininkais Greta ir Lukas šiek tiek pakoregavo – svečių sąrašą praplėtė iki 22 žmonių. Taip apsispręsta tam, kad vėliau su draugais nereikėtų susitikinėti atskirai.

Pora prisipažįsta, kad sudaryti svečių sąrašą nebuvo lengva, neišvengta ir nesutarimų su tėvais.

Šie nesuprato, kodėl negalima pakviesti to ar kito giminaičio. Diskusijas nutraukė paaiškinimas, kad tai pirmiausia – jųdviejų šventė.

Piršlybos – paryčiais

Bendraamžių, gimusių tą patį mėnesį, Gretos ir Luko pažintis užsimezgė, vos merginai atvažiavus studijuoti į uostamiestį.

"Cementovkė" su drauge kavinėje tapo ir pažinties diena su būsimuoju vyru. Nuo pirmų susitikimų jie vienas kitam pajuto stiprią simpatiją.

Santykiai įgijo natūralų pagreitį, tad pora po kurio laiko apsigyveno kartu. Tądien, kai jiedu turėjo švęsti antrąsias pažinties metines, vyras pasipiršo.

Papasakoti sužadėtuvių istoriją Greta siūlo Lukui. Ji tikina, kad apie būsimas vyro užmačias bei paslapčia planuojamas sužadėtuves net neįtarė, nors vylėsi, jog kada nors tai įvyks.

Lukas, pasvarstęs tarp dviejų piršlybų galimybių – romantiškų arba netikėtų, pasirinko pastarąją.

Sirguliuojanti Greta paryčiais grįžo iš darbo viešbutyje, kur dirbo administratore, ir paprašė Luko paruošti arbatos. Kai šis atnešė karštą gėrimą, ant lėkštutės su arbata gulėjo ir sužadėtuvių žiedas.

"Greta į žiedą žiūrėjo gal kokias penkias minutes. Iš pradžių buvo juokinga. Paskui galvoju, kas čia bus. Bet viskas buvo gerai", – besišypsančio Luko pasakojimą pertraukė Greta, patikinusi, kad sustingusi iš nuostabos ji buvo kur kas trumpesnį laiką.

Greta neslepia, kad staigmena išties pavyko ir žadą atgauti nebuvo taip paprasta.

Sužadėtuvių žiedą Lukas buvo išrinkęs komandiruotėje Švedijoje. Dar prieš tai Gretos buvo išsiklausinėjęs, kokia mėgstamiausia jos spalva.

Išrinkti žiedą nebuvo lengva, nes mergina mėgsta ir mėlyną, ir žalią. Vyras rado optimalų variantą – sužadėtuvių žiedą puošia permainingas opalo akmuo.

"Kiekvienas renkasi, ką nori daryti su savo gyvenimu. Jei yra žmogus, su kuriuo turi bendrą tikslą ir nori kurti istoriją, eini prie tikslo", – Lukas paaiškino, kodėl nusprendė pasipiršti.

Burtažodis "vestuvės"

Ruoštis vestuvėms pora pradėjo likus pusmečiui iki vestuvių. Dabar jie mano, kad šitai gal net reikėjo pradėti anksčiau – nemažai kaimo sodybų vasarai jau buvo rezervuotos.

Norintiesiems sutaupyti pašnekovai siūlytų rinktis vestuves ne sezono metu ir savaitės pradžią ar vidurį, kai sodybų nuomos kainos būna kur kas mažesnės.

Žičkai buvo pagalvoję ir apie galimybę susituokti 2018 m. rugpjūčio 8 dieną, tačiau, pasirodo, šią magišką datą neliko laisvų vietų. O ją rezervavusieji tuo pasirūpino gerokai iš anksto.

Greta ir Lukas ne kartą įsitikino, kad rengiantis šventei paslaugų teikėjams geriau neminėti žodžio "vestuvės".

Išsirinkę patikusią kaimo sodybą, jie paskambino šeimininkams, pasiteirauti, ar ši nebus užimta numatytą datą.

Paminėjus, kad sodyba reikalinga šeimos šventei, buvo nurodyta viena kaina. Po kurio laiko perskambinus galutinai sutarti dėl detalių, sodybos šeimininkai, išsiaiškinę, kad planuojama atšokti vestuves, sutartą kainą pakėlė net kelis kartus.

Panaši istorija nutiko ir su vestuviniais žiedais. Lukui paminėjus kokių žiedų ieško, pardavėja puolė siūlyti pačius brangiausius.

"Kodėl kitiems atrodo, kad jei žmonės kelia vestuves, tai tam pasiryžę išleisti visus savo pinigus?" – stebėjosi pora.

Drabužiai – ne vienadieniai

Išsirinkusi restoraną savo šventei būsimieji jaunavedžiai kartu su tėvais nuvyko į degustacinę vakarienę.

