UŽ LAIVĄ ANT KRANTO – PAPILDOMA RINKLIAVA

Valdžia ketina leisti rinkti papildomus pinigus uostelius prie jūros, marių ar upių turinčioms savivaldybėms už jų iškėlimą į krantą.

Rinkliavos nori visos savivaldos

„Nematau nieko blogo, jeigu turtingi asmenys, plaukiojantys savo burlaiviais ar motorinėmis jachtomis, sumokėtų savivaldybei tinkamą rinkliavą už tai, kad švartuojasi, naudoja energiją, šiukšlina ar palieka savo šiukšles“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Seime buvo priimta nuostata pakeisti Vidaus vandenų transporto kodekso ir Rinkliavų įstatymus numatant iš laivų savininkų paimti papildomą rinkliavą. Kol kas kalbama apie saugomas teritorijas.

Neabejojama, kad pradžioje įvesta tik saugomoms teritorijoms ši tvarka ateityje apims visus vidaus vandens uostelius prie vandens. Juo labiau kad Seime taip pat užsiminta, kad rinkliava laivams turėtų būti išplėtota, kad apimtų visas savivaldybes.

Lietuva čia nieko naujo nesugalvoja. Panaši tvarka galioja daugelyje mažųjų rekreacinių uostų Europoje.

Nauja tvarka, kuri numatytų galimybę imti papildomą rinkliavą, būtų ypač naudinga Vakarų Lietuvos savivaldybėms. Daugelis jų, pradedant Klaipėda, Neringa, Šilutės ir Klaipėdos rajonais, turi nedidelių uostelių.

Į uostelių turėtojų sąrašą pretenduoja ir Palangos miesto savivaldybė, jei jai Šventojoje pavyktų atkurti buvusį uostą.

Veikiausiai tam tikras rinkliavas už laivų laikymą ateityje galėtų gauti ir prie Nemuno esančios Pagėgių, Jurbarko, Kauno rajono ir miesto, gal net ir Šakių savivaldybės.

Vieta: nemažas laivų sambūris būna Dangės upės pramoninės zonos atkarpoje prieš Mokyklos gatvės tiltą. / V. Matučio nuotr.

Laivų laikymo problemos

Kol kas nėra įvardinta rinkliavos suma, kurią savivaldybės galėtų imti už laivelių laikymą jų teritorijose. Taip pat nenumatytos vietos, kur rinkliava galėtų būti imama.

Manoma, kad tą sumą galėtų nustatyti ne Seimas ar Vyriausybė, o konkrečios savivaldybės taryba, kuri įvertintų vieno ar kito uostelio vietos geografinį patrauklumą. Tokiu atveju savaime aišku, kad rinkliava kur nors Nidoje ar Klaipėdoje greičiausiai būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Pagėgiuose ar Smalininkuose.

Vienas iš naujos rinkliavos atsiradimo iniciatorių yra iš Nidos kilęs, Klaipėdos universitete mokęsis Seimo narys Andrius Bagdonas.

Ne tik saugomose teritorijose, bet ir kitose vietose prie vandens jau susiduriama su didesniu kiekiu laivų, kurių nėra kur laikyti.

Jo teigimu, nauja rinkliava spręstų laivų laikymo ant kranto klausimus, kai tai daroma naudojant miestų ar gyvenviečių viešąją infrastruktūrą.

Dažnai žiemą laivai iškeliami ant vandens ir laikomi pastatyti ant specialių priemonių, kurios paliekamos gatvėse, ant žaliųjų plotų ir kitose vietose. Ši problema aktuali ir Klaipėdos miestui prie Pilies uosto, ir Šilutės rajonui Minijos (Mingės) kaime. Greičiausiai ji aktuali ir kitose vietose, kaip Dreverna, Šilutė ir panašiai.

A. Bagdonas mano, kad savivaldybėms leidus rinkti papildomus pinigus tai leistų kurti ir naują infrastruktūrą prie vandens. Kartu būtų naikinami ir dabar nemažoje dalyje savivaldos teritorijų esantys veikiantys, bet juridiškai ne iki galo įteisinti uostai.

Nori elektrinių laivelių

Seime svarstant laivų laikymo rinkliavos įvedimą, iškeltas klausimas ir dėl laivų plaukiojimo draustinių, ir kitų saugomų teritorijų vandenyse.

Manoma, kad bent jau saugomose teritorijose turėtų būti ribojama laivyba tiek dėl variklių galingumo, tiek dėl jų rūšių. Prabilta apie tai, kad Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma skubiau diegti naujos kartos pramoginius laivus su elektros varikliais.

Laivui su elektros varikliu neva turėtų būti atviri visi vandenys, o laivams su dyzeliniais varikliais kai kurios zonos turėtų būti uždarytos.