UOSTAMIESTYJE KYLA PILIES BOKŠTAS

Ant istorinių pamatų per du mėnesius iškilo pirmojo aukšto pilies bokšto konstrukcijos. Metalinį karkasą statytojai tikisi pabaigti iki Jūros šventės. Šis rėmas bus apmūrytas plytomis, pagamintomis pagal autentišką pavyzdį. Bokštas turėtų būti pastatytas per dvejus metus.

Viskas pagal planą

Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas, kuris turėtų siekti 47 m aukščio.

Jau sumontuotas pirmasis pilies bokšto aukšto metalinis karkasas.

Iš pradžių bus atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, projektuojant plienines konstrukcijas laikantį karkasą, kuris atkartos pilies bokšto kontūrus (bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą).

Vėliau atsiras mūro sienos, remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.

Pamatai jau sutvirtinti, ir bokštas kyla ant istorinio bokšto pamatų.

Jo pagrindą sudarys metalinis rėmas, kuris bus apmūrytas.

Iki Jūros šventės labai norėtume iškelti ir bokšto kupolą.

„Viskas vyksta pagal kalendorinį planą. Teko atlikti sudėtingą darbą, reikėjo gana giliai įkasti lietaus nuotekų surinkimo statinę. Dalis metalo konstrukcijų jau sumontuota, iki Joninių, tikiuosi, bokšto kontūras jau bus labai aiškus. O iki Jūros šventės labai norėtume iškelti ir bokšto kupolą“, – prasitarė rangovų kompanijos „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Atkūrė autentiškas plytas

Jei viskas pavyks pagal planą, šiais metais pastačius metalo konstrukciją, kitais ją ketinama padengti mūru.

Plytos, panašios į istorines, pagamintos Latvijoje.

„Tai vadinamosios pilies plytos, pagamintos pagal autentiškus matmenis. Jei standartinė plyta yra 25 cm ilgio, tai šitos – 33 cm. Standartinė plyta būna 12 cm aukščio, o šios – 15,5 cm. Ir jei įprastos plytos būna 6,5–7 cm storio, tai šitos yra 10 cm. Tai išties labai jau didelės plytos“, – kalbėjo A. Kliukas.

Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m. Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje.

Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Miestas pinigų surado

Pačios pilies atstatyti miestas ambicijų kol kas neturi, tačiau jau 2025 m. piliavietę papuoš dabar atstatomas vienas iš kelių kadaise buvusių bokštų.

Dar pernai Klaipėdos savivaldybė tris kartus bandė nupirkti rangos darbus, pirmus du kartus rangovai neatitiko kvalifikacijos, trečiąjį kartą pavyko, bet darbai pabrango nuo 1,75 mln. iki 3,2 mln. eurų.

Šiems metams rangos darbams pradžioje buvo numatyta 0,5 mln. eurų, tačiau pagal darbų grafiką reikėjo apie 1,6 mln.

Pinigų klausimas savivaldybėje išspręstas perskirsčius lėšas.

Miestas dar yra pateikęs paraišką Kultūros ministerijai dėl pilies bokšto ekspozicijos įrengimo, tam reikėtų apie milijono eurų.