Juos sužavėjo aptarnavimo kultūra, maistas, papildomos paslaugos, tad po kurio laiko pora kartu su draugais ten nusprendė užsukti kaip eiliniai lankytojai.

Lukas specialiai užsisakė tuos pačius patiekalus kaip praėjusį kartą, tačiau jie liko gerokai nusivylę maisto kokybe bei aptarnavimu. "Kaip diena ir naktis", – skirtumą įvertino vyras.

Galiausiai planuotą pasirinkti restoraną jie iškeitė į kulinarijos studiją miesto centre.

Greta atsisakė minties nuomotis nuotakos suknelę – jos netenkino pasiūla, o ir pati paieška gerokai vargina, mat su tuo jau buvo susidūrusi, kai ieškojo puošnaus drabužio draugės vestuvėms.

Be to, atbaidė ir gana didelė nuomos kaina – išleisti kelis šimtus eurų už vienam vakarui išsinuomotą suknelę jai pasirodė pernelyg brangu.

Vestuvinių suknelių dizainerę mergina susirado socialiniame tinkle. Peržiūrėjusi darbus, susisiekė su dizainere. Jos pasiūlymai, patobulinę pradinę Gretos idėją, bei galutinis suknelės variantas pranoko nuotakos lūkesčius.

Už šią suknelę iki kelių, kuria galės pasipuošti ir per kitas šventes, mergina sumokėjo 350 eurų – pigiau, nei būtų pavykę išsinuomoti.

Lukas, rinkdamasis vestuvinį kostiumą, taip pat buvo praktiškas. Parduotuvėje išsirinko tokį, kuriuo dar galėtų vilkėti ne kartą.

Pamiršo priesaikos žodžius

Dar iki vestuvių kartu apsigyvenę Lukas ir Greta šventinį rytą pasitiko savo namuose. Pasipuošę laukė pirmųjų svečių. Tėvai pageidavo vaikus palaiminti ir išlydėti iš namų.

Luko tėvai pagal kelių šimtų metų giminės tradiciją sūnui perdavė šeimos relikviją – senovinį paveikslą.

Žičkai nusprendė pasirinkti tik bažnytinę santuoką. Lukas sakė galįs drąsiai kalbėti prieš publiką, tačiau savo vestuvių dieną pasitaikė momentų, kai balsas vis strigo ir jaudulys imdavo viršų.

Vyras buvo išmokęs mintinai priesaiką bažnyčioje, tačiau per ceremoniją ekspromto neišvengta. Pamiršęs vieną teksto žodį jis sutriko, vis bandė prisiminti ir tiksliai atkartoti. Dabar net pats neprisimena, ką tiksliai tuomet pasakė.

Bet turbūt buvo gerai. Kunigas užskaitė.

"Bet turbūt buvo gerai. Kunigas užskaitė", – juokiasi prisiminęs jaunavedys.

Gretai itin jautrus ir jaudinantis vestuvių momentas buvo tėčio palydėjimas iki altoriaus, kur laukė būsimasis vyras. Iki tol laidžiusi juokelius su tėčiu bažnyčios gale, eidama altoriaus link ji vos tramdė jaudulį.

Jaunavedžių manymu, ceremonija bažnyčioje buvo viena gražiausių ir įsimintiniausių, pareikalavusi daugiausiai vidinių jėgų.

Patogumas – svarbiausia

Po bažnyčios jaunųjų laukė sąlyginai trumpa fotosesija miesto centre. Pora nusprendė nesivarginti ir nevažiuoti į užmiestį vien dėl nuotraukų.

Tuo labiau kad ir vieta šventinei vakarienei buvo pasirinkta netoliese esančioje kulinarijos studijoje.

Pora nesamdė nei renginių vedėjo, nei muzikanto. Draugų vestuvėse jiems ne itin malonu būdavo žiūrėti, kaip svečiai verčiami jaustis nejaukiai ir atlikinėti visokias užduotis.

"Nesinori tyčiotis nei iš savęs, nei iš kitų", – savo pasirinkimą paaiškino pašnekovai.

Pravesti šventę pasisiūlė santuokos liudininkai, parengę įvairių žaidimų ir užduočių. Viena jų buvo patikrinti, kaip gerai jaunavedžiai pažįsta vienas kitą.

Neseniai "iškeptų" sutuoktinių atsakymai nustebino visus susirinkusius – beveik visi atsakymai sutapo 100 procentų. Net tėvai stebėjosi, kiek metų pažįstami jų vaikai – 3 ar 30?

Kopinėti medaus pora išsiruošė į Romą. Savaitės poilsiu Italijos sostinėje jaunavedžiai pasirūpino patys: nusipirkę bilietus per pigių skrydžių interneto svetainę, vėliau susirado nakvynės vietą.

"Tobulos", – paklausti, kaip dabar jie vertina savo vestuves, atsakė Greta ir Lukas Žičkai, dar besipratinantys prie naujojo šeimyninio statuso.